Donatas Brimeris

Seime opozicija užsipuolė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK), kuri per metus mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 1,5 mln. eurų ir iki šiol nesugeba išsiaiškinti, kas apmokėjo buvusios ministrės Monikos Navickienės kelionę į Dubajų, nors pati eksministrė tai deklaravo kaip dovaną. Į Seimą ant kilimėlio iškviestas komisijos vadovas aiškinosi dėl ko ministrės kelionės tyrimas įstrigo.

Prasidedantis šildymo sezonas ypač smogs nepasiturintiems. Apklausos rodo, kad pinigų susimokėti už šilumą ir maistą trūks kas penktam lietuviui. Biržose jau brangsta dujos ir elektra. Vis daugiau nepasiturinčių plūsta į labdaros valgyklas, o labdaros organizacijos jau kviečia aukoti vargstantiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietė Vilma nešina krepšiu su indais ateina į miesto Šeimos namų labdaros valgyklą.

Orai atšilo, tačiau jau beveik visoje Lietuvoje šilumininkai pradėjo šildymo sezoną ir vis stipriau kuria katilus. Daugybė gyventojų skundžiasi, kad šildymas dar nereikalingas. Tačiau šilumininkai ragina netaupyti komforto sąskaita ir žada, kad viena šildymo diena kainuos ne daugiau 2 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Daugiabutyje Šiauliuose gyventojų radiatoriai jau netrukus pradės šilti. Tiesa, kol lauke temperatūra siekia apie 15 laipsnių, radiatoriai dar bus drungni.

Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė tapo milijonų eurų švaistykla ir priebėga kadenciją baigiantiems konservatoriams palankiems valdininkams. Tuo socialdemokratai kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį. Elektrinėje darbą pradėjo buvusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, o atleidžiami 2 darbuotojai įsigudrino gauti net 150 tūkstančių eurų išeitines.  Demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi dešimteriopai.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Atšalus orams jau nebe už kalnų ir šildymo sezonas. Šiemet už šilumą daugumos didmiesčių gyventojams teks mokėti brangiau nei prieš metus. Be to, valdantieji šiemet nebepratęsė PVM lengvatos, tad dešimtadaliu šildymą brangina ir šis mokestis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Marijampoliečiai ateinantį mėnesį už šilumą turės mokėti vieną aukščiausių kainų iš Lietuvos didmiesčių.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniaus oro uoste nusileidęs esą iš Baltarusijos atskridęs meteorologinis balionas su kontrabandinėmis cigaretėmis tebuvo vienas iš mažiausiai 250 balionų, šį mėnesį patekusių į Lietuvą. Pasieniečiai skundžiasi neturintys nei reikalingų ginklų, nei įgaliojimų juos numušti. Pasieniečių vadas siūlo balionus numušinėti karinėms oro pajėgoms, tačiau krašto apsaugos ministras su tuo kategoriškai nesutinka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Seimas ėmėsi spręsti problemą – kiek pinigų leisti žmonėms pasiimti anksčiau laiko iš antros pensijų pakopos. Reaguodami į Konstitucinio Teismo išvadą, konservatoriai suteikti teisę leisti sukauptus pensijai pingus rengiasi tik išimtiniais atvejais – dėl sunkios ligos ar negalios. Žmonės ir opozicija peikia tokį projektą ir reikalauja kuo greičiau atiduoti visus sukauptus pinigus be jokių sąlygų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po pasiekto kainų dugno degalai – benzinas ir dyzelinas vėl brangsta. Ir nors ekonomistai mėgina raminti, kad šįkart didžiulio kainų šuolio neprognozuoja, degalinių savininkai perspėja apie gresiantį dar didesnį naujametinį mokesčių didinimą. Esą kitąmet degalai Lietuvoje vėl gali kainuoti brangiau nei kaimyninėje Lenkijoje. Atvykę pasipildyti degalų bakus vairuotojai pastebi, kad degalai pabrango:    „Nieko gero, žinia nekokia.

Pirkėjai fiksuoja, kaip prekybininkai pardavinėja mažesnio svorio prekes nei deklaruoja etiketėse. Prekybininkai tvirtina, jog labai atidžiai tikrina, kad tokių atvejų nebūtų, o jei pasitaiko, tai vertina kaip atsitiktinę klaidą ir žada grąžinti pinigus. Metrologijos inspektoriai pirkėjus ragina būti budrius, fiksuoti pažeidimus ir skundus jiems atsiųsti.

Supuvusios daržovės ir vaisiai, o vietoje grietinės padažo – vanduo su miltais. Tokį maistą vaikai gauna vienoje sostinės gimnazijos valgykloje. Moksleiviai skundžiasi nevalgomu maistu, tad tėvai maistą masiškai krauna iš namų. Tėvai ir mokyklos administracija antrus metus nori atsikratyti netinkančio maitintojo, tačiau nebesumoja, kaip tai padaryti.

