Darbuotojams su darbdaviais nerandant bendros kalbos, politikai siūlo išeitį – sudaryti aiškias nuotolinio darbo kompensacijų sutartis.
Mokytojų profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas pasakoja, kokios turi būti mokytojo darbo iš namų sąlygos. Ir patogus stalas – dar ne viskas. Po stalu praverstų ir treniruoklis, skirtas kojas mankštinti. Ant stalo – antras didelis monitorius, mat nešiojamo kompiuterio ekrane sunku įžiūrėti smulkius dalykus.
Dar vienas patogus darbo įrankis – išmanioji lenta, pritaikyta hibridinei klasei. Be to, didelės raiškos kamera, ką siūlo ministerija įkurti mokyklose.
Kol kas mokytojai apie tokias darbo sąlygas namuose gali tik pasvajoti. Jie skundžiasi, kad mokyklos ne tik kad neaprūpina reikiama įranga, bet netgi nekompensuoja papildomų išlaidų už elektrą, internetą, šildymą žiemos metu, vėsinimą – vasarą.
„Buvo atskirose savivaldybėse mokytojų, kurie paprašė kompensuoti elektros, interneto išlaidas. Direktoriai pasiūlė saugiai dirbti mokykloje. Klausimas, ar būtų direktorius, kuris paklaustų, gal patyrei išlaidų, atnešk įrodančius popierius, tau padarysiu išmoką.
Švietimo įstaigų vadovai teisinasi, kad tiesiog neturi iš ko kiekvieną mokytoją aprūpinti darbui namuose patogiais darbo baldais, kompiuterine technika ar kompensuoti interneto, elektros, šildymo išlaidas, dėl to renkasi paprastesnį variantą – siūlo dirbti iš mokyklos.
„Siūlė dirbti iš mokyklos. Jei paskaičiuoti, kiek kompiuteris elektros naudoja, lempa kiek šviečia, skaičiavimai sudėtingi gali būti“, – sako mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Kad ginčų dėl darbo iš namų išlaidų sumažėtų, Seimo narys Linas Jonauskas ragina papildyti Darbo kodeksą aiškiu terminu, per kurį nuo nuotolinio darbo pradžios darbdavys su darbuotoju turėtų sudaryti raštišką susitarimą, kaip bus apskaičiuojamos ir kompensuojamos darbo iš namų išlaidos arba tiesiog įrašytas abiem pusėms priimtinas piniginės kompensacijos dydis.
„Kad būtų labai konkretus terminas – 20 darbo dienų, per kurias raštu sutartų dėl kompensavimo sąlygų“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Darbdavių ir darbuotojų atstovai traukia savus argumentus, ar dirbdami iš namų žmonės turi daugiau išlaidų ar naudos.
„Interneto paslaugos, elektra, vanduo, kuo naudojasi ofise, našta persikelia į namus. Turėjo nusiskundimų dėl sveikatos, nes turėjo neergonomiškas kėdes, visą dieną turėjo sėdėti prie kompiuterio“, – aiškina profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Gyventojai už elektrą moka brangiau negu verslas, išleidžia daugiau pinigų dirbdamas iš namų negu dirbdamas įmonėje. Čia faktas“, – tikina profsąjungų atstovė Dalia Jakutavičė.
Darbdaviai mėgina įrodinėti, esą darbas namuose yra privalumas, dėl kurio darbuotojai turėtų netgi gauti sumažintą algą.
„Jis kaip tik sutaupo savo laiką, nereikia kelionės išlaidų, laiko, automobilis, kuras. Kaip tik darbuotojas pajaučia finansinį efektą“, – sako darbdavių atstovas Sigitas Gailiūnas.
„Darbdavys, daugeliu atveju, prieš savo valią yra priverstas darbuotoją siųsti į nuotolį, patiria nemažai sunkumų, darbo našumas krenta“, – teigia verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nors Darbo kodeksas darbdavį įpareigoja kompensuoti darbuotojo papildomas išlaidas, atlyginti darbo įrankių panaudą, tačiau nesutarimai dėl to tęsiasi jau antrus pandemijos metus. Po ginčų Trišalėje taryboje diskusijos dėl nuotolinio darbo kompensacijų turėtų persikelti į Seimą.
