Donatas Brimeris

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Lietuvą talžė smarki audra. Virto medžiai ir elektros stulpai, tvino upės, gatvės, kiemai ir laukai. Nuvirtęs medis Grigiškėse užmušė takeliu prie namo ėjusią 50-etę moterį. Medžiai užvirto ir sudaužė daugybę automobilių. Beveik 100 tūkst. vartotojų neturėjo elektros, sutriko mobilus ryšys ir traukinių eismas. Dėl audros TV3 televizija negalėjo parodyti plaukikų starto Paryžiuje. Oro bendrovės atidėjo ir net atšaukė kai kuriuos skrydžius.

Maisto kainos Lietuvoje jau pasiekė Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau algos tebėra lietuviškos – maždaug dvigubai mažesnės. Ir nors energijos kainos grįžta į prieškarinį lygį prekybininkai kainų mažinti nesirengia ir toliau mėgina išlaikyti šimtamilijonoinius pelnus. Varėniškė Stasė kiek įmanydama stengiasi kuo daugiau daržovių, uogų ir vaisių užsiauginti savo darže šalia namų.

Pasieniečiai už beveik 5 milijonus eurų užsimojo nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius su naktinio matymo įranga. Jie būtų panašūs į lėktuvus, bet pakilti turėtų vertikaliai kaip sraigtasparniai, nutolti nuo valdymo stoties per 100 kilometrų, išsilaikyti ore trečdalį paros, būti atsparūs priešo ar kontrabandininkų antidronų sistemoms. Lietuviai tokių orlaivių dar negamina, tad pirkimas veikiausiai vyks iš užsienio. Beje, ir lėšos šiam pirkiniui numatytos europinės.

Seimas ruošiasi įpareigoti lietuvius per ateinančius 6 metus Lietuvoje kone perpus sumažinti naftos degalų vartojimą. Ekspertai neslepia, kad dėl to degalai dar labiau išbrangs ir, pavyzdžiui, už litrą dyzelino teks pakloti 2,5 euro. O brangstant degalams, į viršų šoktels maisto produktų ir paslaugų kainos. Degalų pardavėjai valdžios užmojį žmones persodinti į elektromobilius ar autobusus, vadina tiesiog kvailu ir nerealiu.

Elektros jungčių remontai ir karščiai toliau augina elektros kainas. Elektra rinkoje dešimtadaliu brangesnė nei praėjusį mėnesį ir vis labiau artėja prie sausio aukštumų. Pramonininkai perspėja, kad išbrangus energijai, jų gaminiai tampa nebekonkurencingi ir ilgisi bent trečdaliu pigesnės elektros. Tačiau energetikai neguodžia ir iki pat rudens pigesnės elektros nežada.  Vasarai perkopus į antrą pusę, elektra Lietuvoje toliau brangsta.

Valdantieji susikirto dėl tarpmiestinių autobusų, kurių ypač trūksta kaimuose. Konservatoriai užsimojo stabdyti Skuodžio keleivių vežimo reformą ir viltis deda į stambiuosius vežėjus. Tačiau laisviečių valdoma Susisiekimo ministerija Seimo komiteto parengtą projektą jau apskundė konkurencijos tarybai ir STT, kaltindami korupcija ir gąsdina, kad bilietai brangs, ypač paklausiausiuose maršrutuose. Tyruliai – gyvenvietė į pietus nuo Šiaulių.

Per metus, kai galioja draudimas nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius, prekybininkai pripažįsta jų paklausą sumažėjus maždaug perpus. Tačiau kai kurie pirkėjai piktinasi, kad prekybininkai iš to esą dar labiau lobsta, už maišelius per metus galimai surinko apie milijoną eurų. Prekybininkai pastebi, kad atsisakę plastikinių maišelių, pirkėjai ėmė imti daugiau nemokamų kombinuotų su plastiku popierinių.

Bręstant dar vienai antros pakopos reformai, pensijų fondai jau bando malšinti nusivylusiuosius kaupimu ir atskleidžia praėjusio pusmečio prieaugį. Fondai kaupiantiesiems uždirbo 10 proc. grąžą. Tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad antra pakopa apsaugo tik nuo infliacijos ir labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų augimo. O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln.

