Donatas Brimeris

Dėl aplinkosaugininkų planuojamų mašinų taršos patikrų sulaukę vairuotojų pasipiktinimo lavinos, valdantieji jau ruošiasi keisti patikrų tvarką. Už padidintą oro taršą siūlo leisti mašiną susitvarkyti ne per 2 paras, o per visą mėnesį. Paskelbęs kovą taršiems automobiliams aplinkos ministras ilgesniam techninės pažiūros galiojimui neprieštarauja, tačiau Susisiekimo ministerijos valdininkai kraipo galvas, kad aplinkosaugininkams jau pasiruošus tikrinimams, politikai ima tvarką keisti.

Baltijos jūros šalys planuoja jūroje plėsti atsinaujinančią energetiką. Vilniuje susirinkę šalių vyriausybių atstovai, atsakingi už energetiką, tarėsi, kaip teks saugoti statomus vėjo parkus nuo kibernetinių ir galimų karinių atakų. Politikai jau svarsto įdarbinti NATO šalių kariuomenes.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Už 30 kilometrų priešais Palangos tiltą jūroje, energetikos ministras viliasi, kad jau po 5 metų stovės vėjo jėgainės ir gamins Lietuvai švarią elektrą.

Lietuvos ūkininkai vis garsiau perspėja apie gresiančius nuostolius ir net bankrotus, jei vyriausybė nesustabdys pigių rusiškų ir baltarusiškų daržovių importo. Žemės ūkio ministras tikisi, kad ES muitus šių šalių žemės ūkio produkcijai įves jau šį mėnesį. Tačiau niekaip nesulaukdami šio europinio sprendimo, ūkininkai reikalauja valstybinių tarnybų inspektorius bent skubiai tikrinti, kokias daržoves prekeiviai atveža į Lietuvą ir platina turguose ir bazėse.

Daržovių augintojai reikalauja skubiai uždrausti žemės ūkio produktus iš Rusijos. Ūkininkai skundžiasi, kad keletą kartų pigesni agurkai ir pomidorai plūsta į Lietuvą su lenkiškomis etiketėmis. Žemės ūkio ministras teisinasi Lietuvoje draudimo įvesti negalįs ir ragina laukti europinio sprendimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvą lepina vasariški orai, tačiau savivaldybių administracijos ir šilumininkai pabaigti šildymo sezoną dar neskuba. Valdininkai baiminasi artėjančio atšalimo ir ketina savaitė kitą dar palaukti pastovesnės šilumos. Tačiau daugybė gyventojų jau dabar reikalauja baigti šildymo sezoną, piktindamiesi šiltais radiatoriais, kai už lango 20 laipsnių viršijanti šiluma. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybė paruošė naują paramos paketą saulės bei vėjo elektrinėms ir gyventojus vilioja nemokama elektra. Beveik milijardą eurų lengvatinių paskolų vyriausybė žada išdalinti verslui ir savivaldybėms, žaliosios energetikos projektams. Tiesa, savivaldybių įstaigos, norinčios savo saulės ar vėjo elektrinių, trečdalį jose pagamintos elektros turės skirti nepasiturintiems gyventojams.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Velykos jau čia pat, tad lietuviai masiškai iš parduotuvių šluoja kaušinius. Rasti baltų kiaušinių jau sunkiau, tad prekybininkai ragina nenusisukti ir nuo rudų. Būdami neabejingi vištų gerovei, lietuviai vis mažiau perka narvuose laikomų vištų kiaušinių, o kitais metais didieji prekybos centrai žada jų visai nebeparduoti. Prieš Velykas žmonės taip perka svogūnų lukštus, kad prekybininkai nebespėja jų pakuoti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Velykos šiemet bus itin malonios – anot sinoptikų, orai šalyje įšils iki 20-ies, o gal net ir daugiau laipsnių. Tad dalis gyventojų jau reikalauja baigti ir šildymo sezoną. Taip tikisi sutaupyti pinigų. Tačiau kiti dar baiminasi atšalimo ir šildymo sezono baigti nesutinka. Šilumininkai baigti šildyti namus dar neplanuoja ir ragina palaukti bent iki balandžio vidurio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

Prie Panevėžio esančiame Naujamiestyje gyventojai ginčijasi, kokia nauda iš septintus metus galiojančios sutrumpintos alkoholio prekybos sekmadieniais.  Miestelio parduotuvės darbuotoja skundžiasi nuolat sulaukianti pirkėjų pasipiktinimo, kad sekmadieniais po 3 valandos alkoholio nebeparduoda. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. „Būna žmonių, kad tikrai reikia. Ateina, burbuliuoja, iškolioja, visaip būna. Duris tranko išeidami. Ateina jau išgėręs po 3 val.