Konservatoriai su liberalais kivirčijasi dėl naujo draudimo sutarčių 10 proc. mokesčio. Finansų ministrė toliau ragina šį mokestį įvesti, tačiau toks užsispyrimas stebina Seimo pirmininkę, mat ji šiame Seime paramos siūlomam mokesčiui nemato. Ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad 100 mln. eurų labai reikia krašto apsaugai, kuriuos Vyriausybė surinktų kasmet iš šio mokesčio. Be to, politikai ruoštis Lietuvos gynybai ragina ir išeivius visame pasaulyje.

Artėjant rinkimams valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, už tai jie reikalauja dvigubinti finansavimą keliams ir skirti bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų esą trūksta ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui.  Žvyrkeliu Puodžiūnėlių kaimo gyventojai kasdien priversti 5 kilometrus dardėti į Panevėžį. Į Pasvalį tenka važiuoti kitu, tačiau labai panašiu žvyrkeliu.

Vilniečiai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui ir šturmuoja savivaldybę su prašymais kompensuoti šildymo sąskaitas. Eilėse žmonės stovi po valandą ir ilgiau vildamiesi, kad kompensacijas gaus nuo pirmos šildymo dienos. Vyriausybė prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų šiemet bus net daugiau nei pernai, mat centrinis šildymas gali apie dešimtadaliu prabrangti. O kompensacijoms šį šildymo sezoną prireiks apie 80 milijonų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trakai gimtadienį šventė švarindamiesi. Per šimtas narų šoko į Totoriškių ežerą rinkti dugne riogsančių šiukšlių. Vietos gyventojai ir valdininkai džiaugėsi, kad tvarkyti prišiukšlinto ežero susirinko būrys savanorių. O šie net skelbė ežero dugne radę karūną. Turistų, žvejų ir poilsiautojų mėgstamame Trakų Totoriškių ežere, anot narų, augmenijai ir gyvūnijai sąlygos vis blogėja. Ten darosi pavojinga maudytis ir nardyti, mat dugnas nusėtas įvairiausiomis šiukšlėmis.

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo Naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę: „Brangios kuro kainos. Su tokiom algom brangu.

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę. Vyras pastebi, kad degalai šią savaitę pigesni nei praėjusią, tačiau, sako nereikšmingai.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Karšti vasariški orai toliau didina Lietuvoje elektros kainas. Sinoptikai pranašauja 1,5 laipsnio šiltesnį rugsėjį nei įprastai, tad elektros tiekėjai ragina nesitikėti ir apčiuopiamo elektros pigimo. Girdėdami tokias prognozes kai kurie verslininkai griebiasi už galvų ir baiminasi elektros sąskaitų. Panevėžyje esančios šeimos kavinės ir kepyklėlės savininkai kas mėnesį už elektrą priversti mokėti vis daugiau.

Artėjant Seimo rinkimams konservatoriai prisiminė mokesčių reformą. Per pačius rinkimus žada siūlyti Seimui balsuoti dėl didesnių nekilnojamojo turto ir individualios veiklos mokesčių. Tokias konservatorių užmačias atvirai atmeta ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Tačiau konservatoriai tvirtina, esą balsavimai dėl mokesčių reformos parodys, kam iš tiesų rūpi gerovė valstybėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Socdemai su konservatoriais susiginčijo, kurių valdymas šaliai daro didesnę žalą. Štai socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė plaka konservatorius už tai, kad šie nesugebėjo priimti mokesčių reformos. Esą dėl to Lietuva negaus beveik milijardo eurų numatytos europinės paramos.

Artėjant Seimo rinkimams politikai tebesiginčija, ką daryti su 8 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai sukaupė antros pensijų pakopos fonduose. Štai Lietuvos banko vadovas jau siūlo kurti valstybinį antros pakopos fondą, pavyzdžiui, kad ir „Sodroje“, o valstybės įsipareigojimą mokėti žmonėms skatinamąsias įmokas užkrauti darbdaviams. Vieni politikai ragina kuo mažiau kišti nagus prie antros pakopos, kiti gi žada leisti su visais pinigais iš jos pasitraukti.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras gąsdina, kad šis Seimas nepakeis antros pensijų pakopos pagal konstitucinio teismo reikalavimus, jei politikai reikalaus plėsti pasitraukimo galimybes. Ministras siūlo, kad nutraukti kaupimą galėtumėte tik dėl sunkios ligos ar negalios. Pensijų fondų valdytojai ir darbdaviai ministro pozicijai pritaria. Tačiau žmonės reikalauja atsiimti pinigus ne tik prieš pat mirtį, bet ir dantų protezams, būstui ar stambesniems pirkiniams.

