O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžietis Rimantas džiaugiasi, kad už lango apie 10 laipsnių šilumos. Tad senjoro bute centralizuoto šildymo radiatoriai vos šilti.
„Kaip sako lietuviai, kaip nabašniko užpakalis“, – teigia panevėžietis R. Šimkus.
Visgi senjoras piktinasi, kad artėjant žiemai šildymas brangsta. Štai praėjusį mėnesį kilovatvalandė jam nekainavo 7 centų, o jau šį mėnesį ji 5 proc. brangesnė ir artėja prie pusaštunto cento. Senjoras skaičiuoja, kad už šildymą gali tekti pakloti panašiai kaip pernai – po 70 eurų kas mėnesį.
„Tik už šildymą 70 eurų. Ar iš lubų kelia kainas, ar tikrai tokios kainos? Per daug, kur dar vaistai, maistas, viskas – susidaro krūva“, – kalba Rimantas.
Energetikos reguliavimo taryba perspėja, kad, jei lapkritį temperatūra bus panaši į daugiametę, už šildymą 60 kvadratinių metrų bute, sovietiniame daugiabutyje, gali tekti pakloti apie 80 eurų, o prasčiausios būklės daugiabutyje ir 100 eurų.
Panevėžio energijos atstovai tikina, kad kainas kelia dėl brangstančio kuro.
„Perskaičiuojant kiekvieną mėnesį šilumos kainą, didžiausią įtaką turi kuras. Išaugus, padidėjus kuro kainoms, šilumos kaina nuo lapkričio, lyginant su spalio, didėja 4,5 proc., 0,31 ct/kWh“, – sako Panevėžio energijos atstovė Daiva Paulauskienė.
Šį mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinė kaina visoje Lietuvoje yra 6 proc. didesnė nei spalį.
„Natūralu, kad link žiemos kaina biržoje po truputį auga, šiek tiek, bet tai nėra drastiškas augimas, natūralus atspindys prasidėjusio šildymo sezono. Automatiškai reikia daugiau kuro, psichologija pardavėjų ir pirkėjų lemia šiokį tokį labai nedidelį padidėjimą“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Brangiausia – Biržuose
Vilniaus gyventojams šiluma kainuos dar brangiau nei panevėžiečiams, mat visu pajėgumu dar neveikia naujoji biokuru kūrenama kogeneracinė elektrinė, kuri tęsia bandomąjį režimą, tad lapkritį šiluma ir vilniečiams brangsta 5 proc., palyginti su spaliu.
O žiemą galime sulaukti ir dar didesnių kainų, mat esą kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos įmonės sudegina dujų, o jos yra maždaug dvigubai brangesnės už biokurą.
„Pradedant šildyti atšalęs miestas, buvo įdrėkęs, nors lauke pakankamai šilta, bet drėgmės labai daug. Poreikis iš namų, vartotojų buvo. Turime pikinį, tai diversifikuojam kurą, dujas ir biokurą naudojam“, – pasakoja Vilniaus šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas.
Brangiausia šiluma šį mėnesį Biržuose, o pigiausia – Utenoje. Na, o iš didmiesčių pigiausiai mokės kauniečiai, šiek tiek brangiau teks mokėti šiauliečiams ir klaipėdiečiams.
„Krenta temperatūra, didėja konkurencija, kelia kainas biokuro gamintojai, kyla rinkose dujų kainos, neišvengiamai kyla ir šilumos kaina vartotojams“, – teigia Klaipėdos energijos atstovas Arūnas Liubinavičius.
Šilumininkai prognozuoja, kad šąlant orams šildymas ir toliau brangs, o pigti ims tik pavasarį. Žiemą šilumos kainą būtų galima šiek tiek sumažinti, anot šilumininkų, pakeitus įstatymais nustatytą jos skaičiavimo metodiką ir įmonių sąnaudas padalinus tolygiai per visus metus.
„Problema net ne techninė, ne ekonominė, o mūsų kainodaros. Taikome vienanarę kainą, kuri susieta su kilovatvalandės verte. Vasarą būna pigesnė, žiemą brangesnė, žmonės žiemą gauna labai skausmingas šildymo sąskaitas“, – sako Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tiesa, šilumininkai pripažįsta, kad sumažinus šilumos sąskaitas žiemą, tektų jas padidinti vasarą, tad spėja, kad gyventojams, vargu, ar būtų patrauklus toks siūlymas.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
