Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai kartu su energetikos eurokomisare simboliškai įjungia ką tik baigtą statyti 500 kilometrų dujotiekį, sujungusį Lietuvos ir Lenkijos dujotiekius.
Jauniūnuose ir ateina naujasis dujotiekis, sujungiantis Lietuvą su Lenkija. Iš čia dujos gali toliau tekėti į Klaipėdos terminalą, taip pat ir į Latviją. Ir tokiu būdu sujungia Lietuvos dujų rinką su visos Europos.
Pusę milijardo eurų kainavęs dujotiekis, kuriam 116 milijonų skyrė Lietuva, pradeda tiekti Lenkijai amerikietiškas dujas iš Klaipėdos suskystintų dujų terminalo. Lenkijai atsisakius už dujas mokėti rubliais, Rusija praėjusią savaitę nutraukė jų tiekimą.
„Šis dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra faktas. Dujotiekis užbaigtas. Rusija dar vienu bandymu mėgina Lenkiją šantažuoti, nutraukė dujų tiekimą, o šis dujotiekis yra atsakas į Rusijos šantažą“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
„Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis sako „Ne“ Rusijos dujoms, naftai, agresoriaus finansavimui“, – kalba G. Nausėda.
Pirmosios dujos naujuoju 70 centimetrų skersmens vieno vamzdžio dujotiekiu teka į Lenkiją, tačiau vėliau prireikus galės tekėti ir į Lietuvą.
„Priklausys nuo to, ar bus įsigyjamos dujos iš Lenkijos į Lietuvą. Kainos tai apsprendžia ir poreikis. Šiuo metu Lietuva ir kita dalis regiono puikiai aprūpinama iš terminalo“, – teigia „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Tiesa, visa Europos Sąjunga taip lengvai atsisakyti rusiškų dujų ir naftos dar negali, nes neturi pakankamai alternatyvių šaltinių. Rusijai sukėlus dujų Europoje deficitą ir tęsiantis konfrontacijai su Vakarais, dujos išbrango iki 5 kartų, palyginti su pernai, tad nors Rusija jų parduoda mažiau, džiaugiasi dar didesnėmis pajamomis – nuo karo pradžios gavo daugiau nei 50 milijardų eurų.
„Tai nepriklauso ar mes sankcionuosim, kad mokam brangiau. Rusai padarė viską jau praeitų metų pradžioje, kai sustabdė saugyklų krovimą dujomis, krovimus į rinką. Dabar mes turime stumti atgal. Aiškiai susidėlioti sistemą, kuri bus tvari, nustos finansuoti žudymus Ukrainoje ir Ukrainos okupaciją“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Visgi ekonomistų prognozėmis, Rusijos ekonomika dėl sankcijų klimps vis giliau ir ilgiausiai tik pusantrų metų dar galės džiaugtis vakariečių pinigais už dujas.
„Sudaro iliuziją, įspūdį, kad ekonominio nuostolio jokio nėra ir nebus. Bet jis bus, nes ES ir kitos šalys atsisako rusiškų energetinių išteklių, kainos tokios aukštos nebus visada, sumažės. Atitinkamai Rusija pradės jausti stipriai poveikį kitais metais“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Europos Sąjungos šalys, o ypač Austrija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Vokietija yra labai priklausomos nuo rusiškų dujų, o jų netekusios patirtų didžiulį ekonimikos šoką ir nuosmukį.
„Imtis nepopuliarių priemonių – riboti vartojimą, stabdyti pramonės įmones, ieškoti kitų kompensacinių būdų, žala būtų ženkli“, – teigia Ž. Mauricas.
Rusija, savo ruožtu, irgi nėra suinteresuota prarasti pirkėjų Europoje, mat dujų Kinijai ar Indijai patiekti dideliais kiekiais dar neturi kaip – trūksta vamzdynų, o jų tiesimas užtruktų keletą metų.
Apie Europos Sąjungos šalių priklausomybę nuo rusiškų dujų Vilniuje kalba ir į dujotiekio atidarymą atvykusi eurokomisarė Kadri Simson. Ji tikina, kad šiuo metu šalys yra geriau pasiruošusios galimam Rusijos dujų nutraukimui nei po Krymo okupacijos. Pasak jos, šalys jau turi alternatyvius tiekimo maršrutus, regioninius planus, kaip nutrūkus tiekimui iš Rusijos šalys vienos kitoms gali patiekti dujų dujotiekiais ar per terminalus.
„Šie nenumatytų atvejų planai yra priimti ir aš manau, tai yra geriausias liudijimas, kaip šalys narės parodė solidarumą Lenkijai ir Bulgarijai praėjusią savaitę“, – kalba energetikos eurokomisarė Kadri Simson.
Nedrįsdama atsisakyti rusiškų dujų, Europos Sąjunga Rusijai grasina naftos embargu. Eurokomisarė viliasi, kad ES šalys susiras alternatyvius naftos ir jos produktų tiekėjus, kad sankcijos labiau pakenktų Rusijai, o ne pačiai ES.
