Šiaulietis Dovydas nusprendė parduoti japonišką 12 metų automobilį. Už 5 tūkst. eurų vertės dyzelinę mašiną „Regitra“ iš naujo šeimininko reikalauja 40 eurų registracijos mokesčio. Jei panaši mašina būtų benzininė, mokestis būtų perpus mažesnis.
„Geriau brangesnius apmokestint galingus lengvus, bet darbui žmonėms reikia, ne iš gero gyvenimo perka didesnes taršesnes mašinas, mokestis kerta per piniginę“, – sako Dovydas.
Registracijos mokestis priklauso nuo degalų ir išmetamo anglies dvideginio kiekio ir pagal įstatymą dėl infliacijos „Regitra“ jį didina. Štai prasidėjus Naujiems metams, „Regitra“ ir vėl padidino mokestį kiek daugiau nei procentu.
„Kiekvienais metais „Regitra“ sausio 9 dieną gauna iš Valstybės duomenų agentūros vartotojų kainų indeksą, pagal jį priskaičiuojamas automobilių registracijos mokestis“, – teigia „Regitros“ atstovas Lukas Vosylius.
Mažiausias 20 eurų benzininio automobilio mokestis šiemet didėja beveik 30 centų, o didžiausias, skirtas taršiausiems dyzeliniams automobiliams, didėja beveik 10 eurų ir siekia jau beveik pusaštunto šimto eurų.
Mokestis yra netobulas
Kad Lietuvoje galiojantis registracijos mokestis, kurio dydis priklauso nuo vidutinio kiekvieno automobilio modelio išmetamų teršalų kiekio, yra netobulas, pripažįsta ir valdančiųjų atstovė konservatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė. Tačiau pakeisti mašinų apmokestinimo per 3 valdymo metus taip ir nesugebėjo ir sako, geriau jau toks mokestis, nei jokio.
„Atšaukti šitą registracijos mokestį irgi nėra prasmės. Tai minimali kartelė, kurią turim ir turėsim, kol nesugebėsim įvesti tikrojo žaliojo mokesčio“, – sako A. Gedvilienė.
Girdėdami tokias valdančiųjų kalbas, opozicijos atstovai vis didėjantį registracijos mokestį peikia kaip nesąžiningą.
„Tai akivaizdus valstybės pasipinigavimas, baudžiamoji akcija labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Žmonės, kurie neturi galimybių įsigyti mažiau taršų, naujesnį, naują automobilį, priversti pirkti senesnius, dėvėtus automobilius ir atitinkamai mokėti taršos mokestį“, – teigia socialdemokratas Linas Jonauskas.
Nepaisant kritikos dėl taršos, lietuviai dyzelinius automobilius ir toliau mėgsta, masiškai perka ir vairuoja. Šiuo metu M1 kategorijos lengvųjų dyzelinių automobilių, Energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje yra daugiausia – per milijoną, benzininių – triskart mažiau, benzininių su dujomis – apie 100 tūkst., hibridinių 70 tūkst, o elektrinių viso labo 11 tūkst.
„Naudotų automobilių rinkoje žmonės mato dyzelį, yra racionalūs, reikia automobilio, kuris viską padarytų ir dar pigiai važiuotų. Nuo seno mėgo dyzelinius ir matome, kad maždaug 2 trečdaliai lengvųjų registruotų automobilių yra dyzeliniai“, – tikina „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Automobilių registracijos mokesčio pernai „Regitra“ surinko beveik 37 mln. eurų už 300 tūkstančius mašinų registracijų. Daugiausiai – už dyzelines mašinas, kurių pernai registravo beveik šimtą tūkst., tai yra dvigubai daugiau negu benzininių.
Plačiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
"Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus."
O tos pačios KET, jau esu minėjęs, nurodo štai tokius atvejus:
"234. Motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu:
234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);
234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);
234.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;
234.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo."
Taigi, skaitykit, permanykit, domėkitės, DALINKITĖS ir nesileiskite gąsdinami nei aplinkosaugininkų, nei valdžios pačiulpikų, nei kitų šiaip smulkių gąsdintojėlių bei skambių šūdasklaidos antraščių rašytojų.
Aplinkosaugininkai (o ir kiti stabdytuvai - tikrintuvai), kurie aiškinsite, kad negalima važiuoti nustačius per dideles emisijas ir būtina kviesti traliuką - iš anksto eikite na...ui!!!
-------------------
Ir viskas būtų buvę visai nieko jeigu teisės aktus priimantys nors kiek protautų. O tereikėjo tiek, kad aplinkosaugininkai, sustabdę ir patikrinę automobilį bei nustatę pažeidimą, žmogui surašytų privalomą nurodymą susitvarkyti ir tarkim per mėnesį (arba, jei TA likę mažiau nei mėnuo, iki TA pabaigos tuomet) nuvykti į TA pakartotinei būtent dėl šio pažeidimo patikrai.
Duomenis irgi perduotų į TA. Ir tik ši, arba per nurodytą terminą neatvykus, arba atvykus, bet gavus neigiamus patikrinimo rezultatus (gavus teigiamus, kadangi tik dėl vieno trūkumo, tai turėtų palikti esamą TA galioti) galėtų panaikinti TA.
Ir viskas.
Bet proto pas mus eilinį kartą nerasta.
Užtat stribauti ir būti gestapu - noro ir valios per akis.
