Donatas Brimeris

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.

Mokyklos ir darželiai skundžiasi, kad pagal naujus ministerijos reikalavimus vaikams negali pagaminti skanaus maisto. Jau du mėnesius laukia iš ministerijos pavyzdinių receptų, tačiau jų iki šiol kaip nėra, taip nėra. Ministerijos klerkai receptų žada duoti. Bet kartu stebisi – esą kaip patys virėjai per tiek laiko nesugeba išmokti pagaminti valgomo maisto. Sostinės darželio „Ąžuolas“ virėjos vaikučiams šiandien ruošia agurkinę sriubą. Antram patiekalui – paukštienos troškinys su ryžiais.

Tūkstantinės baudos gresia už kyšio davimą, tačiau kas ketvirtas lietuvis kyšį vis tiek duoda. Politikai susigriebė ir ragina ieškoti būdų kovai su tebeklestinčia korupcija ir kyšiais gydymo įstaigose. Kad neimtų kyšių, medikai reikalauja didesnių algų.  Šiemet baudos už kyšininkavimą padidintos ir bauda paties kyšio sumą gali viršyti iki dešimties kartų. Tarkime, net mažiau kaip 50 eurų duodančiajam kyšį gresia 750 eurų bauda.

Lietuvos ekonomika nuolat auga, tačiau skurdas niekur nesitraukia. Toliau didėja atotrūkis tarp turtIngųjų ir vargšų bei didėja skurstančiųjų dalis. Skursta Lietuvoje net 800 tūkstančių žmonių, o tai – kas trečias gyventojas. Vilniuje gyvenantis Vilius turi sukti galvą, kaip išgyventi iš 60 eurų. Tiek žmogus tvirtina gaunantis pensijos. Anksčiau vyras uždarbiaudavo statybose, o dabar jau prašo išmaldos, maitinasi tuo, ką randa atliekų konteineriuose. „Pirma, kad kojos gerai vaikščiotų.

Vaizduoja kone apokalipsę nukentės apsipirkti negavę žmonės

Naujos taisyklės kelyje pėstiesiems ir vairuotojams dar neįsigaliojo, bet jau kelia didžiulį susierzinimą. Pėstieji nesupranta, kodėl bus baudžiami už paprastą kalbėjimą telefonu. Vairuotojai piktinasi, kad strigs spūstyse, jei turės stovėti prie kiekvieno šalikelėje stovinčio žmogaus. Tačiau vyriausybė laikosi savo – įrodinėja, kad gatvėse bus saugiau. Tuo metu net Vilniaus valdžia prognozuoja, kad naujovės sukels daugiau chaoso gatvėse.

Valdantieji imasi kainų toliau – šįkart užsimojo atpiginti malkas. Premjeras žada sumažinti joms pridėtinės vertės mokestį. Žmonės piktinasi, kodėl tuomet dujoms, anglims, durpėms, granulėms, briketams ar elektrai lengvatos nesvarstomos. Premjeras aiškina, kad malkomis kūrenasi patys neturtingiausi žmonės, tačiau neatmeta, kad mokesčiai gali mažėti ir kitam biokurui. Marijampolietė Marijona šildymo sezonui jau pasiruošusi, tačiau senjorė šildytis dar neskuba.

Jei ne šią, tai jau kitą savaitę anot sinoptikų gali taip atšalti, kad teks jungti centrinį šildymą. Šilumininkai tam jau ruošiasi visu pajėgumu, valdininkai stebi termometrus, kada skelbti šildymo sezono pradžią. O šilumos kainos šiemet kyla. Šilumininkai jau visu pajėgumu ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vienas po kito masiškai tikrinami šilumos punktai, ar atlaikys artėjančio šildymo sezono apkrovas.

Iš didžiųjų prekybos centrų išgirdęs, kad kainos Lietuvos parduotuvėse nedidelės, premjeras Skvernelis skelbia karą mūsų šalyje jau veikiantiems prekybos tinklams ir kviečia ateiti didžiuosius prekybos tinklus iš Europos. Tiesa, ekspertai tikina, kad naujiems žaidėjams mūsų šalies rinkoje būtų sunku išsikovoti vietą po saule. Didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovai mindžikuoja Vyriausybės laukiamajame.

