Donatas Brimeris

Šienligės sezonas įsismarkauja. Vis daugiau žmonių čiaudėja, kenčia nuo varvančios nosies ir akių ašarojimo. Medikai ragina nesikankinti ir išsitirti, kam esate alergiškas. O tuomet jau paskirtų ir gydymą, kuris padėtų gyventi visavertį gyvenimą šiltuoju metų laiku. Vilnietis Nerijus atėjo į Alergologijos centrą Vilniaus klinikinėje ligoninėje eilinės alergenų dozės. Šienligės sezonui vyras pradėjo ruoštis dar žiemą, kai jam pagal imunoterapijos planą buvo suleisti pirmieji medikamentai.

Ar norėtumėte susigrąžinti dalį pinigų, kurių netekote per krizę ir po jos išaugus paskolų palūkanoms? Tokią viltį mėgina suteikti valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis ragina teisme laimę pamėginti. Lietuvos banko vadovas tokios galimybės neatmeta. Tuo metu komerciniai bankai ragina politikus atvėsti ir nustoti politikuoti žmonėms itin jautriomis finansinėmis temomis. Artėjant rinkimams valdantieji toliau kaitina atmosferą.

Patogumas su vienkartiniais plastikiniais indais lietuviams kartu su visais europiečiais turi greitai baigtis. Taip nutarė europarlamentarai, pritarę, kad gamtos švara svarbiau už buitį be rūpesčių. Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei puodelių ar lėkščių. Prekybininkai jau dabar ima siūlyti pakaitalus – ir ne tik iš popieriaus, bet ir iš šiaudų, bambukų, palmių ir net makaronų. „Šis žingsnis labai svarbus ir ypatingas.

Tymai pasiglemžia vis naujas Lietuvos teritorijas ir vis labiau plinta Žemaitijoje. O tarp susirgusiųjų daugiau kaip dešimtadalis – patys medikai. Žmonės, kurie turi mus gydyti, patys tampa užkrato platintojais. Valdžia kaltina medikus, kad šie nesiskiepija. Pastarieji atšauna, kad skiepytųsi, jei įstaigų vadovai apmokėtų ir netrūktų vakcinų. Tymai nesustabdomu greičiu pasiglemžia vis naujus Lietuvos rajonus. Nuo šių metų pradžios jau susirgo per 400 žmonių.

Ar sugebėtumėte išgyventi už 120 eurų per mėnesį? Vyriausybė ir toliau mano, kad tokių pinigų turi pakakti. Tuo tiki ir savivaldybės, pernai sutaupiusios net 100 mln. eurų, kurie turėjo atitekti pašalpoms nepasiturintiems. Nepasiturintys gyventojai pernai nesulaukė net 117 mln. eurų, skirtų išmokoms, t.y. daugiau nei pusės visos sumos. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad tai nepateisinama.

Vyriausybė palaimino valstybinių vaistinių steigimą. Aurelijus Veryga žada, kad vaistai jose bus pigesni nei dabar komercinėse vaistinėse. Tuo metu piestu prieš tokius planus stojasi privatūs vaistininkai ir net konkurencijos taryba. Pastaroji abejoja, ar nebus pažeistos vienodos konkurencijos sąlygos. Ieškodami pigesnių vaistų daug gyventojų medžioja akcijas panašiai kaip prekybos centruose.

Vaikus iš šeimų pareigūnai galės paimti tik išimtiniais atvejais, kai grės realus pavojus sveikatai ir gyvybei. O mažametį prižiūrėti vyresniems vaikams galėsite palikti tik 15 minučių. Tokias naujoves Seimas jau apsvartė eilinį kartą keisdamas kontroversiškąjį nemušimo įstatymą. Tiesa, paskutinę akimirką opoziciją lemtingą balsavimą blokavo. Opozicija nerimauja, kad pagal valdančiųjų laiminamas naujoves tarnybos ginti galės tik realiai sužalotus vaikus, o ne užbėgti nelaimėms už akių.

Sparčiai tebedaugėjant sergančiųjų tymais, Seime – nauji siūlymai, kaip su jais kovoti. Daugiausia taikoma į tėvus, kurie atsisako skiepyti savo vaikus. Neskiepytų vaikų grasinama nepriimti į valstybines mokyklas ir darželius. Nemokėti vaiko pinigų neskiepytiems. O galiausiai – susirgus grasinama reikalauti susimokėti už gydymą. O vaiko neskiepijimas gali būti pripažintas vaiko nepriežiūra. Tymų aukomis tampa jau ir kūdikiai, kuriuos skiepyti dar per anksti.