Seimas siūlo būdą, kaip įdarbinti 22 milijardus eurų, kuriuos graužia infliacija lietuvių sąskaitose. Nuo kitų metų bankuose atsiras investicinės sąskaitos, kuriose pinigus galės investuoti bet kas, kad ir senjorai. Mokesčių inspekcija žada dešimtmečius tokioje sąskaitoje nereikalauti mokesčių, juos reikalaus susimokėti tik išsiimant. Tačiau kai kurie ekspertai ragina skaičiuoti nemokančius ir investicijų neišmanančius lietuvius šia naujove neskubėti naudotis, kad nenusviltų.

Nuo rudens darželinukų tėvams teks dar labiau patuštinti savo pinigines. Savivaldybės darželių mokesčiai didės Panevėžyje, tą patį ruošiasi padaryti ir Vilniaus valdantieji. Sostinėje už vaikų ugdymą teks mokėti visą mėnesio mokestį, net jei daugumą dienų vaikas prasirgs ir darželyje nepasirodys. Tėvai skundžiasi, kad vaikus auginti jau ir dabar brangu, tad žinia dar ir apie darželių mokesčių didėjimą juos liūdina.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Lietuva sensta ir ateityje pensijų nebebus iš ko didinti, gąsdina Tarptautinis valiutos fondas. Ir siūlo pensijas apmokestinti pajamų mokesčiu, o surinktus pinigus padalinti mažiausių pensijų gavėjams. Kai kurie šalies ekonomistai sako, kad tokie fondo siūlymai Lietuvai netinka, mat pensininkai dirbdami sumokėjo pakankamai mokesčių. Aistras mėgina raminti ir finansų ministrė – didesnius mokesčius krauna kitur, tad bent jau pensijų žada dar neapmokestinti.

Elektra brangsta antrą mėnesį iš eilės. Energetikai perspėja, kad tai dar ne pabaiga ir kitą mėnesį prognozuoja dar didesnį brangimą. Už elektrą tenka mokėti brangiau, nors Lietuva pasigamina vis daugiau jos iš saulės. Dėl brangstančios elektros energetikai kaltina silpną vėją, per karščius išaugusius šaldymo poreikius ir suomius su švedais, remontuojančius elektros kabelius į Baltijos šalis.

Šakių gyventojai dalinasi vaizdais po liūties šeštadienį. Miesto gatvėse – tikras potvynis. Hidrometeorologijos tarnyba praneša užfiksavusi, jog Šakiuose per pusvalandį iškrito dviejų savaičių kritulių norma – 26 milimetrai. Tai beveik trys kibirai vandens į kiekvieną miesto kvadratinį metrą. „Turime 26 mm per trumpą laiką, kiekis Šakiuose. Kitur irgi lietaus buvo, bet neužtaikė židiniai. Šakiai – labai daug vandens gavo“, – sako sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Laisvės kovotojai, šauliai, baikeriai ir saujelė konservatorių Vilniuje mini birželio sukilimo metines. Tuo metu Nacionalinio susivienijimo aktyvistai ant Vilniaus apygardos teismo sienos savavališkai pritvirtino atminimo lentą sukilimo organizatoriui Kaziui Škirpai. Dėl lentos pasipiktinimą jau reiškia Lietuvos žydų bendruomenė, o savivaldybės pareigūnai lentą žada nuimti. Vidurdienį Garbės sargybos kuopa pakėlė vėliavas, iššovė tris salves.

Vilniaus centre vidury tilto automobilyje užmigo vairuotojas. Pažadintas ugniagesių, jis dar megino sprukti. Pareigūnų sulaikytas vairuotojas sunkiai pastovėjo, į alkotesterį pripūtė daugiau 2 promilių. Šįryt Vilniaus centre ant Karaliaus Mindaugo tilto praeiviai išvydo viduryje gatvės, priešais šviesoforą stovintį automobilį, o jo viduje – ant vairo sukniubusį vairuotoją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Praeiviams iškvietus pagalbą, pirmieji atvyko ugniagesiai.

Vilniuje brangs savivaldybės darželiai. Savivaldybės administracija jau prašo branginti maitinimą, opozicija perspėja, kad įkandin gali sekti ir ugdymo brangimas. Paslaugas nuo rudens ruošiasi branginti ir privatūs darželiai. Kainas kels pirmiausia brangiausieji, kur per mėnesį už vaiką tenka atseikėti kone tūkstantį eurų. Tad ir privačiose įstaigose brangti gali ne tik ugdymas, bet ir vaikų maitinimas.