Šimtai vaikų, paimtų iš šeimų dėl galimo smurto, mėnesiams atskiriami nuo tėvų, tampomi po globos įstaigas, ligonines, globėjus ir, kaip aiškėja, dažnai visai be reikalo. Mat daug skundų nepasitvirtina, o tyrimai vis tiek vyksta. Paimti iš namų vaikai patiria didžiulį stresą – yra tardomi, medikų ištyrinėjami. Teismo ekspertai teisinasi, kad greičiau dirbti su vaikais negali, mat visoje Lietuvoje tedirba trise, o politikai dar tik pradeda svarstyti, ką daryti.

Su valstiečiais valdžioje likę darbo socialdemokratai užsimojo atskilėlių socdemų lyderį Gintautą Palucką atriboti nuo bet kokių politinių postų mažiausiai dvejiems metams. G. Palucko partija nenori dalintis su buvusiais partiečiais milijono eurų valstybinės dotacijos, tad šiem į pagalbą ateina partneriai.

Visą šalį pribloškė įvykis, kuomet gimdymo palatoje Šiaulių pareigūnas laikė už rankos moterį, atsisakiusią gimdyti. Pareigūnai gavo net savivaldybės vadovybės padėkas, tačiau Lietuvos dulas tokios padėkos, kaip ir visas šis įvykis, šokiruoja. Jau ir anksčiau pliekusios valstybines gimdymo įstaigas dėl gimdyvių teisių pažeidimų, jos gimdymą Šiaulių motinos ir vaiko klinikoje laiko smurto ir pažeminimo protrūkiu.

Seime jau kalbama, kad laikas nustoti mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti milžininškus pelnus besikraunančias privačias mokyklas ir darželius. Esą turtingieji tegu leidžia savo vaikus į tokias įstaigas, kokias nori, bet tuomet viską lai apsimoka patys. Privačių įstaigų vadovai gąsdina, neva praradę valstybės finansavimą turės užsidaryti, o švietimo ministrė aiškina, esą apmokėti ir vargšų, ir turtingų vaikų švietimą liepia Konstitucija.

Net trečdalis vaikų į mokyklą šiemet eina neturėdami sveikatos pažymų. Tėvai, anot medikų, nebeskuba, mat jokio termino, iki kada reikia jas pristatyti, nebeliko. Tačiau medikai labai susirūpinę vaikų sveikata. Vis daugiau jų su prastu regėjimu, kreivu stuburu ir nutukę. Mokslo metai jau prasidėję, o trečiaklasė Meda tik dabar sėdasi į odontologo kėdę kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo.

Vilniaus gyventojai stoja į kovą su meru Remigijumi Šimašiumi dėl miško šalia savo namų išsaugojimo. Savivaldybė miško vietoje planuoja naujus daugiabučius, nors gyventojai tikri, kad įstatymai tą daryti nusižiūrėtoje vietoje draudžia. Vilniuje pastaruoju metu – statybų bumas, ypač daugiabučių. Sostinės tarybos opozicija teigia, kad vilniečių pamėgti žali plotai statybų aikštelėmis virsta chaotiškai ir be didelių įpareigojimų rangovams. Gyventojai įsitikinę – planuojamos statybos – neteisėtos.

Pasirodo, Vaiko pinigus iki šiol gauna dar ne visi vaikai, nors pagal įstatymą jie priklauso visiems. Kad vaikas gautų vos 30 eurų, iškyla įvairiausių kliūčių. Dalis tėvų nepateikia prašymų, kiti nemoka jų parašyti. O valdininkai delsia mokėti pinigus, jei tėvai dirba užsienyje arba skiriasi. Vilnietė Karolina džiaugiasi vos prieš keturis mėnesius gimusiu sūneliu. O šalia ir dvimetė pirmagimė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga toliau stumia planą, pagal kurį dešimtys priėmimo skyrių rajonuose bus uždaryti. Ministras jau apžiūrinėja Santaros klinikų skyrių, kuriam tekstų priimti daugiau pacientų uždarius aplinkinių miestelių ligonines. Tačiau Santarose medikai jau dabar skundžiasi didžiuliu krūviu ir pacientus skirsto į skubius ir tuos, kurie gali palaukti.