Lietuva mini Baltijos kelio 35-ąjį jubiliejų. Pėsčiomis ir dviračiais tautiečiai lanko Baltijos kelio maršruto vietas, vyksta specialios parodos ir koncertai. Baltijos kelio sukaktį mini ir Pasvalyje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai. Renginių dalyviai kalba, kad Rusijai tebepuolant Ukrainą Baltijos kelio idėjos vėl tampa aktualios.

Vilniečiams dūstant mieste per karščius, sostinės valdžia į pagalbą griebia dronus ir dirbtinį intelektą. Dronai skraidys virš betono ir asfalto oazių, o dirbtinis intelektas turės pasiūlyti, kaip jas pertvarkyti ir apželdinti. Kiek toks projektas kainuos, už jį atsakingas naujosios sostinės vyriausiosios architektės patarėjas dar negali atsakyti.

Orams vėstant energetikai perspėja gyventojus, kad teks dar labiau pakratyti pinigines. Brangsta elektra ir dujos. Šilumininkai perspėja, kad ir šildymo sezonas nebe už kalnų, tad ragina ruoštis didesnėms sąskaitoms negu praėjusį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šilumininkai jau intensyviai ruošiasi šildymo sezonui, kurį dažniausiais pradeda spalio pradžioje: baigia remontus ir perspėja gyventojus, kad šilumos kainos, palyginti su vasara, kyla.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nepritarus, kad konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis taptų eurokomisaru, konservatoriai siūlo kompromisą – ekspremjerą Andrių Kubilių. Jam valdančiųjų partneriai bei prezidentūra priekaištų neturi. Kubilių palankiau vertina ir opozicija, tiesa, priekaištauja dėl praeities – sumažintų algų, pensijų ir socialinių išmokų, padidintų mokesčių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Dėl audros pridarytos žalos jau penkios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Šių savivaldybių administracijos renka gyventojų skundus ir žada finansiškai ir kitaip nukentėjusiems padėti. Nuostolius skaičiuojantys milijonais eurų ūkininkai ir kai kurių savivaldybių merai ekstremalią situaciją reikalauja skelbti ir visoje šalyje. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tokius prašymus atmeta.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Lietuvą talžė smarki audra. Virto medžiai ir elektros stulpai, tvino upės, gatvės, kiemai ir laukai. Nuvirtęs medis Grigiškėse užmušė takeliu prie namo ėjusią 50-etę moterį. Medžiai užvirto ir sudaužė daugybę automobilių. Beveik 100 tūkst. vartotojų neturėjo elektros, sutriko mobilus ryšys ir traukinių eismas. Dėl audros TV3 televizija negalėjo parodyti plaukikų starto Paryžiuje. Oro bendrovės atidėjo ir net atšaukė kai kuriuos skrydžius.

Maisto kainos Lietuvoje jau pasiekė Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau algos tebėra lietuviškos – maždaug dvigubai mažesnės. Ir nors energijos kainos grįžta į prieškarinį lygį prekybininkai kainų mažinti nesirengia ir toliau mėgina išlaikyti šimtamilijonoinius pelnus. Varėniškė Stasė kiek įmanydama stengiasi kuo daugiau daržovių, uogų ir vaisių užsiauginti savo darže šalia namų.

Pasieniečiai už beveik 5 milijonus eurų užsimojo nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius su naktinio matymo įranga. Jie būtų panašūs į lėktuvus, bet pakilti turėtų vertikaliai kaip sraigtasparniai, nutolti nuo valdymo stoties per 100 kilometrų, išsilaikyti ore trečdalį paros, būti atsparūs priešo ar kontrabandininkų antidronų sistemoms. Lietuviai tokių orlaivių dar negamina, tad pirkimas veikiausiai vyks iš užsienio. Beje, ir lėšos šiam pirkiniui numatytos europinės.

Seimas ruošiasi įpareigoti lietuvius per ateinančius 6 metus Lietuvoje kone perpus sumažinti naftos degalų vartojimą. Ekspertai neslepia, kad dėl to degalai dar labiau išbrangs ir, pavyzdžiui, už litrą dyzelino teks pakloti 2,5 euro. O brangstant degalams, į viršų šoktels maisto produktų ir paslaugų kainos. Degalų pardavėjai valdžios užmojį žmones persodinti į elektromobilius ar autobusus, vadina tiesiog kvailu ir nerealiu.

