Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių. Moteris tikina, kad nešasi ne sau, o daugiabučio kaimynams.
„Kaimynams paėmiau, visoms pensininkėms, kurios labai senos ir negali paeiti. Visą namą, du namus, parnešu“, – pasakoja Audronė.
Prekybos centre prie nemokamų kibirėlių ir maišelių dalybų punkto akimirksniu nusidriekia eilė, ilgesnė nei prie pačios parduotuvės kasų.
Sostinės savivaldybė gyventojus prašo nuo šiol visas maisto atliekas rūšiuoti kitaip nei iki šiol – rinkti į specialiusoranžinius maišelius. O kadangi per gruodį tik apie šeštadalis vilniečių pasiėmė šiuos nemokamus kibirėlius ir maišelius, atliekų tvarkymo centro darbuotojai juos ima dalinti dar prieinamesnėse vietose – prekybos centruose.
„Kainuoja apie 60 ct 25 maišeliai, pirkta dideliu mastu, o kibirėlis – arti 2 eurų Taip, tai vertinga dovana, bet svarbiausia, kad pasiektų žmones ir rūšiuotų“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Maišelinė sistema – pigesnė už konteinerinę
Apie 50 tūkst. vilniečių jau pasiėmė specialius maišelius maisto atliekoms, tačiau rūšiuoti neskuba ir konteineriuose oranžinės spalvos dar nematyti.
Savivaldybės atstovai aiškina, kad pagal europinę direktyvą šiemet atėjo laikas biologines ir maisto atliekas atskirti nuo kitų ir kompostuoti. Ir tokia maišelinė sistema esą yra dešimteriopai pigesnė už konteinerinę, kuri mokestį už atliekų tvarkymą esą padidintų 40 proc.
„Šitas būdas pasirinktas racionalumo pagrindu. Atskiras maisto atliekų surinkimas iš atskirų konteinerių gyventojams kainuotų ženkliai daugiau nei šis būdas“, – sako Vilniaus savivaldybės poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.
Tačiau Aplinkos ministerija Vilniaus regiono pasirinkimą peikia ir viliasi, kad jis laikinas.
„Tikrai būtų geriau kitaip, viliamės, kad bus kitaip, Vilniaus mieste yra konteineriai, neveikia“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
Permainai pasiruošę ne visi
Nors Lietuva įsipareigojo jau šiemet atskirti maisto atliekas nuo kitų, dar 40 proc. savivaldybių rūšiavimo net nepradėjo. Vienas tokių ir Marijampolės regionas.
„Nebūtinai nuo sausio 1 d. planuojame Marijampolės regione maisto atliekas surinkti nuo antros metų pusės. Turime įsigiję konteinerius prie bendro naudojimo aikštelių, individualioms valdoms laukiame finansavimo“, – tikina Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorė Irma Žiūkaitė.
Anot V. Slavinskienės, muo sausio 1 d. pasirengę štai tokiai atliekų rūšiavimo permainai yra daugiau nei pusė Lietuvos – apie 62 proc. Kelios savivaldybės pradės nuo sausio 31 d., o Kauno regionas bus pasirengęs vėliausiai – nuo rugsėjo 1 d.
Daugelis Lietuvos savivaldybių, skirtingai nuo Vilniaus regiono, planuoja maisto atliekas surinkinėti be jokių maišelių tiesiai iš specialių maisto konteinerių. Beje, valdininkai skaičiuoja, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta apie 40 kilogramų maisto atliekų, kurios sudaro apie 15 proc. visų komunalinių atliekų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