Nebesumodama, kaip sustabdyti keliuose siautėjančius ir žmones žudančius girtus vairuotojus, vyriausybė siūlo daugiau kaip dvigubai didinti baudas už vairavimą išgėrus. Dar daugiau – bandantys išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atsisakantys tikrintis blaivumą girti vairuotojai daugiau nebegalės išsisukti. Tokį atsisakymą Vyriausybė siūlo iškart prilyginti baudžiamajam nusikaltimui. Girti vairuotojai visoje šalyje kelia siaubą ir žaloja žmones.

Į savivaldybes plūsta šimtai jaunų šeimų prašymų suteikti subsidijas būstui pagal naują įstatymą. Tačiau pinigus gaus tik šimtas pirmųjų, suskubusių pateikti prašymus. Daugumai prašytojų teks laukti kitų metų. Negana to, valdininkai aiškina, kad paramos atgaline data teikti negalės – tad žmonėms beliks laukti arba numoti ranka ir likti be subsidijos. Panevėžietė Gabija augina dukrytę nuomojamuose namuose, o apie savo butą kol kas tik svajoja.

Išsivasarojusių lietuvių laukia naujos didesnės kainos. Artėjantis šildymo sezonas daliai gyventojų bus gerokai brangesnis. Kai kuriuose miestuose centrinis šildymas gali brangti net ketvirtadaliu. Naujam būriui skolininkų šilumos įmonės jau ruošiasi. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio buitiniams vartotojams brangs ir dujos. Salininkuose gyvenantis senjoras Romas savo daugiabučio kieme dar mėgaujasi šiltais saulės spinduliais.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva vis labiau vejasi Europos Sąjungą kainomis. Prekių kainos mūsų šalyje jau arti bendrijos narių kainų vidurkio. Tiesa, yra ir tokių prekių, už kurias lietuviai savo šalyje vidutiniškai sumoka netgi brangiau ne tik už lenką, bet ir anglą. Lietuvio alga nuo europietiškos algos vidurkio atsilieka kelis kartus. Kiek dar laiko lietuviai Vakarus vysis labiau kainomis nei algomis? Rūbai Lietuvoje, kainuoja 5 proc. brangiau nei ES vidurkis.

Vyriausybė užsimojo dar labiau saugoti pėsčiuosius ir dviratininkus. Tačiau tokia apsauga reikš papildomus nepatogumus mašinų vairuotojams. Perėjose dėl kiekvieno pėsčiojo teks sustoti, o dėl dviratininko – sukti į kitą eismo juostą. Tuo metu pėstiesiems pareigų ruošiama mažiau – tik prašoma nesinaudoti telefonais perėjose. Kad dviratininkai keliuose nebūtų kliudomi juos lenkiančių mašinų, susisiekimo ministerija siūlo naujovę – mašinos dviratininką turi apvažiuoti mažiausiai metro atstumu.

Ar esate matę ant klozeto tupintį katiną? Ir ne šiaip sau tupintį, o darantį visus gamtinis reikalus tiesiai ten, kur ir reikia. Tokį reginį dažnas jūsų greičiausiai matėte tik interneto platybėse, o štai viena vilniečių šeima tokį katiną augina patys. Šeimininkai džiaugiasi ir švaresniais namais, ir sutaupytais pinigais.  Patogiai šis devynerių metų mišrūnas vardu Rikis įsitaisęs atlieka gamtinius reikalus. Ir pataiko tiesiai ten, kur ir reikia.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

Įstatymas jau leidžia vaikus į pirmąją klasę nuo 6 metų be jokių papildomų brandos tikrinimų. Tačiau šia naujove tėvai neskuba naudotis. Štai ir Vilniuje kaip anksčiau – absoliuti dauguma pirmokų – septynmečiai. Vos trys šimtai vaikų mokytis pradės mokytis anksčiau nei jų bendraamžiai. Lietuva jau rengiasi visuotiniam mokymosi pradžios ankstinimui.

