Vilniaus savivaldybės pastate nuo ryto žmonės jau laukia šioje eilėje, kad paprašytų šildymo ir karšto vandens kompensacijos. Infliacijos nukamuoti gyventojai baiminasi, kad šildymo sąskaitos ištuštins pinigines ir piktinasi, kad dėl kompensaciją tenka rašyti prašymą, pildyti įvairias pažymas ir gaišti eilėse:
„Visą informaciją turi šiame technologijų amžiuje, nori, kad mes stumdytumėmės. Viską turi, žino, bet turim ateiti.“
„Bankrotas man jau kaip pensininkui. Yra ne tik šildymo, bet ir maisto kainos, visa kita.“
Prašančiųjų kompensacijų šiuo metu Vilniuje – vidutiniškai po 500 kasdien. O tai keturgubai daugiau nei prieš metus.
„Tikrai žmonės bijo šildymo sezono ateinančio. Anksčiau asmenys dažniausiai kreipdavosi prasidėjus šildymo sezonui, nuo spalio, bet šiemet matome susidomėjimą anksčiau, jau rugsėjį“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė Ana Venclovaitienė.
Šiaulių socialinės paramos skyrius. Šiauliečiai taip pat masiškai prašo kompensacijų dar neprasidėjusio šildymo sezono sąskaitoms. Tačiau šiandien atėję gauna tik taloną vizitui po mėnesio:
„Dar negavom, bet bijom. Baisu, kas bus, nežinom, pensijos nedidelės.“
„Labai didelė eilė, rugpjūčio pradžioje atėjau, tik dabar gavau įeiti.“
„300 eurų su trupučiu, man būtų viskas be kompensacijos už šildymą, visa pensija.“
„Malkos pabrango 3 kartus. Gyvename nuosavuose namuose, 3 kartai – ne 20–30 proc.“
„Patartume neskubėti, tikrai visi bus priimti, šildymą galima tvarkyti 2 mėnesius atgal prasidėjus šildymo sezonui, visą gruodį galės tvarkytis nuo spalio“, – tvirtina kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė.
Valdininkai tikina, kad normatyvus atitinkantis kompensacijų dydis už centralizuotai tiekiamą šilumą neribojamas. Tačiau jei šildotės malkomis ar dujomis, yra kompensacijų ribos.
„Dujos, malkos – kiti skaičiavimai. Yra apskaičiuota, kiek vidutiniškai turi sunaudoti ta kvadratūra, priklauso nuo namo klasės, kiek oras išeina, priklauso nuo daug dalykų, oro temperatūrą gauname iš meteorologų duomenis, pagal ją skaičiuojam, labai didelės skaičiuoklės, jau yra ten limitas“, – aiškina Vilniaus savivaldybės atstovė Ana Venclovaitienė.
Savivaldybių darbuotojai pasakoja, kad daug konfliktų kyla dėl to, kad prašantieji kompensacijų ateina nepasiruošę, neturi atlyginimo pažymų iš darbdavių, būste deklaravę gyvenamąją vietą ne visi ar per daug asmenų. Ir primena, kad vieno prašymo pakanka tik sutuoktiniams, o kartu gyvenantys kiti pilnamečiai turi teikti atskirus prašymus. Dėl brangstančių dujų ir biokuro, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, šilumos kainos didmiesčiuose jau padidėjo apie 30 proc., o Vilniuje – beveik 50 proc. Negana to, šilumininkai skaičiuoja, kad spalį šiluma kainuos dar brangiau.
„Kuro kainos, kurios patenka į šilumos kainą, didėja, palyginti su rugsėjo šilumos kaina. Matome brangimą gamtinių dujų ir biokuro. Tikėtina, kad spalį šiluma kainuos brangiau už rugsėjį“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas.
Vilniaus savivaldybės vadovai sako, kad termofikacinėje elektrinėje nuo šildymo sezono pradžios spalio viduryje rengiasi vietoje dujų deginti mazutą, kad centralizuotas šildymas gyventojams nekainuotų brangiau nei pernai.
„Pagal dabar turimas sutartis biokuro, ką šilumos tinklai vartoja, tiek mazuto, bent jau šilumos sezono startui galime turėti net šiek tiek mažesnę kainą, kokią turėjome vidutiniškai praėjusį sezoną“, – kalba Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Deginti mazutą yra pasiruošę ir Klaipėdos šilumininkai, tačiau tai darytų, sako tik tuo atveju, jei pritrūktų biokuro ar dujų.
„Būtų tik kritiniu atveju naudojamas mazutas, pagrindinis kuras biokuras, antroje vietoje dujos. Jei atsitiks kažkas nenumatyta, tik tada mazutas, kurio esame sukaupę dar iš senų laikų atsargų“, – aiškina „Klaipėdos energija“ atstovas Arūnas Liubinavičius.
Beje, visam artėjančiam šildymo sezonui Seimas rengiasi panaikinti pridėtinės vertės mokestį centralizuotai šilumai. Šis sprendimas galutinei šilumos kainai turės 9 proc. mažinantį efektą.