Kaista diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos likimo konstituciniams teismui pareiškus, kad gyventojai turi teisę nutraukti sutartis ir atsiimti pinigus dėl svarbių priežasčių. Lietuvos bankas mėgina vėsinti padėtį, tvirtindamas, kad po praėjusių metų didžiulės infliacijos fondai atsigauna, o jų grąža vėl viršija infliaciją. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia gyventojų apklausą, kada jie norėtų atsiimti pinigus iš antrosios pakopos.

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Magistralėje Via Baltica už Lietuvos sienos formavosi spūstys. Protestuojantys visoje Lenkijoje, šios šalies ūkininkai užblokavo kelią ir Lietuvos pasienyje. Vairuotojai skundžiasi spūstyje stovintys pusvalandį, Lietuvos pareigūnai kol kas veiksmų nesiima, tačiau jei spūstys didės, žada dar Lietuvoje automobilius į Lenkiją nukreipti kitu keliu. Lenkijos ūkininkams pradėjus kelių blokadas visoje Lenkijoje ir grasinant jas tęsti apie savaitę.

Vilniuje vėl protestavo ūkininkai. Prie ministerijų jie buvo atsigabenę karutį su mėšlu ir talpyklų su srutomis. Taip jie reikalavo Vyriausybę tesėti pažadus sumažinti ribojimus tręšti laukus. Išvydę mėšlą po savo langais, valdininkai priėmė protestuotojus derybų ir jau artimiausiomis dienomis žada padaryti nuolaidų. Ūkininkas iš Telšių rajono Dainius Dargis į Vilnių iš savo ūkio atgabeno karutį, pilną mėšlo.

Finansų ministerija siūlo griežtinti azartinių lošimų kontrolę, o už pažeidimus lošimų organizatorius grasina bausti iki milijono eurų siekiančiomis baudomis. Lošimo namuose, automatų ir bingo salonuose darbuotojai turės stebėti lošėjus ir nutraukti lošimą, jei lošėjas atrodys savęs nebekontroliuojantis. Lošimų organizatoriai neprieštarauja probleminių lošimų prevencijai, tačiau perspėja, kad nauji ribojimai lošėjus gali pastūmėti į nelegalius lošimus, kurių niekas nesukontroliuos.

Kaupiantieji antroje pensijų pakopoje turi turėti galimybę iš kaupimo pasitraukti. Tai skelbia Konstitucinis Teismas, tačiau kartu pažymi, kad pasitraukimas galimas tik dėl svarbių priežasčių, iš esmės pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Seimo nariai jau svarsto, kaip keis antrą pakopą ir užsimena, kad dėl sveikatos ir būsto problemų lietuviams reikėtų leisti pasiimti pinigų iš antros pakopos. Vilnietis Joris antrosios pensijų pakopos dalyviu tapo prieš metus, pradėjęs dirbti.

Kaip niekam nepastebėjus pavogti ir pralošti 40 milijonų eurų – susidomėjo Seimo nariai. Antikorupcijos komisija imasi narplioti šią dešimtmečio aferą ir kartu svarsto, kaip sutramdyti probleminius lošėjus. Finansų ministerija jau žada griežtinti lošimus ir liepti lošimo organizatoriams prižiūrėti probleminius lošėjus, nors šie į kazino ir suneša didžiausią dalį pelno.

Elektros rinkos reguliuotojas ragina elektros tiekėjus grąžinti iš gyventojų ir įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Tačiau ne visi tiekėjai rengiasi tai daryti. Štai vienas elektros pardavėjas jau laukia klientų skundų, kuriuos žada patenkinti. Kiti grąžinti pinigų kategoriškai nesutinka ir iš klientų surinktas baudas pasiryžę laikyti, nebent grąžinti privers teismai.

