Donatas Brimeris

Lietuvių pradelstos skolos, nesumokėtos baudos ir alimentai šiuo metu artėja jau prie milijardo eurų. Antstoliai skundžiasi, kad su piktybiškais skolininkais nesusitvarko, o buvusios Vyriausybės mėginimai švelninti skolininkams sankcijas, viliantis susitarti geruoju – patyrė fiasko. Seimo pirmininkas tvirtina, kad būdų priversti skolininkus susimokėti turės ieškoti jau naujoji Vyriausybė.

Iki Kalėdų belikus pustrečios savaitės, lietuviai vis daugiau perka eglučių. Prekybininkai kainas, sako, palyginti su pernai, padidinę vos keliais procentais. Ir iš tiesų, pirkėjai kainomis nesiskundžia. Tad priklausomai nuo dydžio, eglutę galima nusipirkti nuo 5 eurų. Na, o už didelę, 3 ar 4 metrų žaliaskarę gali tekti pakloti ir daugiau kaip 100 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors iki Kalėdų dar beveik 3 savaitės, žmonės skuba eglutėmis puošti namus ir kurti kalėdinę nuotaiką.

Iš dešiniųjų susigrąžinę valdžią, kairieji svarsto, kokį apynasrį užmauti prekybininkams ir kaip stabdyti kainų augimą. Tačiau pirmiausia politikai užsimojo duoti darbo būriui biurokratų – atlikti tyrimą, kodėl gi Lietuvoje kyla būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos. Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato.

Lietuvoje galutinai nebeliko raitosios policijos. Vilniaus policija aukcione pardavė paskutinius 6 žirgus, kuriems nuo 13 iki 21 metų. Policijos vadovų nuomone, raitąją policiją išlaikyti nebeapsimoka, tačiau profsąjunga su tuo nesutinka. Žirgus įsigiję pirkėjai žada neatiduoti jų dešroms ir užtikrinti gyvūnams orią senatvę.

Būsimasis premjeras skelbia, kad po metų nebenaikins visuomeninio elektros tiekimo ir jame leis pasilikti smulkiausiems ir pažeidžiamiausiems vartotojams. Elektros tiekėjų toks dar vienas elektros rinkos liberalizavimo posūkis nedžiugina. Visuomeninio tiekimo kaina yra mažesnė, tad sukelia konkurenciją. „Ignitis“ konkurento „Elektrum“ vadovas jau reikalauja konkurso visuomeniniam tiekimui, kurį šiuo metu užtikrina Lietuvos „Igtinis“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjančią žiemą žmonėms teks dar labiau paploninti pinigines – brangsta elektra ir dujos. Šildymas gruodį pabrangs vidutiniškai kone dešimtadaliu, o jei paspaus šaltis, sąskaitos bus ir dar skausmingesnės. Ir besišildantys dujomis nuo sausio turės mokėti šeštadaliu brangiau nei dabar. Apie pusė milijono gyventojų turės mokėti brangiau ir už elektrą – valstybinis reguliuotojas nusprendė branginti visuomeninę „Igničio“ elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir didėja būsto įperkamumas, tad Lietuvos bankas ragina naujus valdančiuosius nebeatidėlioti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Socialdemokratai ir Lietuvos bankas sutaria, kad toks mokestis turi būti visuotinis ir daugumai nedidelis. Tačiau progresinis, kad prabangaus turto savininkai mokėtų daugiau. Toks mokestis esą verstų nenaudojamo būsto savininkus jį parduoti ar išnuomoti. Visgi rinkos dalyviai abejoja, ar mokestis sumažintų būsto kainas.

Artėjanti žiema, anot energetikų, privers dar plačiau atverti pinigines: brangs dujos, centrinis šildymas. Brangstant dujoms, kurių europiečiai atšalus orams degina vis daugiau, brangs ir elektra, o sausį didinami akcizai kels ir degalų kainas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Vilkaviškietis Ramutis savo 200 kvadratinių metrų ploto namą šildo dujomis. Šis šildymo būdas jam per metus atsieina apie 2000 eurų, o žiemos mėnesiais sąskaitos siekia 300 ir daugiau eurų.