Artėjant Seimo rinkimams, politikai vis garsiau reikalauja įvesti Lietuvoje internetinį balsavimą. Dalis parlamentarų įrodinėja, esą galint balsuoti iš namų, padidėtų rinkėjų aktyvumas. Tačiau kiti baiminasi kibernetinių atakų ir papirkinėjimo lavinos. Na, o Rinkimų komisijos užsakyta naujausia studija rodo, kad šios rizikos pagrįstos. Internetinis balsavimas rinkimus pabrangintų dešimtimis milijonų eurų.   Daugiau apie tai  – TV3 žiniose.

Gatvėse ir keliuose dviratininkų bei paspirtukininkų zuja vis daugiau, daugiau jų ir susižaloja. Saugumu besirūpinantys valdininkai susiruošė dviratininkus saugoti didindami reikalavimus automobilių vairuotojams. Štai viena Vilniaus politikė siūlo pakelėse statyti specialius stendus su aprašymu, kaip saugiai aplenkti dviratininkus. O Susisiekimo ministerija ruošiasi siūlyti lenkimo atstumą iš rekomendacinio metro ar pusantro padaryti privalomą.

Sausį Vilniuje sprogusiame daugiabutyje griovėjai jau ardo sprogimo pažeistas daugiabučio dalis ir vietoje sudės naujas perdangas. Darbus skuba pabaigti iki šildymo sezono pradžios. Tačiau išėjus statybininkams, sugriautų butų gyventojams dar liks daugybė rūpesčių – patalpų apdaila ir įrengimo darbai. Meras viliasi, kad penkiaaukščio atstatymas kainuos kiek daugiau nei milijoną eurų ir didžiąją dalį darbų kainos žada kompensuoti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas pradeda svarstyti mokesčių didinimo planą gynybos fondui. Politikai sutaria tik dėl pelno mokesčio padidinimo verslui, branginti rūkalus ir svaigalus. Dėl kitų mokesčių verda karšti ginčai. Ypač dėl degalų branginimo, po kurio dar labiau pabrangtų visos prekės ir paslaugos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Seimas pradėjo svarstyti vyriausybės pateiktą mokesčių didinimo gynybai planą. Jame – ir degalų branginimas nuo kitų metų.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos verslo įmonėse per mažai vadovių moterų ir siūlo įvesti kvotas. Jei Seimas pritars, didelių įmonių vadovybėje viena lytis turės turėti mažiausiai trečdalį vietų. Pažeidėjams bausmių vyriausybė nesiūlo, tik viešą pasmerkimą Lygių galimybių kontrolieriaus gėdos lentoje. Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas.

Visai tautai išsigandus automobilių taršos patikrinimų Seimas švelnina bausmes vairuotojams už taršą. Politikai nuolaidžiauti nusprendė sulaukę vairuotojų nepasitenkinimo lavinos, esą inspektoriams gatvėse pradėjus tikrinti mašinų taršą, vairuotojams teks ilgai vaikščioti pėsčiomis. Taigi už oro taršą pirmą kartą inspektoriai galės skirti tik įspėjimą, o mašinos techninės apžiūros talonas galios dar savaitę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybei planuojant didinti mokesčius gynybai, iš verslo sklinda vis daugiau priešiškų signalų. Didėsiant degalų akcizui, pramonininkai ragina didinti finansavimą ir prastos būklės keliams, ir griūvančių tiltų remontui. Na, o didėsiant pelno mokesčiui, komerciniai bankai jau reikalauja stabdyti bent jų mokamą solidarumo įnašą. Jei Seimas įstrigs rietenose dėl mokesčių didinimo ir gynybai neteks bent 3 proc.

Elektros tiekėjai deklaruoja uždirbantys šimtamilijoninius pelnus. Tačiau daug jų klientų skundžiasi, kad šiuos pelnus jie sukrauna tiekėjams už elektrą mokėdami drakonišką kainą. Kai kurios įmonės santykius su elektros tiekėjais jau aiškinasi ir teismuose. Energetikos ministras Kreivys jau ima žadėti įstatymo pataisas, kurios elektros tiekėjams uždraustų už elektrą reikalauti nesąžiningos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ketvirtadienį įvyko antras pagal dydį elektros kainos šuolis šiemet. Brangesnė elektra buvo tik per šalčius sausio pradžioje. O labiausiai dėl tokių kainų šuolių turėtų sukrusti tie, kas už elektrą moka pagal išmaniuosius valandinius skaitiklius. Ekspertai tikina, kad staigius kainų šuolius ir aukštas elektros kainas lemia vėjo Europoje trūkumas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kupiškietis Mindaugas elektra namus aprūpina pagal naujausius energetikos standartus.

