Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB bankas skelbia nuo balandžio keičiantis savo paslaugų planus privatiems klientams. Šiuo metu banko brangiausias planas kainuoja 2,5 euro, o štai po atnaujinimo brangiausias kainuos jau beveik triskart daugiau – 7 eurus. Prašydami didesnių sumų iš klientų banko darbuotojai teisinasi, kad nors planuose nebeliks kai kurių dabartinių paslaugų, juos papildys naujomis, o vaikams ir jaunimui pasiūlys nemokamų planų.
„Daugiausiai turinys visų paslaugų planų didėja, atsirado momentinis sveikatos draudimas, daugiau grynųjų pinigų išsiėmimo, su kreditine kortele pirkinių draudimas, geresnis kelionių draudimas“, – teigia SEB banko atstovas Linas Januševičius.
„Revolut“ bankas 1–2 eurais brangina savo mokamus planus, o „Luminor“ bankas įveda mokestį už kriptovaliutų ar lošimų paslaugų pirkimus, reikalaus pinigų už kortelės atsiuntimą paštu.
„Luminor“ situaciją komentuoja taip: „Paslaugų kainyną peržiūrime kiekvienais metais ir sprendimus priimame atsižvelgdami į rinkos situaciją. Daugelis būsimų pokyčių atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei rinkoje taikomą praktiką.“
Gyventojai neslepia pasipiktinimo
Pastaraisiais metais išaugus indėlių palūkanoms ir bankų pelnams gyventojai neslepia pasipiktinimo, kad bankai reikalaus dar ir didesnių mokesčių už kasdienes paslaugas:
„Geriau būtų, kad mažintų ar stabiliai stovėtų. Kai didina, sunkoka.“
„Bankai nepasakyčiau, kad sunkiai gyvena, tikrai ne, turi pinigų.“
„Padidinimai nemalonūs, atsiliepia šeimos biudžetui.“
„Per dideli jų pelnai, paskolos nežmoniškomis palūkanomis, už pinigų laikymą sąskaitoje ima nežmoniškus pinigus.“
Lietuvos bankas skėsčioja rankomis
Lietuvos bankams didinant įkainius, Lietuvos bankas tik skėsčioja rankomis. Esą būtiniausių paslaugų krepšelio reikalavimus jie vykdo, o kitų paslaugų kainodarai Lietuvos bankas esą negali daryti įtakos.
„Jei žmogus mokėjo eurą, dabar mokės du, jam atrodo dvigubai brangiau, neišsisuksi. Paslaugos atsiranda, draudimas, bet etiška būtų pasiūlyti krepšelį be draudimo. Tada matytųsi, ar euras už draudimą, ar už kitą yra“, – tvirtina Lietuvos banko atstovas Tomas Karpavičius.
O kai kurios vartotojų organizacijos, verslo atstovai ir politikai pasigenda Lietuvos banko reiklumo komerciniams bankams, kurie esą dėl ribotos konkurencijos ir toliau pelnosi vartotojų sąskaita, nemoka palūkanų už einamosiose sąskaitose gyventojų ir įmonių laikomus pinigus.
„Įkainius kelia, nes gali. Jokių objektyvių priežasčių nėra. SEB bankas per 3 ketvirčius uždirbo daugiau nei 2022 m. visi rodikliai didėja, pajamos, pelnai didėja“, – teigia vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas.
Siūlo susidomėti Konkurencijos tarybai
„Vienos nakties pinigų kaina – 3,5 procentų, įvertinus, kad komerciniuose bankuose laikoma 20 mlrd. eurų, o už pinigus einamoje sąskaitoje negaunam nieko, tada suprantu, iš kur bankai gauna didžiulius pelnus“, – tvirtina darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
„Kai keli dvigubai, trigubai įkainius, tai pasityčiojimas, veikia Lietuvoje pagrinde skandinaviški bankai, žino, kad kitame banke įkainius irgi pakels, Konkurencijos taryba turėtų susidomėti, ar tai nėra kartelinis susitarimas“, – teigia Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Kai kurie komerciniai bankai ėmėsi didinti paslaugų įkainius, nors per praėjusių metų tris ketvirčius šalies bankai uždirbo 760 mln eurų pelno, tai yra bene dvigubai daugiau nei užpernai per atitinkamą laikotarpį. Jų pelnus apkarpė tik maždaug 250 mln. eurų siekiantis solidarumo mokestis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Legalus reketas