Seimas atsikrato senienų. Aukcione parduotas „Audi“ limuzinas, kuriuo prieš ketvirtį amžiaus važinėjo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Deja, Seimui sudominti pirkėjus šia seniena sekėsi sunkiai – ją nusipirko moteris iš Jurbarko už pradinę 950 eurų kainą. Kur kas labiau pirkėjus domino tris kartus brangiau įvertinti Seimo 7 klasės „BMW“. Štai reportaže matomu „Audi“, pagamintu prieš ketvirtį amžiaus buvo vežiojamas tuometinis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Dalios Grybauskaitės prezidentavimui sukanka lygiai devyneri metai. Tad belieka vos metai ir prezidento kėdę ji turės užleisti kitam. Kas nuveikta per tuos devynerius metus? Grybauskaitė prisistato kaip šalies gynybos stiprintoja ir kovotoja su korupcija, tačiau žmonės pasigenda  didesnio jos dėmesio kasdieniams reikalams ir augančioms kainoms. Lygiai prieš devynerius metus po darbo Europos Komisijoje laimėjusi rinkimus Lietuvoje Dalia Grybauskaitė pradėjo eiti Prezidentės pareigas.

Dalios Grybauskaitės namo Vilniaus pakraštyje statybos sparčiai juda į priekį. Prezidentė deklaruoja statybininkams jau sumokėjusi per 300 tūkst. eurų. Prezidentę naujose savo valdose jau matė ir vietos gyventojai, tad neslepia – džiaugiasi garsia kaimyne. Visą gyvenimą praleidę šalia dulkėto žvyrkelio, žmonės pagaliau sulaukė ir asfalto. Tad pažiūrėkite, kaip atrodo prezidentės namas. Į prezidentės naujuosius namus veda štai šis ką tik nutiestas ir derva dar kvepiantis asfaltas.

Buvęs žemės ūkio ministras darbietis Vigilijus Jukna uždarbiauja darželinukams demonstruodamas ožius bei vištas. Ir jis tai daro iš valstybės kišenės, kasmet gaudamas dešimttūkstantines sumas. Šiuo Juknos verslu jau susirūpino naujasis ministras, mat be jokių konkursų ir konkurentų šimtai tūkstančių eurų plaukia iš valstybės kišenės. Ožiukas vardu Zigfridas pas Varėnos darželinukus atvyko pasirodyti buvusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos dėka.

Tragedija Baltarusijos pasienyje. Šumsko mieste naktį sudegė namas. Jame žuvo ir šeimininkas– bet ugniagesiai rado ne sudegusį kūną, o pakaruoklį rūsyje. Pareigūnai aiškinasi mįslingą gaisrą ir vyro mirtį. Reportaže matomas namas užsiliepsnojo apie 1 val. nakties. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai išvydo mūrinį namą degant atvira liepsna, stogas jau buvo sukritęs. Vidury nakties nubudę kaimynai puolė gelbėti savo namų, mat išsigando, kad pučiant vėjui liepsnos persikels ir į jų namus.

Seimą toliau drebina Gedimino Kirkilo galimo girtumo skandalas. Konservatoriai niršta, kad Seimo pirmininkas neįleido į Seimą policijos su alkotesteriu. Tuo metu galimai girtas pirmininkavęs posėdžiui Kirkilas lyg niekur nieko toliau ramiausiai vaikšto po Seimą. Valdančiosios socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas štai taip pirmininkaudamas Seimo posėdžiui sukėlė opozicijos įtarimų, ar yra blaivus. Šie tiesiai šviesiai pareikalavo jį palikti šią kėdę ir pasitikrinti blaivumą.

Kad gautų užsakymų tiesiant valstybinius kelius, „MG Baltic“ koncernas, tyrimo duomenimis, savo žmogų įdarbino Kelių direkcijoje ir už tai jam galimai mokėjo ir neoficialų atlyginimą, o prieš Kalėdas ir šimtatūkstantines premijas.  Kelių direkcijoje dirbęs Daivis Zabulionis ir prieš teismą stojęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis pažįstami dar nuo studijų laikų ir iki šiol tebebendrauja šeimomis.

Daugybė moterų Lietuvoje skundžiasi, kad vyrai joms neleidžia daryti karjeros. Tačiau naujausias tyrimas tai paneIgia. Pasirodo, dauguma moterų pačios nenori vadovaujamo darbo. Daugelis nenori daryti karjeros, nes nepasitiki savimi. Pati su dalgiu rankose ponia Elena, nors jau ir peržengusi septyniasdešimtmetį, kaime tvarko savo sklypą. Per savo darbo karjerą moteriai teko dirbti ir fabrike, ir ministerijoje archyve. Elena darbo nevengia, tačiau prisipažįsta niekada nenorėjusi vadovaujamo darbo.

