• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems.

Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems.

REKLAMA

Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Marijampolietei Eleonorai prireikė grynųjų. Bankomate išsigryninusi pinigus, moteris ruošiasi juos išleisti ne tik savo pirkiniams, bet ir įteiks kaip dovaną artimam žmogui ir 400 eurų piniginėje neužsibus. Tad moteris stebisi, kad dėl didžiulės infliacijos pinigams nuvertėjus, Lietuvos bankas ketina dar labiau sumažinti bazinio paslaugų krepšelio išgryninamą pinigų sumą ir už jos viršijimą leisti bankams imti papildomą mokestį.

„Mūsų uždirbti pinigai, o jie naudojasi tuo. Bevalgant apetitas bankui kyla“, – piktinosi marijampolietė.

O Lietuvos bankas siūlo dar labiau riboti grynųjų pinigų išdavimą. Banko pirmininkas Gediminas Šimkus siūlo keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį – už minimalų mokestį išgryninti dešimtadaliu mažiau pinigų. Nebe 550 eurų, o 500 eurų per mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, pavyzdžiui, už minimalios algos, kuri į rankas siekia 630 eurų, arba už 540 eurų vidutinės pensijos išgryninimą teks mokėti papildomai.

REKLAMA

„Reikia klausimą kelti, ne kiek daugiausia gali išsigryninti, jei tiek neišsigrynini. Ką matome iš reguliariai atliekamų apklausų – 90 procentų visuomenės, nepaisant daug kalbų, išsigrynina sumą iki 500 eurų“, – sakė G. Šimkus.

Apie Lietuvos banko ruošiamus naujus pinigų išgryninimo ribojimus išgirdę marijampoliečiai netveria pykčiu.

„Paprastiems žmonėms kaip iš pensijos pragyventi? Nuimi, o nuo tavęs dar nuskaičiuoja“, – piktinosi senjorė.

REKLAMA
REKLAMA

„Geriau į kojinę kišti, tada bus spakainiau“, – antrino kita marijampolietė.

Siūlydamas mažinti išgryninimo limitus, Lietuvos bankas siūlo sumažinti ir bazinio paslaugų krepšelio kainą – ją susieti su minimalia alga. Vietoje 1,37 euro krepšelis kainuotų 1 eurą per mėnesį, o nepasiturintiems pusę kainos – 50 centų. O gaunantiems socialinę išmoką, mat per mėnesį pajamos nesiekia 170 eurų, bankas ragina bazinio krepšelio paslaugas teikti nemokamai. Tokių asmenų – apie 70 tūkstančių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turime atsižvelgti į socialiai labiau pažeidžiamus visuomenės narius, kad jie nebūtų atstumti iš finansų sistemos, mokėjimo paslaugų, infrastruktūros prieinamumo“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos banko užmojus keisti bazinį krepšelį komercinių bankų atstovai vertina skeptiškai ir nesupranta motyvų. Jų atstovai nesutinka pašalpininkams nemokamai dalinti mokėjimų krepšelius, kuriuose banko sąskaita, internetiniai mokėjimai, banko kortelė ir bankomato paslaugos ir jei atsirastų toks įpareigojimas, reikalautų valstybės kompensacijų.

REKLAMA

„Mes palaikom sprendimą kompensuoti 100 procentų, jei mechanizmas veiktų kaip kompensacijos už būsto šildymą, karštą vandenį, geriamąjį, verslui kompensuotų kaštus valstybė“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.

Lietuvos bankas užsimojo ir „Revolut“ banką įpareigoti siūlyti bazinį paslaugų krepšelį klientams, tačiau finansų ekspertas Vilius Tamkvaitis prognozuoja, kad Lietuvos banko siūlymai esminių pokyčių klientams nesukels, mat pakeitimai – nežymūs.

REKLAMA

„Gyventojams reikia daugiau paslaugų nei baziniame krepšelyje, bankai sukuria unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams patrauklesni. Bazinio krepšelio misija – rinkos standartas, ką rinka mažiausiai turi pasiūlyti“, – aiškino V. Tamkvaitis.

Siūlydamas keisti bazinio bankų paslaugų krepšelio kainodarą, Lietuvos bankas reikalauja pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus per mėnesį prie dabartinių 10, o įkainius keisti nebe kasmet, o kartą per 3 metus.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

tv3.lt

Valdžia pažeidė Konstituciją liepdama atlyginimus pervesti į bankus ir taip juos šerti.
Nesuprantu, kokiu idiotu reikia būti, kad Lietuvoje esančiame skandinaviškame banke laikyti pinigus... Žinoma, iškart kyla klausimas, o kaip SODRA perves pensiją į užsienio banką? Va, čia jau ne jūsų reikalas. Nurodot sąskaitą ir tegul verčiasi per galvas, nors visoje ES jau veikia "momentiniai" pervedimai. Daug metų nebesinaudoju Lietuvoje esančiais aferistų bankais ir galiu pasakyti tik tiek - nemoku jokių "krepšelių" ir nėra jokių limitų e-pavedimams. Vienintelė paslauga kuri kainuoja, tai pinigų išgryninimas bankomate. Nusiimi vienu kartu 700-1000 EUR ir turi smulkiųjų visam mėnesiui, o už grynųjų nuėmimą bankas atskaito vos 2 eurus. Bėkit kuo toliau nuo vietinių bankų! Būsiu atviras - visi Lietuvoje esantys bankai turi valdžios "stogą" ir visi jų apmokestinimai bei taramios jiems sankcijos yra tik akių dūmimas visuomenei, jog pastarajai trūkus kantrybei, nekiltų tikra revoliucija.
Ar jis tikrai Lietuvos banko vadovas ar skandinavų bankų pakalikas? Įdomu kaip šis ponas gyvena, parodykite visiems.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų