Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines. Elektronikos prekių parduotuvėje tautiečiai sukiojasi tarp kompiuterių, kavos aparatų, paspirtukų.
Senjorė Regina negaili pusės tūkstančio eurų naujai skalbyklei, nors ir senoji dar veikia. O greta besižvalgantiems kitiems senjorams reikia naujų televizorių – raiškesnių ir didesnių:
„Atėjau skalbimo mašinos. Noriu geresnę išsirinkti.“
„Televizoriaus. Reikia naujesnio. Jau pasenęs pagal metus mūsų.“
„Televizorius, plazma. Sėdi, alų geri ir žiūri.“
Prekybininkai džiaugiasi, kad per karantiną sėdėję namuose ir taupę, dabar tautiečiai švaistosi santaupomis.
„3 didelės kategorijos, kuriose matome aiškų augimą. Namų atnaujinimas ir įrengimas, namų pritaikymas namų darbui ir sveikatos prekės“, – sako „Topo grupės“ atstovas Žilvinas Kulvinskis.
Pavasarį per karantiną smukusi mažmeninė prekyba jau grįžo į priešpandeminį lygį. Naujausi statistikos departamento duomenys rodo, kad šiemet nuo sausio iki rugpjūčio pirkėjai parduotuvėse jau paliko daugiau pinigų nei pernai per tą patį laikotarpį.
Visgi, ne visi prekybininkai džiaugiasi atsigavimu po karantino. Asociacijos vadovės teigimu, apie penktadalis prekybos įmonių ir toliau suka galvas, kaip išgyventi su mažesnėmis pajamomis nei pernai.
„Statistikos duomenys labai subendrinti, rodo bendrą atsigavimą. Tačiau sektoriaus viduje yra įvairi situacija. Yra įmonės, kurios buvo nepaveiktos, elektroninė prekyba augo. Buvo įmonės paveiktos atsigauna. O daugiau nei pusėje karantino pasekmės išryškėjo vėliau. Yra ir kurios neatsigauna“, – pasakoja Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Prekybininkai su nerimu stebi kylančią antrąją koronaviruso bangą ir laukia, kaip į ją sureaguos pirkėjai bei valdžia, ar nepasipils nauji prekybos ribojimai, kurie atbaidys pirkėjus.
Štai Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet vidaus vartojimas šalyje pernykščio lygio nepasieks ir liks su minuso ženklu. Tiesa, dar birželį bankas prognozavo net 12 proc. privataus vartojimo smukimą, o dabar numato jau tik pustrečio proc. sumažėjimą.
„Visiškai visko uždaryti nereikėjo kaip Pietų valstybėse. Karantinas truko trumpiau. Pagalba verslui irgi suveikė“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tuo metu ekonomistui Nerijui Mačiuliui toks Lietuvos banko pesimizmas nesuprantamas. Jis prognozuoja vidaus vartojimo rezultatą šiemet būsiant bent 2 proc. didesnį nei pernykštis.
„Jau gegužės mėnesį švelninant karantino priemones gyventojų vartojimas viršijo prieš krizinį lygį. Rugpjūčio mėnesio mažmeninė prekyba buvo didesnė beveik 8 proc. nei prieš metus. Tai įspūdingas augimas. Teigiami gyventojų lūkesčiai, baimių nejaučia net antros viruso bangos kontekste. Prisideda prie vartojimo padidintos socialinės išmokos“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Po karantino Lietuvai stojantis ant kojų itin greitai, Lietuvos bankas jau priverstas gerinti savo birželį skelbtas Lietuvos ekonomikos prognozes. Štai BVP smukimo prognozę bankas gerina ženkliai ir vietoje 10 proc. smukimo prognozuoja viso labo 2 proc.
„Iš to, ką dabar matome, susitraukimas bus. Bet imtis galima susitraukimo yra tarp 1 ir 2 proc.“, – sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad Lietuvos ekonomika pirmąją koronaviruso bangą atlaikė kaip viena geriausių visoje ES. Tačiau pandemija vis dar siaučia. Tad bankas numato tris ekonomikos scenarijus, priklausomai nuo koronaviruso poveikio: optimistinį, pagrindinį ir atšiaurų.
Be to, dar apie pusę procento gali susitraukti Lietuvos BVP ir dėl nesutarimų su Baltarusijos valdžia ir šios šalies užsakymų sumažėjimo.