Elektros vartotojai vis aktyviau reikalauja nepriklausomus tiekėjus grąžinti sumokėtas baudas ir netesybas už nutrauktas sutartis. Taip daryti juos paragino Valstybinė reguliavimo taryba, išaiškinusi, kad pagal europinę teisę tokios baudos neteisėtos. Tačiau ne visi tiekėjai geranoriškai sutinka pinigus grąžinti ir ruošiasi kovoti net teismuose. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Sostinės valdantieji pritarė indeksuoti amžiaus statyba tituluojamo Nacionalinio stadiono Vilniuje kainą. Vis tik sostinės tarybos opozicija negaili projektui karčių žodžių. Savivaldybė, vyriausybė ir koncesininkas pasišovė kompleksui papildomai skirti beveik 40 milijonų eurų, tai yra panašiai tiek, kiek kazino ir kitur ištaškė suimtas „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis.

Lenkijos ūkininkai grasina blokuoti pagrindinį kelią iš Lietuvos į Europą – Via Baltica. Pasienyje jie grasina stabdyti krovininius automobilius ir tikrinti, kokius grūdus šie veža. Lenkijos ūkininkai prašo prisijungti ir lietuvius. Tačiau šie kol kas neskuba. O vežėjai jau baiminasi didžiulių spūsčių pasienyje su Lenkija.  Lenkijos ūkininkai blokuoja pasienį su Ukraina ir protestuoja prieš pigesnių ukrainietiškų grūdų srautą į Lenkiją. Protestus skatina ir rusų propaganda.

Lenkijos ūkininkams blokuojant autostradas, Lietuvos ūkininkai taip pat skundžiasi, kad nebeapsimoka auginti javų. Grūdų supirkimo kainos krito į rekordines žemumas. Tačiau pirkėjai priekaištauja, kad atpigę grūdai neatsispindi duonos kainose. Ekonomistai aiškina, kad grūdai sudaro nedidelę dalį galutinėje duonos kainoje, tad apie drastišką duonos pigimą ragina net nesvajoti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ūkininkai primena, kad dujų akcizas tebuvo vienas reikalavimas iš šešių, kuriuos kėlė per traktorių protestą Vilniuje. Tad toliau grasina kelių blokadomis, jei valdantieji nesuskubs įvykdyti likusių reikalavimų. Panevėžio rajone, Daukniūnuose, ūkininkaujantis Kęstutis Povilonis jau trejus metus grūdus džiovina elevatoriuose degindamas suskystintąsias naftos dujas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reikalauja vieną prekybos tinklą nustoti diskriminuoti vyresnius pirkėjus. Prekybininkai, anot tarnybos, pažeidžia įstatymą, mat kai kurias prekes su nuolaida parduoda tik tiems, kas turi išmaniuosius telefonus. Tinklas į tarnybos perspėjimus nereaguoja jau trečius metus, siutindamas išmaniais telefonais nesinaudojančius senjorus.

Nuo kito mėnesio atpigs suskystintosios naftos dujos ūkininkams, verslui ir gyventojams. Seimas daugiau kaip 20 kartų sumažino nuo sausio paties įvestą kone didžiausią mokestį pasaulyje. Tiesa, degalinėse šis mokestis ir toliau liks koks yra. Šį balsavimą stebėti Seime buvo susirinkę apie pusšimtis ūkininkų, praėjusį mėnesį Vilniuje protestavusių su savo traktoriais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vairuotojus šokiruoja nuo sausio kone kasdien brangstantys degalai. Kai kuriose degalinėse dyzelino litras jau kainuoja beveik eurą aštuoniasdešimt, o benzinas viršijo eurą šešiasdešimt. Degalų kainos skiriasi net tų pačių tinklų degalinėse skirtingose vietose, tad vairuotojai pilasi degalus ne bet kur ir vis labiau ieško mažesnių kainų. Pasak ekspertų, degalai kaip ant mielių brangsta dėl augančių naftos kainų – „Brent“ nafta nuo sausio jau pabrango dešimtadaliu ir dėl padidinto akcizo.

Jurbarko rajono mokykla iš ESO gavo milijono eurų sąskaitą už saulės elektrinės prijungimą į tinklą. Mokykla tokių pinigų neturi, tad mokėti nesutinka. Po mėnesį trukusių derybų ESO galų gale sutiko prijungti mokyklos elektrinę nemokamai, tačiau triskart apribos galią. Po šio skandalo energetikos ministras jau žada kone 100 mln. eurų skirti ESO tinklui atnaujinti vietovėse, kuriose didžiausios eilės prisijungti saulės elektrines.