Elektros jungčių remontai ir karščiai toliau augina elektros kainas. Elektra rinkoje dešimtadaliu brangesnė nei praėjusį mėnesį ir vis labiau artėja prie sausio aukštumų. Pramonininkai perspėja, kad išbrangus energijai, jų gaminiai tampa nebekonkurencingi ir ilgisi bent trečdaliu pigesnės elektros. Tačiau energetikai neguodžia ir iki pat rudens pigesnės elektros nežada.  Vasarai perkopus į antrą pusę, elektra Lietuvoje toliau brangsta.

Valdantieji susikirto dėl tarpmiestinių autobusų, kurių ypač trūksta kaimuose. Konservatoriai užsimojo stabdyti Skuodžio keleivių vežimo reformą ir viltis deda į stambiuosius vežėjus. Tačiau laisviečių valdoma Susisiekimo ministerija Seimo komiteto parengtą projektą jau apskundė konkurencijos tarybai ir STT, kaltindami korupcija ir gąsdina, kad bilietai brangs, ypač paklausiausiuose maršrutuose. Tyruliai – gyvenvietė į pietus nuo Šiaulių.

Per metus, kai galioja draudimas nemokamai dalinti vienkartinius plastiko maišelius, prekybininkai pripažįsta jų paklausą sumažėjus maždaug perpus. Tačiau kai kurie pirkėjai piktinasi, kad prekybininkai iš to esą dar labiau lobsta, už maišelius per metus galimai surinko apie milijoną eurų. Prekybininkai pastebi, kad atsisakę plastikinių maišelių, pirkėjai ėmė imti daugiau nemokamų kombinuotų su plastiku popierinių.

Bręstant dar vienai antros pakopos reformai, pensijų fondai jau bando malšinti nusivylusiuosius kaupimu ir atskleidžia praėjusio pusmečio prieaugį. Fondai kaupiantiesiems uždirbo 10 proc. grąžą. Tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad antra pakopa apsaugo tik nuo infliacijos ir labai atsilieka nuo „Sodros“ pensijų augimo. O naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras žada svarstyti pasitraukimo iš antros pakopos sąlygas, tačiau 300 mln.

Seimas siūlo būdą, kaip įdarbinti 22 milijardus eurų, kuriuos graužia infliacija lietuvių sąskaitose. Nuo kitų metų bankuose atsiras investicinės sąskaitos, kuriose pinigus galės investuoti bet kas, kad ir senjorai. Mokesčių inspekcija žada dešimtmečius tokioje sąskaitoje nereikalauti mokesčių, juos reikalaus susimokėti tik išsiimant. Tačiau kai kurie ekspertai ragina skaičiuoti nemokančius ir investicijų neišmanančius lietuvius šia naujove neskubėti naudotis, kad nenusviltų.

Nuo rudens darželinukų tėvams teks dar labiau patuštinti savo pinigines. Savivaldybės darželių mokesčiai didės Panevėžyje, tą patį ruošiasi padaryti ir Vilniaus valdantieji. Sostinėje už vaikų ugdymą teks mokėti visą mėnesio mokestį, net jei daugumą dienų vaikas prasirgs ir darželyje nepasirodys. Tėvai skundžiasi, kad vaikus auginti jau ir dabar brangu, tad žinia dar ir apie darželių mokesčių didėjimą juos liūdina.

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Lietuva sensta ir ateityje pensijų nebebus iš ko didinti, gąsdina Tarptautinis valiutos fondas. Ir siūlo pensijas apmokestinti pajamų mokesčiu, o surinktus pinigus padalinti mažiausių pensijų gavėjams. Kai kurie šalies ekonomistai sako, kad tokie fondo siūlymai Lietuvai netinka, mat pensininkai dirbdami sumokėjo pakankamai mokesčių. Aistras mėgina raminti ir finansų ministrė – didesnius mokesčius krauna kitur, tad bent jau pensijų žada dar neapmokestinti.

Elektra brangsta antrą mėnesį iš eilės. Energetikai perspėja, kad tai dar ne pabaiga ir kitą mėnesį prognozuoja dar didesnį brangimą. Už elektrą tenka mokėti brangiau, nors Lietuva pasigamina vis daugiau jos iš saulės. Dėl brangstančios elektros energetikai kaltina silpną vėją, per karščius išaugusius šaldymo poreikius ir suomius su švedais, remontuojančius elektros kabelius į Baltijos šalis.

Šakių gyventojai dalinasi vaizdais po liūties šeštadienį. Miesto gatvėse – tikras potvynis. Hidrometeorologijos tarnyba praneša užfiksavusi, jog Šakiuose per pusvalandį iškrito dviejų savaičių kritulių norma – 26 milimetrai. Tai beveik trys kibirai vandens į kiekvieną miesto kvadratinį metrą. „Turime 26 mm per trumpą laiką, kiekis Šakiuose. Kitur irgi lietaus buvo, bet neužtaikė židiniai. Šakiai – labai daug vandens gavo“, – sako sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.