Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais. Tačiau ministras įrodinėja, kad dabar galiojančius ribojimus žemgrobiai apeina, tad palikti dabartinius, esą butaforinius draudimus, nemato prasmės.
Kalvarijų savivaldybėje, netoli sienos su Lenkija, Eglė Markevičiūtė ekologiškai ūkininkauja. Moteris su vyru dirba 300 hektaruose žemės, iš kurių trečdalį nuomojasi iš valstybės.
„Mūsų regione žemės nėra našios, patrauklios, čia daug ribojimų – Kalvarijos biosferos poligonas, intensyvaus domėjimosi nėra“, – teigia E. Markevičiūtė.
Visgi ūkininkei didžiulį nerimą kelia Aplinkos ministerijos parengti Žemės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos būtų panaikintas 500 hektarų ribojimas įsigyti nuosavybėn dirbamos žemės. Ūkininkė perspėja, kad stambiems žemvaldžiams leidus prisipirkti bet kiek žemės, smulkiems ūkininkams grės išnykimas.
„Smulkesni ūkininkai bus nuvaryti nuo žemės. Matau daugiau bedarbių Lietuvoje ir jaunų žmonių emigracijos srautą. Abejoju, ar jie nuvaryti nuo savo žemelės skubės dirbti pas stambius ūkininkus“, – tikina E. Markevičiūtė.
Išvydę Aplinkos ministerijos naujus projektus, ūkininkai nevynioja žodžių į vatą ir ministrą Simoną Gentvilą kaltina užsimojus išduoti tėvynę.
„Tai nusikalstama veika. Visi sako, būsim konkurencingi. Atsiranda socialinė atskirtis, ne vienas mano pažįstamas turintis daugiau žemių giriasi – nupirkau tą ir tą ūkį, bet nepasako, kad sunaikinau, jį sunaikina, lenktyniauja, kuris brangesnį traktorių nusipirks, mandresnėj užsienio šaly pailsės“, – kalba ūkininkas Marijus Čekavičius.
Žemdirbiai aplinkos ministro veiksmus vadina akibrokštu, mat ūkininkai vyriausybės jau nuo metų pradžios prašė priešingo dalyko – panaikinti landas įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės, kuriomis pastaraisiais metais naudojasi žemvaldžiai, supirkdami žemes ne tiesiogiai, o per jas valdančias įmones ir bendroves.
„Fondai iš Kinijos, kitų šalių, supirko Prancūzijos žemes, ūkininkai žemes nuomojasi ne iš privačių asmenų, o iš fondų, kurie atėjo iš kitų šalių. Tai nacionalinio saugumo klausimas, maisto pasigaminimo klausimas, norisi, kad Lietuvoje žemę galėtume išsaugoti žemdirbiams, jie galėtų ją įsigyti“, – tvirtina ūkininkas Vytautas Buivydas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas neneigia, kad siūlo naikinti 500 hektarų ribojimą dirbamai žemei įsigyti. Anot ministro, šis ribojimas neveikia, tad kokia prasmė jį laikyti.
„Apeidinėjama per ilgalaikes nuomos sutartis, panaudos teisė, laikinos naudojimosi žeme sutartys, tai neįsiskaičiuoja į 500 hektarų, tai ar mes skaičiuojame, ar ne? Dalis sandorių paslepiama per giminaičius, vekselius, įkeitimus, tai mums signalizuoja, kad rinkoje bendra praktika, dabartinė sistema nėra taikli, ieškome sprendimų“, – aiškina S. Gentvilas.
Tačiau tokiems ministro užmojams jau prieštarauja ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie koalicijos partneriai.
„Reikėtų ieškoti būdų per susietus asmenis dar labiau apriboti įsigijimą. Turime gerų pavyzdžių Lenkijoje, kur ūkiai mažesni, jie konkurencingi. Turime atsakyti, kokio norime žemės ūkio. 500 hektarų apribojimai turi išlikti“, – teigia Seimo narys, darbietis Vigilijus Jukna.
„500 hektarų optimalus variantas, turim iš viso 3,2 mln. hektarų dirbamos žemės Lietuvoje. Tai didžiulė vertybė, turi kuo daugiau naudotis. Grįšim po to vėl, kai reikėjo dvarus ardyti. Apsiribokim ties tuo, tai didžiųjų noras. Bet sakau aiškiai – ne“, – kalba Seimo narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
„Dabartinė sistema neveikia. NŽT neturi mechanizmų sugaudyti žemės stambėjimo, stambėja nepaisant ribojimų. Keliame klausimą – kurį kelią renkamės, ar didesnio griežtinimo ar ribojimo atsisakymo“, – sako S. Gentvilas.
Dėl dirbamos žemės įsigijimo ribojimų panaikinimo aplinkos ministras tikina dar neapsisprendęs ir skelbia konsultaciją su visuomene – laukia visų suinteresuotųjų pusių nuomonių ir pasiūlymų.