Dar nesusitvarkiusi su smurtu šeimose ir vaikų paėmimu, vyriausybė jau kuria naują planą, kuriuo tėvams žadamas kone rojus auginant atžalas. Bazinis paslaugų šeimai paketas – taip pavadintas didžiulis sąrašas paslaugų, kurias tėvai turės gauti visose savivaldybėse ir dalį jų – nemokamai. Tai ir pagalba, kursai besilaukiant kūdikio, ir parama nebesusitvarkant su tėvyste. Tiesa, planų daug ir gražių, tačiau pačios Vyriausybės atstovai nėra tikri, kada šias vizijas savivaldybės sugebės vykdyti.

Tymų protrūkis šluoja naujas aukas, o tymų vakcinos baigėsi. Paskutiniai likučiai dar saugomi neskiepytiems vaikams. Tuo metu suaugusiems teks laukti. Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo ieškoti, kur jų papildomai nusipirkti, tačiau kada vakcinų turės – prognozuoti nedrįsta. Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje, šiemet tymais nuo sergančių pacientų jau užsikrėtė du medikai. „Poliklinikoje lankėsi pacientai susirgę tymais, susirgo du darbuotojai. Reakcija buvo ūmi.

Prezidentiniuose rinkimuose auga įtampa dėl rinkėjų parašų – liko mažiau nei savaitė, kai paaiškės, kas iš 13 pretendentų bus išmesti iš tolimesnės kovos. Vieni pretendentai jau surinko reikiamus 20 tūkst. parašų ir dabar nebent neoficialiai varžosi dėl kiekio su artimiausiais konkurentais. Kiti gi paknopstomis siekia susirinkti bent būtinus. O kai kurie, užsigeidę vadovauti visai šaliai, nesugeba surinkti parašų ir jau kapituliuoja.

Lietuva išsirinko naujuosius merus, beliko suskaičiuoti balsus. II-ojo rinkimų turo iš viso prireikė 41-ai iš 60-ies savivaldybių. Balsuoti į apylinkės šiandien žygiavo ir vilniečiai. Sostinė rinkosi tarp Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko. Už vieną jų atiduoti savo balsą atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė rėžė, kad pasirinko nevagiantį kandidatą. Tačiau dar kandesnė prezidentė buvo Sauliui Skverneliui.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Sveikatos apsaugos ministerija susiruošė ginti Lietuvos gyventojus nuo verslo skleidžiamo dvoko. Tiesa, nuo smarvės miestiečiai ir kaimiečiai greičiausiai bus gelbėjami skirtingai. Mat kaimui parengtos smarvės normos – švelnesnės, tad rajonuose dirbantys verslininkai gadinti orą galės drąsiau. Kaimų gyventojai nesupranta, kuo jų nosys kitokios nei miestiečių, tačiau ministerija teisinasi, kad jokios diskriminacijos čia nėra.

Vaikus nuo smurto turintis saugoti įstatymas virsta pateisinančiu tėvų smurtą ir nepriežiūrą. Taip tvirtina vaikų teisių gynėjai, išvydę naujausias Ramūno Karbauskio pataisas. Jis siūlo leisti mažamečius palikti ir 14 metų neturinčių asmenų priežiūroje. Kartu užsimota apsunkinti galimybes tarnyboms paimti vaiką iš nesaugios šeimos. R. Karbauskis tvirtina, kad to reikalauja tėvai. Tuo metu vaiko teisių gynėjai jau regi masiškai mušamus ir žūstančius mažamečius.

Valstybės kontrolė grūmoja, kad važinėdami valdiškomis mašinomis valdininkai nepateisinamai daug iššvaisto mokesčių mokėtojų pinigų. Sukdama galvą, ką daryti, vyriausybė užsimojo sekti, kur ir kiek valdininkai važinėjasi tarnybiniais automobiliais. Ir ne tik tai, jau svarstoma visas mašinas prijungti prie elektroninės sistemos, kuri ne tik sektų, bet ir nuspręstų, kokią ir kada mašiną išduoti.

Tymai Lietuvoje plinta vis didesniu greičiu ir jau kėsinasi į silpniausius – mažylius net vaikų darželiuose. Vilniuje valstybiniame darželyje vienoje grupėje net du trimečiai susirgo tymais. Aiškėja, kad jie nebuvo skiepyti, mat tėvai skiepų savo atžaloms tiesiog atsisakė. O iš kur virusas atkeliavo, iki šiol niekas nesupranta. Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones nežaisti su šia pavojinga liga ir skiepyti bent vaikus. Darželio „Puriena“ trimečių vaikų grupėje – tymų protrūkis.

