Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Marijampolietei Eleonorai prireikė grynųjų. Bankomate išsigryninusi pinigus, moteris ruošiasi juos išleisti ne tik savo pirkiniams, bet ir įteiks kaip dovaną artimam žmogui ir 400 eurų piniginėje neužsibus. Tad moteris stebisi, kad dėl didžiulės infliacijos pinigams nuvertėjus, Lietuvos bankas ketina dar labiau sumažinti bazinio paslaugų krepšelio išgryninamą pinigų sumą ir už jos viršijimą leisti bankams imti papildomą mokestį.
„Mūsų uždirbti pinigai, o jie naudojasi tuo. Bevalgant apetitas bankui kyla“, – piktinosi marijampolietė.
O Lietuvos bankas siūlo dar labiau riboti grynųjų pinigų išdavimą. Banko pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį – už minimalų mokestį išgryninti dešimtadaliu mažiau pinigų. Nebe 550 eurų, o 500 eurų per mėnesį.
Taigi, pavyzdžiui, už minimalios algos, kuri į rankas siekia 630 eurų, arba už 540 eurų vidutinės pensijos išgryninimą teks mokėti papildomai.
„Reikia klausimą kelti, ne kiek daugiausia gali išsigryninti, jei tiek neišsigrynini. Ką matome iš reguliariai atliekamų apklausų – 90 procentų visuomenės, nepaisant daug kalbų, išsigrynina sumą iki 500 eurų“, – sakė G. Šimkus.
Apie Lietuvos banko ruošiamus naujus pinigų išgryninimo ribojimus išgirdę marijampoliečiai netveria pykčiu.
„Paprastiems žmonėms kaip iš pensijos pragyventi? Nuimi, o nuo tavęs dar nuskaičiuoja“, – piktinosi senjorė.
„Geriau į kojinę kišti, tada bus spakainiau“, – antrino kita marijampolietė.
Siūlydamas mažinti išgryninimo limitus, Lietuvos bankas siūlo sumažinti ir bazinio paslaugų krepšelio kainą – ją susieti su minimalia alga. Vietoje 1,37 euro krepšelis kainuotų 1 eurą per mėnesį, o nepasiturintiems pusę kainos – 50 centų. O gaunantiems socialinę išmoką, mat per mėnesį pajamos nesiekia 170 eurų, bankas ragina bazinio krepšelio paslaugas teikti nemokamai. Tokių asmenų – apie 70 tūkstančių.
„Turime atsižvelgti į socialiai labiau pažeidžiamus visuomenės narius, kad jie nebūtų atstumti iš finansų sistemos, mokėjimo paslaugų, infrastruktūros prieinamumo“, – kalbėjo G. Šimkus.
Lietuvos banko užmojus keisti bazinį krepšelį komercinių bankų atstovai vertina skeptiškai ir nesupranta motyvų. Jų atstovai nesutinka pašalpininkams nemokamai dalinti mokėjimų krepšelius, kuriuose banko sąskaita, internetiniai mokėjimai, banko kortelė ir bankomato paslaugos ir jei atsirastų toks įpareigojimas, reikalautų valstybės kompensacijų.
„Mes palaikom sprendimą kompensuoti 100 procentų, jei mechanizmas veiktų kaip kompensacijos už būsto šildymą, karštą vandenį, geriamąjį, verslui kompensuotų kaštus valstybė“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.
Lietuvos bankas užsimojo ir „Revolut“ banką įpareigoti siūlyti bazinį paslaugų krepšelį klientams, tačiau finansų ekspertas Vilius Tamkvaitis prognozuoja, kad Lietuvos banko siūlymai esminių pokyčių klientams nesukels, mat pakeitimai – nežymūs.
„Gyventojams reikia daugiau paslaugų nei baziniame krepšelyje, bankai sukuria unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams patrauklesni. Bazinio krepšelio misija – rinkos standartas, ką rinka mažiausiai turi pasiūlyti“, – aiškino V. Tamkvaitis.
Siūlydamas keisti bazinio bankų paslaugų krepšelio kainodarą, Lietuvos bankas reikalauja pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus per mėnesį prie dabartinių 10, o įkainius keisti nebe kasmet, o kartą per 3 metus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