Pastaruoju metu atpigus naftai šiek tiek atpigo ir degalai. Tačiau ekonomistai perspėja, kad tokios kainos ilgai nesilaikys ir Europoje atsigaunant ekonomikai degalai vėl ims brangti. Na, o kitais metais degalų kaina gali dar drastiškiau kilti, mat ieškodama papildomo finansavimo gynybai Vyriausybė svarsto apie akcizo didinimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šaltibarščiai paversti milteliais, vandens nuotėkio detektoriai, oro kokybės matuokliai, muilai iš kavinėse panaudoto aliejaus. Tai tik dalis iš daugybės Lietuvos moksleivių sukurtų produktų, pretenduojančių patekti į masinę gamybą. Moksleiviai gimnazijose ne tik mokosi, bet ir kuria verslus. Pusšimtis komandų iš visos Lietuvos Vilniuje varžėsi, kaip savo sukurtus produktus įsiūlyti vartotojams ir investuotojams.

Išbrangus trąšoms, aplinkos ministras ragina ūkininkus laukus tręšti nemokamai dalinamu nuotekų dumblu. Tačiau daug ūkininkų į šias trąšas žvelgia įtariai dėl galinčių jame būti sunkiųjų metalų, mikroplastiko, bakterijų, vaistų ar narkotikų. Žemdirbių atstovai piktinasi, kad Vyriausybė sunkina sąlygas laukus tręšti gyvulių mėšlu, o štai abejones keliančiam nuotekų dumblui, atvirkščiai – lengvina. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas rengiasi karštoms rietenoms dėl antros pensijų pakopos likimo. Vyriausybė atmeta opozicinių valstiečių projektą leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš privataus kaupimo su visais pinigais. Ministrė Navickienė žada Seimui jau kitą mėnesį pateikti savo projektą, kuriuo leis tik ypatingais atvejais dėl ligų ar netekus būsto nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas svarsto, kaip paskatinti lietuvius fiksuoti būsto paskolų palūkanas. Lietuvoje tokių paskolų vos dešimtadalis. Lietuvos bankas ir finansų ministerija parengė įstatymą, pagal kurį šalies bankai privalės pasiūlyti palūkanas fiksuoti, o skolininkas galės rinktis, kas jam naudingiau. Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus.

Per du narystės ES dešimtmečius Lietuvą pasiekė apie 80 milijardų eurų struktūrinės paramos, tiesioginių verslo investicijų ir emigrantų perlaidų. Kiekvienam lietuviui tai sudaro po 30 tūkst. eurų. Ekonomistai teigia, kad atsivėrus ES rinkai, lietuvių kišenes papildė ir pinigai iš paslaugų eksporto.

Energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad beveik dešimtadaliu mažės visuomeninė elektros kaina. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainų mažinti nežada. Piginti dujų reguliuotojas tvirtina taip pat neturįs galimybių. O žmonės džiaugiasi pasirinkę garantinį tiekimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Valentina – garantinio elektros tiekimo klientė.

Su kaukiančiomis sirenomis ir nešini manekenais ugniagesiai po Vidaus reikalų ministerijos langais reikalavo didesnių algų. Papildomi trys milijonai eurų, anot pareigūnų, padėtų privilioti naujokų. Tada esą jie greičiau atvyktų pas gaisruose, avarijose kenčiančius ar skęstančius žmones. Tačiau vidaus reikalų ministrė ugniagesių keliamą triukšmą sieja su rinkiminiu laikotarpiu ir tvirtina, esą ugniagesiams darbo sąlygos tik gerėja.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Už Kremliaus propagandą skleidžiantį Eduardą Vaitkų prezidento rinkimuose balsavo 105 tūkstančiai Lietuvos piliečių. O Šalčininkuose ir Visagine jis favoritas – ten gavo daugiausiai balsų. Anot politologų, Vaitkaus populiarumą šiuose pasienio regionuose lėmė ne tik tai, kad juose gyvena lenkakalbiai ir rusakalbiai, o ir tai, kad valdantieji nerodė beveik jokio dėmesio šiems gyventojams, o tuo Vaitkus ir pasinaudojo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vagišių taikiniu tapo viešose vietose stovinčios elektromobilių įkrovos stotelės. Brangstant variui, ilgapirščiai Vilniuje ėmė masiškai nukirpinėti ir vogti elektromobilių įkrovimo kabelius. Stotelių valdytojai ir policija ieško šių vagių ir vieną jau sugavo su įkalčiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prie judrios Žaliųjų ežerų gatvės Vilniaus pakraštyje įrengtos elektromobilių įkrovos stotelės yra prekybos centras, daug vaizdo stebėjimo kamerų.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Didieji Europos bankai, nepaisant pažadų pasitraukti, toliau tebedirba Rusijoje ir pernai Kremliui sumokėjo beveik milijardą eurų mokesčių. Jų pelnai Rusijoje dar įspūdingesni – viršija 3 milijardus eurų. Ir nors šių bankų veiklos pernykščiai rezultatai Rusijoje prastesni, pelnas yra trigubai didesnis buvusį prieš Rusijos plataus masto įsiveržimą į Ukrainą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Aplinkos ministerija nusprendė drausti meškeriotojams pasiimti vakarienei sugautas ne tik per mažas, bet jau ir dideles populiariausias plėšrias žuvis. Sugautus didelius sterkus ir lydekas teks matuoti ir paleisti, o marguosius upėtakius paleisti visus. Aplinkos ministras tikina taip norintis dar labiau padidinti šių žuvų populiaciją.