Lietuva mini kariuomenės dieną, kurią kartu švenčia ir į Vilnių atvykęs Ukrainos gynybos ministras. Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų ukrainietiškų dronų gamybai. Na, o sostinės centre – karinis paradas ir naikintuvų skrydis virš miesto. O karžygio apdovanojimą šiemet gavo karininkas iš Alytaus, nutraukęs vidury dienos įsiplieskusį dviejų moterų smurtinį konfliktą, galėjusį baigtis tragiškai, mat viena jų mojavo peiliu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai vis daugiau sudegina benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Lietuvoje norima pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti lietuvius daugiau naudoti biodegalų. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl to benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Brangsta pieno produktai ir perdirbėjai aiškina, kad jų kainos kyla trūkstant pieno visoje Europoje. Dėl prastų orų, karvių ligų ir nykstančių mažų ūkių, pieno į rinką patenka mažiau, dėl to kyla jo supirkimo kaina.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Per metus pigiausias sviestas parduotuvėse pabrango 15 proc., o kai kurių žinomų prekės ženklų sviestas pabrango ir ketvirtadaliu. Sūris – dešimtadaliu, kiek mažiau varškė ir grietinė.

Savaitgalį Baltijos jūroje po vandeniu buvo pažeisti du šviesolaidiniai kabeliai. Vienu jų duomenys tekėjo tarp Vokietijos ir Suomijos,  kitu – tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuos pažeidimus Vokietijos gynybos ministras vadina hibridine ataka ir sabotažu. Svarstydami galimus kaltininkus, kai kurie Lietuvos politikai žvelgia į Rusiją ir mini šios šalies karinį laivyną.

Lietuviai sudegina vis daugiau benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Tad vyriausybė paskutinėmis valdymo dienomis dar mėgino skubos tvarka pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti Lietuvius naudoti daugiau biodegalų. Nors tai nepavyko, panašu, kad šis klausimas nuo politikų stalo nedings. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl biodegalų didesnės dedamosios benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau.

Darbdaviai ir vyriausybė nusitaikė į darbuotojus, kurie kasmet išeina iš darbo, kad gautų bedarbio išmokas, o jas leidžia atostogoms į šiltus kraštus. Kai kurie keliauja po Tailandą, Ispaniją. Darbdaviai įtaria, kad tokių asmenų gali būti apie 50 tūkst., tai yra daugiau nei pusė šių išmokų gavėjų. Bedarbių šiemet daugėja, o kartu ir jiems išmokamos sumos. Vyriausybė jau skaičiuoja, kad kitąmet bedarbių pašalpoms pritrūks kone 30 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybė užsimojo dar labiau apsaugoti keliuose dviratininkus ir pėsčiuosius. Įveda privalomą metro ir pusantro metro atstumą juos lenkiantiems automobiliams. Ne visi vairuotojai tokiu sprendimu patenkinti, mat gali tekti ne vieną kilometrą važiuoti paskui dviratį, kol pakaks vietos jį apvažiuoti. Dviratininkai taip pat abejoja, ar visi vairuotojai naujo reikalavimo laikysis. Tarp naujovių  – ir draudimas palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose.

Seimas griežtina lošimų verslą. Lošti bus galima tik nuo 21 metų ir tik stebint prižiūrėtojui. Neatsakingus lošėjus kazino darbuotojai privalės išprašyti ir neįsileisti bent 2 paras. Tiesa, tokiam lošėjui nieks neuždraus pereiti į kitą kazino. Lošėjo kortelės, pralošiamų sumų limitai ir daug kitų naujovių laukia azartiškų lietuvių. Tiesa, lažybų organizatoriai ir lošimų automatų savininkai jau nerimauja, kad praras dalį klientų.

