Vilniečiai tik skėsčioja rankomis, kam tokiems kūriniams reikėjo leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kūrinio autorius ir valdininkai atkerta, kad reikėjo užpildyti tuščias erdves, ir teisinasi, esą porą dešimčių tūkstančių eurų kainavo medžiagos ir atlygis darbininkams.
Štai šios naujovės nuo penktadienio stovi ant Žaliojo tilto sostinėje, kur anksčiau, iki 2015 metų, prieš jas savivaldybės valdžiai nukeliant, buvo sovietiniais balvonais vadintos skulptūros. Tačiau ir šios naujosios instaliacijos vilniečius glumina, vos vienas kitas nužvelgia palankesniu žvilgsniu.
„Sukaltas iš metalo neaiškus darinys. Čia ne meno kūrinys, net nežinau, kaip pavadinti“.
„Atstatyti senas skulptūras, ten nebuvo Leninas, Stalinas, sovietinė simbolika, kuri buvo mūsų istorijos dalis“.
„Čia reikėtų aukštesnio kažko, turime daug metalo skulptorių, kurie galėtų skulptūras nukaldinti, ne sovietines, šiuolaikines“.
„Nėra neigiama nuomonė, modernu labai, tik ar prie šitos architektūros tinka?“
„Labai abstrakčiai atrodo, bet jei būtų kažkuo papildyta, būtų visai gražu“.
Šią instaliaciją sukūrė Nacionalinės premijos laureatas architektas Audrius Ambrasas. Pagaminta ji iš plieninio kampuočio, naudojamo statybose. O viduje yra šviestuvai, kurie naktį instaliaciją apšviečia geltona šviesa.
„Prognozuojamos buvo įvairios nuomonės, bet džiaugiuosi, kad idėją pavyko įgyvendinti. Kaip ji bus vertinama, paliekam ateičiai“, – teigia instaliacijos autorius Audrius Ambrasas.
Architektas sako, kad buvusių skulptūrų vietoje likusią tuštumą būtina užpildyti, tad jis šią erdvę siūlo bent simboliškai taip pažymėti. Šių instaliacijų istorija, anot autoriaus, siekia beveik dešimtmetį. 2014 metais Vilniuje svarstant, ką daryti su sovietinėmis skulptūromis, jis siūlė jas palikti, bet įrėminti karkasuose, tarsi atitverti nuo tų, kuriuos jos trikdo. Tačiau savivaldybė architekto projekto anuomet neįgyvendino. O štai šiemet savivaldybės klerkams svarstant, kokiais naujais meno kūriniais papuošti Vilnių, A. Ambrasas vėl pasiūlė savo senąją idėją ir sulaukė Specialios menininkų ir ekspertų komisijos palaiminimo.
„Kai jų nebuvo, jaučiasi, kad kažkas nugriauta, kažko nėra. Elementai, konstrukcijos, pabrėžtinai paprastos, bet nužymi erdvę, kur stovėjo skulptūros. Tarsi pratęsia tilto pilonus, užpildo erdvę, kur buvo skulptūros ir atstato tilto architektūrinės kompozicijos balansą“, – pasakoja architektas.
Komisija neprieštaravo ir A. Ambraso pasiūlytai sąmatai – 18 su puse tūkstančio eurų už instaliacijos įrengimą. Reklamos įmonė „Diaro“ už 12 su puse tūkstančio eurų įsipareigojo pagaminti plieninį karkasą ir jį sumontuoti, o įmonė „Lucidus techno“ už 6 tūkstančius pagaminti šviestuvus su LED juostomis. Autorius tikina šį kartą dirbęs be atlygio.
„Gamintoją rinkomės iš 2, parinkome pigesnį, buvo ir brangesnis variantas. O šviestuvai, pasitikėjome tiekėju, kuris sakė, kad rimti šviestuvai, jų tokių reikia“, – dėsto jis.
„Versija nebloga, šiek tiek našlaičiu likusį tiltą, kuris be skulptūrų, kitokių masių, kurioms skirti postamentai, atrodo apgailėtinai. Jis tą sutvarko, bet neturėtų būti galutinis sprendimas“, – teigia komisijos pirmininkas Ernestas Parulskis.
„Mes skiriame pinigus meniniams projektams, kuriuos atrenka nepriklausoma ekspertų komisija. Sąmatų tikslingumą pasižiūri, tiems darbams skiriami aukšti balai visų kriterijų sumoje, jie tampa laimėtojais“, – sako savivaldybės architekto patarėja Rūta Matonienė.
Ši instaliacija turi ir savo pavadinimą – „Žaliojo tilto ženklai“, tik dabar savivaldybės administracija ją pristato kaip vieną iš savivaldybės remiamų meno projektų programoje „Kuriu Vilnių“. Tai tik vienas iš 12 meno kūrinių, kurie šiemet turi pasirodyti įvairiose sostinės erdvėse ir kuriems savivaldybės administracija atseikėjo pusę milijono eurų.