Aiškėja, kad lietuvis, pirkdamas naudotą mašiną, sumoka brangiau nei estas, perkantis naują. Duomenys rodo, kad lietuviai neįvertina, kiek įsigiję naudotą automobilį vėliau pinigų pakloja už savo kledarų remontus. Naudotų automobilių pardavimo aikštelėje tautiečiai dairosi sau automobilio. Vairuotojai prisipažįsta, kad mieliau pirktų naują mašiną tiesiai iš salono, tačiau skundžiasi, tiesiog negalį naujos įpirkti. „Visada geriau nauja, jei galimybės yra, tik nauja.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į laisvę išeina paskutiniai praėjusią savaitę suimti 3 teisėjai. Jiems pareikštus įtarimus kyšininkavimu teisėjai neigia arba išvis tyli. Vienas sveikina su prasidėjusiu pavasariu, o štai kitas atsiprašo, kad baisiai atrodė suimtas su antrankiais. Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo durys atsiveria apeliacinio teismo teisėjui Valdimarui Bavėjanui.

Jau antras galima korupcija įtariamas teisėjas paleistas iš suėmimo nesulaukus 10-ies parų termino pabaigos. O prokurorai norėjo juos suimti mažiausiai mėnesiui. Kilus didžiausiam Lietuvos istorijoje korupcijos skandalui, teisėjai suka galvas, ką daryti, kad neįstrigtų suimtųjų nagrinėtos bylos, ir jau žada tartis su STT, kaip užkirsti kelią kyšininkavimui.

Savivaldybių rinkimai jau šį savaitgalį, tačiau daugybė rinkėjų dar nežino, už ką balsuos. Politologai dėl to kaltina pačius politikus, kurie žmones užvertė populistiniais pažadais su šou elementais. Tuo metu savivaldybėse jau renčiamos balsavimo kabinos, kurios visos šiemet turės būti be užuolaidų. Taip tikimasi pamatyti, kokius nešvarius darbelius išdarinėja papirkti rinkėjai. Kad savivaldybių rinkimai jau čia pat, galima suprasti vos užėjus į Vilniaus miesto savivaldybę.

Profesinės sąjungos reikalauja skubiai ir stipriai pakelti medikų, mokytojų, kultūros darbuotojų algas. Kad jos didėtų nuolat, algas siūlo susieti su vidutiniu atlyginimu šalyje. Po medikų ir mokytojų protestų vyriausybė mėgina ieškoti kompromisų, tačiau daugumą profsąjungų reikalavimų vertina kaip perdėtus ir biudžetui nepakeliamus. Sostinės Vilkpėdės ligoninėje senolius gydo ir prižiūri apie 100 dirbančių medikų.

Daugėja atsisakančiųjų kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Per pusantro mėnesio kaupimą sustabdė jau apie 3 proc. gyventojų. Profsąjungų tokia tendencija nestebina, mat jos pasigenda didesnės fondų kontrolės už žmonių pervedamus pinigus. Tuo metu vyriausybės ir fondų atstovai padėties nedramatizuoja ir nuo komentarų susilaiko, esą dar anksti daryti apibendrinimus, žmonėms apsispręsti dar liko 4 mėnesiai. Vilnietė Jelena su mama atėjo į „Sodros" skyrių Vilniuje.

Išbrangusios šilumos sąskaitos smogia per gyventojų kišenes. Neišgalinčių susimokėti už šildymą daugėja. Šalies gyventojų skolos šilumininkams jau viršija 40 milijonų eurų. Ir šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų. Panevėžietis Algimantas negali atsitokėti gavęs naujausią sąskaitą už šildymą. Vos 47 kvadratinių metrų butas, o šilumininkai už sausio mėnesį reikalauja susimokėti 53 eurus. Pensininkų šeimai – tai didžiuliai pinigai.

Kokiu maistu save stiprinate atšalus orams? Valgote sočiai ir riebiaI. Nepamirštate vaisių ir vitaminų? Mitybos specialistai ragina atsigręžti į tradicines lietuviškas daržoves, kurios sveikatai – tikras lobis. Vienas tokių – burokėlis. Beje, jie sveiki ne tik mūsų organizmui, bet ir piniginei. „Čia yra rauginti burokėliai. Natūraliai raugintas, duonytė, druskytė ir burokėlis virtas. Čia iš burokėlių turime raugintas daržoves su žaliais burokėliais: kopūstas, morkytė ir burokėlis.

