Nepaisant karts nuo karto palyjančio lietaus, vis daugiau savivaldybių savo teritorijose skelbia ekstremaliąją padėtį ir vis daugiau ūkininkų fiksuoja nuostolius dėl pavasarinių šalnų ir tebesitęsiančios sausros.
„Situacija, kas liečia augalų derlingumą, būsimą derlių, nepagerėjo nuo to, kad palijo. Buvo fiksuotas praradimas 25-30 proc., taip jis ir liko. Lietus gelbės tik tiek, kad padėtis neblogėtų”, – sakė ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.
Šiuo metu dalis savivaldybių pasiskelbė ekstremaliąją padėtį ir reikalauja, kad tokį patį statusą vyriausybė paskelbtų visoje šalyje ir nukentėjusiems ūkininkams prašytų Europos Sąjungos paramos.
„Visos savivaldybių asociacijos vardu prašome skelbti ekstremaliąją padėtį. Neturėtų būti baiminamasi, nes jei nebus lėšų iš ko kompensuoti, tai ir nebus kompensuojama. Bet prarasti galimybę neteisinga“, – tikino savivaldybių asociacijos viceprezidentas Bronius Markauskas.
Anot Klaipėdos rajono mero, pačių savivaldybių biudžetai per menki kompensuoti ūkininkams pašarų ir derliaus nuostolius.
„Mes svarstysime, ar sumažinti, ar atleisti nuo žemės mokesčio, bet tai nedidelės sumos. Žemės mokestis – 5-7 eurai už hektarą. Jei atleistume 100 hektarų ūkį, tai 500-700 eurų lengvata realiai nepadėtų kritinėje situacijoje“, – teigė B. Markauskas.
Žemės ūkio rūmai taip pat toliau reikalauja, kad vyriausybė paskelbtų visoje šalyje ekstremaliąją padėtį dar ir todėl, jog nukentėję ūkininkai nesulauktų sankcijų iš bankų už delsiamas grąžinti paskolas.
„Negausime milijono tonų grūdų, gal daugiau, negausime pieno kažkiek. Vertiname, kad bus 30 proc. produkcijos kritimas, nuostoliai siekia šimtus milijonų“, – sakė žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Tačiau šiandien sausros padarinius ir vėl vertinęs Nacionalinis krizių valdymo centras ir toliau tvirtina, kad skelbti visoje šalyje ekstremaliąją padėtį per mažai priežasčių. O po kiekvieno lietaus esą jų bus vis mažiau.
„Situacija gerėja, sausra vis mažėja Lietuvoje. Teigiamos tendencijos – nesiūlome skelbti vyriausybei ekstremalios situacijos valstybės lygiu“, – tikino Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius Vilmantas Vitkauskas.
Hidrometeorologai patvirtina, kad dėl pastarąją savaitę šen bei ten nulijusio lietaus gaisrų pavojus miškuose sumažėjo, tačiau dirvos tebėra sausos ir kai kuriuose rajonuose stichinė sausra tebesitęsia.
„Per saulėtas ir sausas dienas krituliai seniai įsigėrę. Žemei kritulių dar reikia. O sausa visoje šalyje, žemės ūkiui atsigauti reikėtų didelio kiekio kritulių, tam tikros kultūros jau ir nebeatsigaus“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos specialistė Justina Kazlauskienė.
Anot hidrometeorologų, kol kas sausra nežada trauktis.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