Nacionalinio stadiono kompleksas Vilniuje gali kainuoti net apie 400 milijonų eurų – perspėja sostinės opozicija. Ir jau ragina projektą sumažinti – statyti tik stadioną, o suplanuotus šimtus milijonų geriau skirti krašto apsaugai. Skvernelis tvirtina, kad projekto išvis reiktų atsisakyti, o stadioną statyti ramesnėje vietoje – kur nors priemiestyje.

Vėl keičiasi Vilniaus stadiono statytojas. Iš projekto pasitraukė krizę išgyvenantis „BaltCap“ fondas, kurio buvęs partneris Šarūnas Stepukonis pralošė kazino dvigubai didesnę sumą nei skelbta anksčiau – net 40 milijonų fondo eurų. O pats milijonus pradanginęs Stepukonis dingo kaip į vandenį, prokuratūra prašo jį suimti ir skelbia paiešką. Kai kurie politikai mano, kad esą pinigų pralošimas gali būti būdas pasiimti pasisavintas lėšas.

Vyriausybė pradeda vykdyti protestavusiems ūkininkams duotus pažadus: mažina ūkininkavimą draudžiančias upių ir ežerų apsaugos juostas, ruošiasi sumažinti suskystintųjų naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkus šokiruoja nauji aplinkos ministro projektai. Jis siūlo naftos akcizą kone dvigubai didesnį nei per protestus pasiūlė vyriausybės kanceliarija, ūkininkus gąsdina ir naujos vandens telkinių apsaugos juostos.

Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas dar giliau klampina jį pažadėjusių pastatyti finansininkų intrigos. Aiškėja, kad buvusio „BaltCap“ vadovo internetiniame kazino ištaškytų 17 mln. eurų pėdsakai jau veda į Estiją. Lošimų bendrovė teisinasi vykdžiusi visus apsaugos reikalavimus ir kaltinimus prisidėjus pradanginant pinigus atmeta. O įsipareigojusiame jau kitais metais vilniečiams pastatyti tarptautinio lygio stadioną fonde Lietuvos bankas tvirtina nieko įtartina nepastebėjęs.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Į Vilnių sugužėjo kone tūkstantis ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Ūkininkavimo sąlygomis besiskundžiatys žemdirbiai jau sustatė savo techniką valdžiai po langais prie Seimo ir vyriausybės. Protestui prasidedant, vyriausybė jau žada naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams – žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti naftos dujų akcizą. Tačiau ūkininkai tvirtina, kad to negana ir toliau grasina mitinguoti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šimtai ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais jau atvyko į Vilnių. Po vyriausybės langais jie ketina mitinguoti ir protestuoti prieš esą nesąžiningą vyriausybės politiką. Tačiau vyriausybės pusėn jau stoja ornitologai, perspėjantys, esą tenkinant visus ūkininkų reikalavimus kentės Lietuvos gamta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.   Traktorius apsikaišę vėliavomis, Vakarų ir Vidurio Lietuvos ūkininkai jau pradėjo kelionę į Vilnių.

Įsismarkavusi žiema labiau patuštins pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą. Energetikai konstatuoja, kad didėja ne tik reguliuojama kainos dalis, bet ir sausio vidutinės elektros kainos yra aukštos. Tai reiškia papildomas išlaidas biržos planus pasirinkusiems vartotojams. Kainų kritimas esą įmanomas tik atšilus orams ir pavasarį. Prie Marijampolės Trakiškių kaime gyvenantis Vytautas Burdulis jau pusketvirtų metų elektrą gaminasi nuosavoje saulės elektrinėje.

Vienas po kito komerciniai bankai brangina savo paslaugas privatiems klientams. Gyventojai piktinasi, kad bankai reikalaus didesnių mokesčių už įprastas paslaugas, nors pernai uždirbo rekordinius pelnus. Lietuvos banko pareigūnai įžvelgia paslaugų branginimą, tačiau tik skėsčioja rankomis, mat įkainių reguliuoti negali. Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams.