Nerandantys pigios darbo jėgos, darbdaviai pripažįsta, kad šiemet turės ir toliau kelti darbuotojams algas. Dauguma atlyginimus planuoja didinti nuo 5 iki 10 proc, o kiti ir dar daugiau. Ikėjai baldus gaminančioje šioje „Klaipėdos baldų“ įmonėje darbuotojai uždirba nuo 1200 - 1300 eurų (į rankas vidutiniškai būtų apie 760). Yra ir pareigybių, kurių dabuotojai uždirba daugiau.

Vilniuje – peštynės dėl išskirtinio sklypo Neries pakrantėje, miesto centre. Beveik hektarą pakrantės aukcione savivaldybės įmonė siūlo vos už 1,5 mln. eurų – galimai dešimteriopai pigiau nei reali rinkos vertė. Verslininkai čia jau svajoja statyti biurus, daugiabučius ar viešbučius. Tačiau atsirado netikėta kliūtis – šį sklypą yra nusižiūrėję pasaulyje medalius skinantys irkluotojai. Jie reikalauja sau bazės. Sportininkai irkluotojai nebeištvėrė.

Lietuviai toliau klimpsta į energetinį skurdą. Beveik trečdalis Lietuvos taupo ir gyvena šaltame būste, o kompensacijų sulaukia daugiausia tik pensininkai ir bedarbiai. Toliau brangstant elektrai, dujoms ir šildymui, valdantieji jau svarsto kompensacijas mokėti už visas komunalines paslaugas ir elektrą. Daugiabutyje sostinės Šeškinės rajone su žmona gyvenantis aštuoniasdešimtmetis senjoras Anatolijus nesupranta, kodėl per mėnesį tenka mokėti už šildymą net 55 eurus, nors radiatoriai vos šilti.

Seime vėl verda kovos dėl to, kad valstybė turėtų finansuoti ne tik pagalbinį apvaisinimą, bet ir amžiną likutinių embrionų saugojimą. Dabar šeimos už tai turi kas mėnesį mokėti po 30–100 eurų. Toks mokestis nusimato visą gyvenimą ne tik tėvams, bet ir palikuonims. Santaros klinikų vaisingumo centre štai šiame mažame kambarėlyje – lytinių ląstelių banke, gyvena nepanaudoti likutiniai embrionai. Kol kas embrionams pakanka šių trijų diuarais vadinamų šaldytuvų.

Seimas toliau ginčijasi, kuriais atvejais vaikai turės būti paimami iš šeimų. Gavę skundą, vaiko teisių specialistai vaiką galės paimti, jei nustatys, kad jam šeimoje, pavyzdžiui, yra nesaugu psichologiškai. Dalis parlamentarų perspėja, kad toks apibrėžimas abstraktus ir neaiškus, tad dėl jo vaikai bus paimami be rimto pagrindo. Ir tai dar ne viskas. Štai vaiką globoti apsiėmusiems giminaičiams valstybė mokės 150 eurų pašalpą per mėnesį.

Vilnių puola žiurkės. Štai prie geležinkelio stoties jos gąsdina praeivius ir turistus. Jos ne tik laksto praeiviams po kojomis, bet ir minta aplink besivoliojančiais maisto likučiais. Vieni praeiviai juokiasi, kiti piktinasi dėl netvarkos.   Vilniečiai mėgsta lesinti antis paupiuose. Daugiabučių namų kvartaluose žmonės lesina balandžius ir varnas. O štai čia, pagrindinės miesto geležinkelio stoties aikštėje, galima pašerti graužikus.

Gripo epidemijai glemžiantis vis naujas gyvybes, sparčiai plieskiasi karas tarp medikų ir politikų – Matulo ir Verygos. Parlamentarai verčia kaltę vienas kitam dėl tautiečių mirčių nuo gripo. Veryga rėžia, esą Matulas, peikdamas trivalentes gripo vakcinas, žmones atkalbinėja nuo skiepų. Tuo metu Matulas atkerta, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija užsako mažiau veiksmingas vakcinas.

Nuo šiol skausmui prispyrus nebus būtina ieškoti vaistinių – vaistų galima įsigyti ir parduotuvėse bei degalinėse. Tiesa, čia jų prekyba daug griežtesnė nei vaistinėse. Draudžiami receptiniai vaistai, draudžiama savitarna, draudžiama pardavėjos konsultacija ir skatinimas nuolaidomis. Pirkėjai vaisto turės patys paprašyti, o nusipirkti galės tik po 1 dėžutę. Valdininkai aiškina, esą tokie ribojimai reikalingi, kad žmonės neprisipirktų vaistų kaip maisto produktų.

Premjeras Skvernelis rado moterį, sutinkančią praskaidrinti vyrišką Vyriausybę. Kandidatė aplinkos ministrus 30-metė Irma Gudžiūnaitė jau prisistatė Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tačiau prezidentė dar neatsako, ar ją papirks ši moteriška premjero korta. Opozicija jau nuogąstauja, kad patirties aplinkosaugoje neturinčiai kandidatei gali tekti vykdyti ją deleguojančių vadinamųjų „bebrų“ užsakymus.

Nors vyriausybė ragina gydytojus kuo greičiau pereiti prie elektroninio recepto, į vaistines žmonės ir toliau eina nešini popieriniais receptais. Žmonės baiminasi negausią reikiamų vaistų, mat sistema vis dar kartais stringa. Ministerija žada sistemą tobulinti, o dėl jos bėdų kaltina pačius medikus, esą šie nesusitvarko su moderniomis technologijomis. Į vaistinę vilnietė Lena ateina tiesiai iš poliklinikos.

Statistikai skelbia gerą žinią – mažėja emigracija. Pernai dėl emigracijos praradome tik 3 tūkst. žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai nebeieško laimės svetur – tiesiog vis daugiau atvyksta ukrainiečių ir baltarusių. Vilnietis Aleksandras jau ruošiasi kelionei į Olandiją. 20 metų jaunuolis kaip tik pasirašo sutartį, pagal kurią kitame Europos krašte dirbs už 1400 eurų mėnesio atlyginimą bei gaus gyvenamąjį plotą. „Užkniso situacija Lietuvoj, jokios perspektyvos nėra, žmogus išnaudojamas.

Lietuva mini Sausio 13-ąją – laisvės gynėjų dieną. Pagerbiami ne tik nukentėjusieji per sausio įvykius. Laisvės premija apdovanoti pokario partizanai. Šie gi rodo ne tik dėkingumą, bet ir negaili karčių žodžių valdžiai. Po tragiškų įvykių praėjus 28-eriems metams, šiandien žuvusiųjų kapus lanko ir pagarbą atiduoda valstybės vadovai. Prisimenami ne tik žuvusieji 14 laisvės gynėjų, bet ir skaudžias netektis išgyvenę jų artimieji.

Jau 6 bendrovėms Lietuvoje leista tikrinti, kiek jūs turite pinigų savo bankų sąskaitose. Žmonės nerimauja dėl savo pinigų saugumo. Kai tiek daug įmonių rinks tokią informaciją, ar ji nepateks sukčiams? Kad susimokėtų už elektrą ir dujas, tiekėjai šiems gyventojams primygtinai siūlo nebestovėti eilėse pašte ar parduotuvėse, o naudoti internetinę platformą „Mano gilė“. Tačiau daug vartotojų tokius raginimus atmeta. Vieni apskritai bijo kompiuterio ir interneto.

Į Žemės ūkio ministeriją jau plūsta prekybininkų skundai dėl internete paskelbtų būtiniausių maisto prekių iš pagrindinių šalies prekybos centrų kainų palyginimo. Verslininkai skundžiasi, kad skelbiamos kainos daug didesnės, nei prekės iš tikrųjų kainuoja lentynose. Ministras Giedrius Surplys žada duomenis taisyti, jei sulauks nepaneigiamų įrodymų ir viliasi, kad užuot vertę žmones medžioti akcijas, kainas išties ims mažinti.

Valdžia užsimojo traukti į dienos šviesą nelegaliai dirbančias aukles, taip pat ir mašinų bei namų remonto meistrus. Mokesčių inspekcija kviečia visus gyventojus jau nuo sausio 1 d. reikalauti už paslaugas kvitų ir faktūrų. Už tai žada grąžinti iki 400 € patirtų išlaidų. Jau nuo rytojaus už visas automobilių servisuose atliktas paslaugas valdžia ragina rinkti kasos kvitus ir sąskaitas faktūras.