Egzaminai moksleiviams tik prasideda, o jau skandalas. Šiandien dešimtokai laikė matematikos egzaminą. Mokytojai, ėmęsi taisyti mokinių darbus liko šokiruoti. Pasirodo, egzaminų centras privėlė klaidų mokinių sprendimų vertinimo instrukcijose. Jose specialistai iš Vilniaus pateikia neteisingus uždavinių atsakymus. Ministerija situaciją glaisto - esą dešimtokų egzaminai nėra svarbūs.

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

Lietuviai skundžiasi, kad mūsų darbdaviai nevertina lojalių darbuotojų tad žmonėms tiesiog apsimoka keisti darbdavį arba emigruoti. Darbdaviai atkerta, kad ir jiems lojalūs darbuotojai neša per mažai naudos. Psichologai perspėja, kad tokie darbdavių ir darbuotojų santykiai tik didina emigraciją. Medikė Rima Rozenbergaitė Santaros klinikų Vaikų ligoninėje dirba jau beveik 40 metų. Pradėjusi čia dirbti nuo slaugytojos, dabar ji pati vadovauja didžiuliam slaugių kolektyvui.

Kaip priversti valdininkus geriau ir efektyviau dirbti, ėmėsi svarstyti Seimas. Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą, valdininkai neteks daugumos priedų prie atlyginimo, tačiau jų algų žadama nemažinti. O uždirbantiems mažiausias 500 € algas – jas padvigubinti. Tuo metu profsąjungos jau skundžiasi, kad iš valstybės tarnautojų bus atimta daug dabartinių privilegijų, o Seimo opozicija išvis abejoja, ar po reformos valdininkai dirbs geriau.

Varėnos ligoninėje – tuberkuliozės protrūkis. Tuberkuliozę gydosi jau du darbuotojai. Varėniškiai- išsigandę, kad gydytis atvykę į ligoninę gali užsikrėsti tokia pavojinga liga. Varėnos ligoninę miestiečiai kaltina šios įstaigos vadovybę nesusitvarkant su pareigomis ir keliant pavojų pacientams. Pasak buvusios šios ligoninės darbuotojos, pernai čia priėmimo skyriuje įdarbinta slaugytojos padėjėja, serganti atvira tuberkuliozės forma. Po to susirgo ir greitosios automobilio vairuotojas.

Vasario 16-oji ryt, tačiau Lietuva gimtadienį jau švenčia. Vilniuje ant didžiausio pastato Lietuvoje - televizijos bokšto - nuo šiandien plevėsuoja milžiniška, kolektyvinio sodo ploto trispalvė. Seime į iškilmingą posėdį rinkosi buvę ir esami tautos išrinktieji, garbūs svečiai. Prieš būsimą savaitgalį Vasario 16-osios paminėjimu užsikrėtė net darželinukai. Ši didžiulė trispalvė artėjant vidurdieniui kyla į aukščiausią pastatą Lietuvoje – televizijos bokštą Vilniuje.

Sodybų tuštėjimo metas Lietuvoje nesustoja. Daugybė savivaldybių per penkerius metus neteko po dešimtadalį gyventojų. Ir tai niekaip nesibaigia. Vienose merai dar mėgina aiškinti, ką daro, kad gyventojai nebėgtų, antri gi sako, kad nieko nepadarysi – emigraciją reikia iškentėti. Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu.

Ginčai dėl laikrodžių sukiojimo pavasarį ir rudenį jau plinta visoje ES. Europos Komisija aiškinsis, ar nevertėtų atsisakyti šios žmonių sveikatą trikdančios prievolės. Jei laikrodžiai bus nebesukiojami, teks apsispręsti, kuriuo laiku gyventi – žiemos ar vasaros.  Rodos, visai neseniai, spalio pabaigoje sukome laikrodžių rodykles grįždami į žiemos laiką. O jau po pusantro mėnesio štai taip teks vėl sukti laikrodžius, mat artėja vasaros laikas.