Prieš rinkimus žarstę dosnius pažadus – žmonėms išdalinti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus – dabar naujieji valdantieji kalba kur kas atsargiau. Į derybas dėl vyriausybės programos einantys politikai pripažįsta, kad jų požiūriai skiriasi ir neslepia abejonių, ar pavyks susitarti dėl besąlyginio pinigų grąžinimo. Girdėdami dabar jau atsargesnes politikų kalbas ar net grasinimus pinigus apmokestinti, rinkėjai tik gūžčioja pečiais ir jau nuogąstauja, ar tik nebus vėl apgauti.

Šalyje kilus „FoxPay“ skandalui, daugeliui kyla klausimas – kodėl piniginių reikalų su valstybe turintys šalies piliečiai negali įmokų mokėti tiesiai valstybei be jokių tarpininkų ir jų imamų mokesčių. O mokesčių tarpininkai susišluoja įspūdingas sumas. Štai „Foxpay“ pernai gavo beveik 2 mln. eurų pajamų.  Mažiau internete raštingi Lietuvos gyventojai net nežino, kaip mokesčius ir rinkliavas valstybei mokėti be tarpininkų arba jų neranda.

Prezidentas Valdas Adamkus šventė 98-ąjį gimtadienį. Sveikinimų šiomis dienomis sulaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš plataus pasaulio. Nors ir prisipažįsta atidžiai stebintis kraujospūdį, prezidentas sveikata nesiskundžia. Džiaugiasi, kad galva veikia ir norėtų sulaukti šimto metų jubiliejaus.  Prezidentas Valdas Adamkus sveikinimus priėmė Prezidentūros kanceliarijoje. Jam, kaip baigusiam kadenciją šalies vadovui, skirtame kabinete.

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rengiasi padidinti abonentinį mokestį smulkiausiems dujų vartotojams. Mokestis jiems gali padvigubėti, mat esą šiuo metu nepadengia vamzdyno eksploatavimo sąnaudų. Tiesa, jiems tarifas už pačias dujas gali sumažėti. Na, o šildymui naudojantiems dujas gyventojams optimistinių žinių nepraneša – esą piginti dujas priežasčių nėra – biržoje dujos pamažu brangsta nuo pat pavasario. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Konservatoriai rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Nors pagal mandatų skaičių bus antra frakcija Seime, jau ruošiasi dirbti opozicijoje, o partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pralaimėjo vienmandatėje apygardoje Kaune liberalui Simonui Kairiui. Landsbergis skelbia prisiimantis atsakomybę ir atsistatydina iš partijos pirmininko pareigų bei atsisako vietos naujajame Seime. Pralaimėjimo kartėlis ir ašaros konservatorių štabe pradėjo lietis dar sekmadienio vakarą.

Senovės baltų tikėjimą išpažįstanti bendrija Romuva ir toliau siekia valstybinio pripažinimo. Na, o kol dar jo neturi, rengia apeigas ir mini savo šventes. Viena jų vyko aplink aukurą Vilniuje ant Gedimino kapo kalno.  Jų minimos Krivio dienos šventės eiga buvo tokia: ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, Užupyje, Romuvos krivė Gailė užkūrė aukurą. „Prieš apeigas prausiame ugnelę. Kad nebūtų pikta, kad būtų linksma deivė Gabija. Papildomą darome apeigą.

Apie 10 tūkstančių lietuvių džiaugiasi algomis, siekiančiomis 5 ir daugiau tūkstančių į rankas. Štai 6 tūkst. asmenų džiaugiasi 6 tūkst. ir didesnėmis algomis. Tačiau beveik pusė milijono lietuvių dirba už maždaug 1000 eurų ir mažesnę algą į rankas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų.

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.

Vyriausybė teikia kitų metų valstybės biudžetą, kurį finansų ministrė vadina ištesėtų pažadų biudžetu. Jame maždaug dešimtadaliu didinamos pensijos, medikų ir mokytojų algos, vaiko pinigai, tačiau mažinamas kelių finansavimas, o deficitas – maksimalus, tad dešiniųjų Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą opozicija vadina bomba. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seime opozicija užsipuolė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK), kuri per metus mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 1,5 mln. eurų ir iki šiol nesugeba išsiaiškinti, kas apmokėjo buvusios ministrės Monikos Navickienės kelionę į Dubajų, nors pati eksministrė tai deklaravo kaip dovaną. Į Seimą ant kilimėlio iškviestas komisijos vadovas aiškinosi dėl ko ministrės kelionės tyrimas įstrigo.