Baigiantis metams prasidėjo sąmyšis, nes gyventojams liko paskutinės dienos susimokėti komunalinius mokesčius. Gruodis dar nesibaigė, tačiau žmonės jau šąla eilėse, kad susimokėtų už einamąjį mėnesį. Mokėjimų tvarką keičia ne tik dujininkai ir elektrikai, bet ir Vilniaus vandenys. O žmonės, užuot ramiai šventę Kalėdas ir Naujuosius metus, kad sutaupytų, priversti grūstis prie mokėjimo terminalų. Nuo ankstaus ryto prie pašto skyrių, priimančių gyventojų komunalinius mokesčius, rikiuojasi eilės.

Į Lietuvą pagaliau atėjo tikra, balta žiema. Sniego sluoksnis storėja kas valandą. Sinoptikai sako, kad ir kalėdos šiemet gali būti ne tokios kaip pastaruosius keletą metų, o baltos ir tikrai žiemiškos. Tačiau yra žmonių, kurie sniegu jau skundžiasi: ir slidu, ir daug darbo jį valyti. Pasiėmęs į rankas kastuvą, vilnietis Algis jau nuo ankstaus ryto priverstas prakaituoti savo kieme.

Baudos už greičio viršijimą vairuotojams netrukus bus išrašomos žaibišku griečiu. Eismo taisyklių nesilaikantys tautiečiai pranešimą apie išrašytą baudą gaus tiesiai į elektroninį paštą. Policija tikisi, kad įdarbinus kompiuterius, vairuotojams bus beveik neįmanoma išsisukti nuo baudų. Tiesa, pinigus skubiai pervedantiems vairuotojams žadamos lengvatos – baudos bus daug mažesnės.

Seimas toliau klimpsta rietenose, ar tėvai turi teisę vaikams įkrėsti beržinės košės. Ir kada skriaudžiamą vaiką pareigūnai jau gali paimti iš šeimos. Vieni seimūnai – prieš bet kokį smurtą, o štai kiti taip vadinamą proporcingą ir nežymų pateisina. Nerasdami bendros kalbos seimūnai ir toliau klampina prieštarIngo įstatymo pataisas.

Vaikus nuskriaudusiems ar įtarimų sulaukusiems tėvams ministras Linas Kukuraitis siūlo pagalvę. Taip jis vadina naują 4 savaičių terminą, per kurį leis tėvams pasitaisyti. Ministras griežtai prieš pusšimčio parlamentarų siūlomą smurto sąvokos keitimą, jam pritaria ir Vyriausybė. Tačiau dešimtys parlamentarų vis vien aiškina, kad pagalvės nepakanka ir vaikų negalima atimti, net jei tėvai kartais ir pasiūlo paragauti beržinės košės.

Ministras Aurelijus Veryga nusprendė įkišti ranką į odontologų kišenę. Ministras apsižiūrėjo, kad šie medikai už licencijas pinigus moka ne į biudžetą, o savo organizacijai. Anot ministro, šie pinigai turi byrėti valstybei, tačiau pacientams pigesnių paslaugų ministras negali pažadėti. Vilnietė Sigita nusprendė taisyti dantis ir su šūsnimi dokumentų ateina į Odontologų rūmus licencijos. Moteris pasišovė dirbti gydytojo padėjėja vienoje Vilniaus odontologijos klinikoje.

Už pusantro mėnesio įsigaliosianti mokesčių reforma dirbančius individualiai bei autorius jau varo į neviltį. Žmonės pradeda suprasti, kad valdžios pažadai, jog mokesčiai nedidės, realybėje nesipildo. Dirbantiems pagal autorines sutartis, daliai ir kitų tautiečių valdžia rengiasi didinti ir gyventojų pajamų, ir Sodros mokesčius. O štai mokesčiai darbdaviams mažinami. Vilniečiui Andriui muzika – ir gyvenimas, ir pragyvenimo šaltinis.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Vyno taurė prie pietų stalo, jei namuose auga vaikai gali būti lemiama. Vaiko teisių tarnyba ypač įtariai žiūri į šeimas, kuriose tėvai mėgsta išgerti. Nesvarbu – tai vyno taurė prie pietų stalo, ar didžiulis giminės balius. Vaikui esą yra pavojinga, kai šalia esantys suaugusieji yra apsvaigę nuo alkoholio, nes gali nebūti kas jais pasirūpina. Tad jei namuose nebus nė vieno blaivaus, vaikai iš tokios šeimos gali būti paimti. Įprastas vaizdelis.