Vyriausybė užsimojo uždaryti buvusias vaikų kolonijas. Nusikalsti linkusius vaikus nuspręsta auklėti kitaip. Ir kartu žadama užbaigti mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą, kai didžiuliuose pastatų kompleksuose gyvena vos 10 vaikų, o juos aptarnauja penkiskart daugiau darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai nerimauja, kad papildys bedarbių gretas arba teks emigruoti.

Britės teisę balsuoti prieš 100 metų išsikovojo po intensyvios kovos, kurią lydėjo smurtinė kampanija, šokiravusi šalį, bet padėjusi pakeisti pasaulį.   1918 metų vasario 6 dieną įsigaliojo Žmonių atstovavimo įstatymas, pagal kurį rinkėjų sąrašas pasipildė maždaug 8 mln. moterų, vyresnių nei 30 metų ir atitikusių kitas sąlygas. Tokias pačias balsavimo teises kaip vyrai Didžiosios Britanijos moterys išsikovojo tik 1928 metais, bet tai buvo didelis žingsnis.

Prie Lietuvos sienų Rusijos žvanginimas ginklais bei Astravo atominės elektrinės statybos Baltarusijoje verčia vyriausybę ruoštis ir galimoms nelaimėms. Štai vyriausybė jau svarsto, kur, iki kada įrengti naujas slėptuves lietuviams. Tiesa, slėptuvės planuojamos tik pareigūnams, o gyventojams jau tektų gelbėtis patiems. Šios durys veda į Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės teritorijoje įrengtą sovietmečio slėptuvę.

Dėl Verygos reformų anksčiau pabrangę vaistai šį mėnesį turi atpigti. Jiems mažėja PVM. Tiesa, ne visi. Kai kurie vaistai brangsta tiek, kad dabar kainuoja tiek pat eurų, kiek prieš euro įvedimą kainavo litų. Pensininkė Aldona sulaužytu riešu vaikšto jau mėnesį. Vilniuje gyvenanti moteris skundžiasi, kad ranka niekaip negyja, ir nerimauja, ar neteks jos amputuoti. Trauma moteriai skaudžiai smogia ir per kišenę. Šįkart pensininkė vaistinėje eilinį kartą prisipirko vaistų nuo skausmo.

Lietuviai šiemet puolė pirkti daugiau mašinų. Ir perka ne tik naudotas, bet ir labai daug naujų. Prekybininkai trina rankomis, tačiau ir čia ryškėja didėjanti atskirtis – kol vieni perka naujas, daugumai tautiečių tenka važinėtis senais, 3 tūkst. eurų kainuojančiais automobiliais. Plungiškis Pranas atvažiavo į Kauną ir automobilių turguje ieško sau automobilio - mersedeso.

Kiekvienas Seimo narys mašinos remontui, degalams, suvenyrams ar gėlėms kas mėnesį gauna 800 € priedą. Nuo Naujųjų metų šis priedas turėjo net padvigubėti, tačiau parlamentarai nesiryžo erzinti tautos ir nusprendė palikti ligšiolinį. Dalis parlamentarų visgi skundžiasi, kad viskam brangstant 800 € priedo jau per mažai ir tariasi dėl naujo Seimo narių apmokėjimo.

Chaosą ir erzelį dėl receptų vaistams sukėlęs sveikatos apsaugos ministras tvarką žada vis naujomis idėjomis. Paskutinė naujovė - leidimas vaistinėms mėnesį nereikalauti recepto iš lėtinėmis ligomis sergančių ligonių. Kartu Veryga žada pusmetį vaistininkų nebausti, jei šios vaistus parduotų ir be recepto. Tačiau vaistinės įstatymų žada skrupulingai laikytis. Tad pacientai dėl recepto ne tik gaišta eilėse poliklinikose, bet jau moka papildomus pinigus už vizitus pas privačius medikus.

Vyriausybė užsimojo naikinti darbo biržas. O vietoje jų steigti naują Užimtumo tarnybą. Tačiau verslas reikalauja ne iškabos pakeitimo, bet realios pagalbos darbdaviams susirasti trūkstamų darbuotojų. Darbo biržą verslininkai kaltina dešimčių milijonų eurų švaistymu beprasmiams projektams. Pabandykite vieną rytą atsikėlę susirašyti viską, ką jūs planuojate. Kad ir rytoj. Laisva diena, bet jūs tikrai turite daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tai Vilniaus darbo birža.