Prasidedantis šildymo sezonas ypač smogs nepasiturintiems. Apklausos rodo, kad pinigų susimokėti už šilumą ir maistą trūks kas penktam lietuviui. Biržose jau brangsta dujos ir elektra. Vis daugiau nepasiturinčių plūsta į labdaros valgyklas, o labdaros organizacijos jau kviečia aukoti vargstantiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietė Vilma nešina krepšiu su indais ateina į miesto Šeimos namų labdaros valgyklą.

Orai atšilo, tačiau jau beveik visoje Lietuvoje šilumininkai pradėjo šildymo sezoną ir vis stipriau kuria katilus. Daugybė gyventojų skundžiasi, kad šildymas dar nereikalingas. Tačiau šilumininkai ragina netaupyti komforto sąskaita ir žada, kad viena šildymo diena kainuos ne daugiau 2 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Daugiabutyje Šiauliuose gyventojų radiatoriai jau netrukus pradės šilti. Tiesa, kol lauke temperatūra siekia apie 15 laipsnių, radiatoriai dar bus drungni.

Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė tapo milijonų eurų švaistykla ir priebėga kadenciją baigiantiems konservatoriams palankiems valdininkams. Tuo socialdemokratai kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį. Elektrinėje darbą pradėjo buvusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, o atleidžiami 2 darbuotojai įsigudrino gauti net 150 tūkstančių eurų išeitines.  Demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi dešimteriopai.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Atšalus orams jau nebe už kalnų ir šildymo sezonas. Šiemet už šilumą daugumos didmiesčių gyventojams teks mokėti brangiau nei prieš metus. Be to, valdantieji šiemet nebepratęsė PVM lengvatos, tad dešimtadaliu šildymą brangina ir šis mokestis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Marijampoliečiai ateinantį mėnesį už šilumą turės mokėti vieną aukščiausių kainų iš Lietuvos didmiesčių.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniaus oro uoste nusileidęs esą iš Baltarusijos atskridęs meteorologinis balionas su kontrabandinėmis cigaretėmis tebuvo vienas iš mažiausiai 250 balionų, šį mėnesį patekusių į Lietuvą. Pasieniečiai skundžiasi neturintys nei reikalingų ginklų, nei įgaliojimų juos numušti. Pasieniečių vadas siūlo balionus numušinėti karinėms oro pajėgoms, tačiau krašto apsaugos ministras su tuo kategoriškai nesutinka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Seimas ėmėsi spręsti problemą – kiek pinigų leisti žmonėms pasiimti anksčiau laiko iš antros pensijų pakopos. Reaguodami į Konstitucinio Teismo išvadą, konservatoriai suteikti teisę leisti sukauptus pensijai pingus rengiasi tik išimtiniais atvejais – dėl sunkios ligos ar negalios. Žmonės ir opozicija peikia tokį projektą ir reikalauja kuo greičiau atiduoti visus sukauptus pinigus be jokių sąlygų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po pasiekto kainų dugno degalai – benzinas ir dyzelinas vėl brangsta. Ir nors ekonomistai mėgina raminti, kad šįkart didžiulio kainų šuolio neprognozuoja, degalinių savininkai perspėja apie gresiantį dar didesnį naujametinį mokesčių didinimą. Esą kitąmet degalai Lietuvoje vėl gali kainuoti brangiau nei kaimyninėje Lenkijoje. Atvykę pasipildyti degalų bakus vairuotojai pastebi, kad degalai pabrango:    „Nieko gero, žinia nekokia.

Pirkėjai fiksuoja, kaip prekybininkai pardavinėja mažesnio svorio prekes nei deklaruoja etiketėse. Prekybininkai tvirtina, jog labai atidžiai tikrina, kad tokių atvejų nebūtų, o jei pasitaiko, tai vertina kaip atsitiktinę klaidą ir žada grąžinti pinigus. Metrologijos inspektoriai pirkėjus ragina būti budrius, fiksuoti pažeidimus ir skundus jiems atsiųsti.