Kainos Lietuvoje vėl stiebiasi aukštyn. Žmonės piktinasi, kad po praėjusių metų kainų šoko nebegali atsigauti ir maistas kainuoja vis brangiau. Brangsta ir degalai. Anot ekonomistų, bendras infliacijos lygis dėl atpigusios energetikos visus metus turėtų išlikti neaukštas, tačiau maisto pigimo ragina nesitikėti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šiauliečiai piktinasi, kad palepinti skrandžius kainuoja vis brangiau, nors statistikai įrodinėja, kad maistas dabar yra beveik 2 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau suraitė įstatymo pataisas dėl pinigų atsiėmimo iš antros pensijų pakopos. Ministerija siūlo leisti nutraukti kaupimą susirgus sunkia liga kaupiančiajam ar jo vaikui, taip pat netekus vienintelio būsto ar prireikus pinigų dantų protezams. Fondų valdytojai projektą jau peikia kaip per platų, pritaikytą spręsti visoms bėdoms.

Aplinkosaugininkai skundžiasi mažais atlyginimais, o jų vadovai sako, kad neranda, kas dirbtų šį svarbų darbą. Seimo opozicija perspėja, kad dėl mažų atlyginimų greitai iš viso nebeliks dirbančiųjų aplinkosaugoje. Tačiau aplinkos ministras tragedijos nemato, sako didinantis algas, kiek išgali. Na, o aplinkosaugos savanoriai pasakoja istorijas, kaip patys sugavę brakonierius ar teršėjus, laukti inspektorių yra priversti valandų valandas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kai kurie vilniečiai skundžiasi vis dar nesulaukiantys šilumos butuose, nors savivaldybės administracija šildymo sezoną nusprendė atnaujinti dar pirmadienį. Kad tokių kuriozų gyventojai išvengtų, šilumos tiekėjai ragina atsisakyti šildymo sezono pradžios ar pabaigos skelbimo ir šildymo sezoną tęsti mažiausiai 7 mėnesius, o geriau ir ištisus metus. Visgi dauguma vilniečių tokiam siūlymui nepritaria, o sostinės opozicija kaltina šilumininkus siekiu tiesiog pasipelnyti.

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, kurių pernykštis pelnas gali siekti apie milijardą eurų – nauja kritikos lavina.  Ir gyventojai, ir kai kurie politikai reikalauja, kad pelnus per metus besidvigubinantys bankai pasistengtų dėl klientų – stabdytų skyrių uždarinėjimą ir įkainių kėlimą. Tačiau bankų atstovai tokius reikalavimus atmeta, o Lietuvos banko vadovas pripažįsta, kad bankų veiksmus galėtų apriboti tik didesnė konkurencija ir ragina gyventojus keisti netinkantį banką.

Atšalę orai verčia savivaldybių administracijas atšaukti šildymo sezono pabaigą ir atnaujinti centrinį šildymą. Tiesa, vėl šildyti žada tik visuomeninės paskirties pastatus – darželius, mokyklas, ligonines. O jei gyventojams bus per šalta, jie centrinio šildymo sulauks tik tuo atveju, jei surinks daugiau kaip pusės kaimynų parašus. Po rekordinių Velykinių karščių kai kurios savivaldybės jau buvo paskelbusios šildymo sezono pabaigą ir šildymą miestiečiams nutraukė.