Ūkininkai jau ruošia traktorius ir miškovežius kelionei į Vilnių. Sostinės centre, prie Vyriausybės ir Seimo, savo techniką jie grasina pasistatyti mažiausiai 3 paroms. Artėjant protestui, sujudo premjerė Ingrida Šimonytė. Ji protestuoti raginantiems ūkininkams išplatino laišką, kuriame žada spręsti žemdirbių reikalavimus palikti jiems degalų ir kuro apmokestinimo lengvatas, švelninti aplinkosaugos reikalavimus. „Balnokit broliai, į miestą josim.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Infliacija ne tik brangina mašinas, bet ir didina jų registracijos mokestį. „Regitra“ praneša toliau didinanti lengvųjų automobilių registracijos mokestį. O labiausiai pinigines dėl didėjančio mokesčio teks patuštinti dyzelinių mašinų pirkėjams, kurių Lietuvoje yra daugiausiai. Šiaulietis Dovydas nusprendė parduoti japonišką 12 metų automobilį. Už 5 tūkst. eurų vertės dyzelinę mašiną „Regitra“ iš naujo šeimininko reikalauja 40 eurų registracijos mokesčio.

Elektros rinkoje – sukrėtimas. Didmeninė elektros kaina buvo šoktelėjusi iki 1,5 euro vos už vieną kilovatvalandę. Dėl Šiaurės šalis kaustančių šalčių elektra kartais išbrango ir Lietuvoje. Štai Neringos valdžia nusprendė taupyti – naktimis išjungia gatvių apšvietimą. Trūkstant elektros energijos, energetikos įmonės jungia visus turimus pajėgumus ir elektrą iš dujų gamina visi Igničio blokai Elektrėnuose.

Pasipiktinę Vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai visoje šalyje šalia kelių uždegė šimtus laužų. Žemdirbiai piktinasi Vyriausybės vykdomu žaliuoju kursu, naujais ekologiniais ribojimais ir mažomis tiesioginėmis išmokomis. Žemės ūkio ministras šį protestą sieja su šiemet vyksiančiais valdžios rinkimais. Kelmės rajono ūkininkai prie kelių šią savaitę degė laužus.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu padidėjus PVM maitinimo paslaugoms maistas jau brangsta, o plačiau pinigines teks atverti ne tik restoranų lankytojams, bet ir po atostogų į mokyklas grįšiantiems kai kuriems moksleiviams. Daugiau už vaikų maitinimą kai kuriuose darželiuose turės mokėti ir tėvai. Nuo naujų metų valdantiesiems padidinus pridėtinės vertės mokestį maitinimo įstaigoms iki 21 proc. vietoje buvusių 9proc., maitinimo įstaigos jau kelia kainas.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Baigiantis metams per šventinį šurmulį energetikai perspėja žmones nepamiršti prievolės deklaruoti energijos skaitiklių rodmenis. Kitais metais keisis elektros, dujų, vandens kainos, tad to nepadariusiems arba prirašiusiems netikrų – per mažų ar per didelių skaičių, gresia nemalonumai – tikrinimai ir sąskaitų perskaičiavimai didesniais tarifais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Šalia Panevėžio, Berčiūnuose gyvenanti Kristina atidžiai žiūri, kiek šį mėnesį suvartojo elektros.

Aiškėja naujas ESO 160 mln eurų skolos grąžinimo vartotojams planas. Atsiskaityti ESO turės ne per 15 metų, o per 7. O grąžinimas tiek verslui, tiek gyventojams prasidės nuo balandžio. Tačiau tokios žinios opozicijos netenkina – ji grasina ministrui Kreiviui parlamentiniu tyrimu ir kaltina dirbant energetikos įmonių, o ne vartotojų labui.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

Ūkininkai, nepatenkinti Vyriausybės politika, po švenčių grasina Vilnių sudrebinti naujais protestais. Ketina suvažiuoti stambiąja technika ir prie Vyriausybės deginti laužus. Ūkininkai žada protestuoti, kol atsistatydins žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau ministras trauktis ir toliau nesirengia. O premjerė Šimonytė ūkininkų priekaištuose sako negirdinti nieko naujo. Šimtai įtūžusių Vokietijos ūkininkų traktoriais visai neseniai blokavo gatves Berlyno centre.

Jau nuo Naujųjų metų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą, pavyzdžiui, žuvies, mėsos konservus, kiaušinius, padažus, aliejų. Tiesa, maisto kokybės specialistai perspėja tokį maistą pirkti atsargiai ir grasina pardavimo terminą pratęsti ne daugiau kaip 45 dienoms. Maisto banko darbuotojai jau nerimauja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu jo pritrūks nepasiturintieji, dabar jį gaunantys iš labdaros.