Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą. Išbrangusios žaliavos ir elektra įmonę verčia branginti savo produkciją, o vis garsesnės žinios iš Jungtinių Valstijų ir partnerių Vakarų Europoje apie gresiančią krizę, jau verčia ieškoti taupymo galimybių ir optimizuotis.
„Informacija apie gresiantį sąstingį, krizę, verčia įmones ir gyventojus peržiūrėti savo biudžetus, išlaidas. Mūsų produkcija brangsta, negalim visko perimti ant savo pečių, dalinamės su pirkėju kilimą. Bet galutiniam rezultate produkcija brangsta dėl energetinių kainų“, – teigia „Lietkebelis“ generalinis direktorius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasekmės, išbrangusios dujos ir elektra smaugia vis daugiau Lietuvos įmonių.
„Mažėja pelnai, kai kas dirba į nuostolį, dėka nuostolio, pereinamojo periodo, kol kiti nesugebėjo pakelti kainos, bandome išlaikyti klientus, bet krytis iš pramonės pusės yra“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pramonininkai šviesos nemato ir antrą metų pusę, baiminasi dar didesnių sunkumų.
„Problemos su energetika, kaštų struktūra. Augantys ištekliai, infliacija, atlyginimai besivejantys infliaciją, duoda rimtą problemą“, – kalba V. Janulevičius.
Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasekmes jau patvirtina ir statistika. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi ir Lietuvai gresia recesija. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika jau smuko beveik pusę procento.
„Problemos įmonėse, kurios susijusios su sankcionuotom prekėm, kurių žaliavų reikėjo atsivežti iš Rusijos, Ukrainos. Medienos, metalo pramonė, su sunkumais susidūrė statybines žaliavas gaminančios įmonės, cemento, stiklo, matėme statybų sektoriuje sumažėjimą“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas.
Traukiasi mažmeninė prekyba, transportas, nekilnojamojo turto pardavimai, o aukšta infliacija dar labiau slegia verslo ir gyventojų finansinę padėtį.
„Gali BVP antrą pusmetį susitraukti panašiu tempu kaip visa euro zona“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomikai stojant, finansų ministerija kol kas dar džiaugiasi geru mokesčių surinkimu. Mokesčių mokėtojai į valstybės ir savivaldybių biudžetus šių metų pirmąjį pusmetį sunešė beveik 8 milijardus eurų, tai yra 26 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį. Tai – 55 proc. metinio mokesčių plano.
Anot ministerijos, tokį didelį mokesčių surinkimo pokytį galėjo lemti tai, jog pernai pirmąjį pusmetį dar buvo karantinas ir didelė dalis verslo galėjo mokesčius atidėlioti.