Supuvusios daržovės ir vaisiai, o vietoje grietinės padažo – vanduo su miltais. Tokį maistą vaikai gauna vienoje sostinės gimnazijos valgykloje. Moksleiviai skundžiasi nevalgomu maistu, tad tėvai maistą masiškai krauna iš namų. Tėvai ir mokyklos administracija antrus metus nori atsikratyti netinkančio maitintojo, tačiau nebesumoja, kaip tai padaryti.

Konservatoriai su liberalais kivirčijasi dėl naujo draudimo sutarčių 10 proc. mokesčio. Finansų ministrė toliau ragina šį mokestį įvesti, tačiau toks užsispyrimas stebina Seimo pirmininkę, mat ji šiame Seime paramos siūlomam mokesčiui nemato. Ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad 100 mln. eurų labai reikia krašto apsaugai, kuriuos Vyriausybė surinktų kasmet iš šio mokesčio. Be to, politikai ruoštis Lietuvos gynybai ragina ir išeivius visame pasaulyje.

Artėjant rinkimams valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, už tai jie reikalauja dvigubinti finansavimą keliams ir skirti bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų esą trūksta ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui.  Žvyrkeliu Puodžiūnėlių kaimo gyventojai kasdien priversti 5 kilometrus dardėti į Panevėžį. Į Pasvalį tenka važiuoti kitu, tačiau labai panašiu žvyrkeliu.

Vilniečiai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui ir šturmuoja savivaldybę su prašymais kompensuoti šildymo sąskaitas. Eilėse žmonės stovi po valandą ir ilgiau vildamiesi, kad kompensacijas gaus nuo pirmos šildymo dienos. Vyriausybė prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų šiemet bus net daugiau nei pernai, mat centrinis šildymas gali apie dešimtadaliu prabrangti. O kompensacijoms šį šildymo sezoną prireiks apie 80 milijonų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trakai gimtadienį šventė švarindamiesi. Per šimtas narų šoko į Totoriškių ežerą rinkti dugne riogsančių šiukšlių. Vietos gyventojai ir valdininkai džiaugėsi, kad tvarkyti prišiukšlinto ežero susirinko būrys savanorių. O šie net skelbė ežero dugne radę karūną. Turistų, žvejų ir poilsiautojų mėgstamame Trakų Totoriškių ežere, anot narų, augmenijai ir gyvūnijai sąlygos vis blogėja. Ten darosi pavojinga maudytis ir nardyti, mat dugnas nusėtas įvairiausiomis šiukšlėmis.

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo Naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę: „Brangios kuro kainos. Su tokiom algom brangu.

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę. Vyras pastebi, kad degalai šią savaitę pigesni nei praėjusią, tačiau, sako nereikšmingai.

Finansų ministerija didina kitų metų infliacijos prognozę – kainos kils daugiau nei anksčiau prognozavo. Tiesa, ministrė Skaistė žada, kad algos ir pensijos didės sparčiau ir esą lietuviai gyvens geriau. Visgi žmonės skundžiasi, kad infliacija per didelė, o ir verslininkai pripažįsta, kad didinant algas darbuotojams teks branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, verslas nerimauja, kaip reikės išgyventi kitąmet, kai šalys aplink Lietuvą stagnuoja.

Karšti vasariški orai toliau didina Lietuvoje elektros kainas. Sinoptikai pranašauja 1,5 laipsnio šiltesnį rugsėjį nei įprastai, tad elektros tiekėjai ragina nesitikėti ir apčiuopiamo elektros pigimo. Girdėdami tokias prognozes kai kurie verslininkai griebiasi už galvų ir baiminasi elektros sąskaitų. Panevėžyje esančios šeimos kavinės ir kepyklėlės savininkai kas mėnesį už elektrą priversti mokėti vis daugiau.