Mažiau internete raštingi Lietuvos gyventojai net nežino, kaip mokesčius ir rinkliavas valstybei mokėti be tarpininkų arba jų neranda.
Lietuvos bankas žada, kad bus padaryta mokesčių surinkimo pertvarka ir vartotojams tarpininkų nebereikės. Tačiau, kada tai įvyks – neaišku.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Beveik visi Lietuvos gyventojai, norėdami susimokėti įmokas už žemę, turtą, paslaugą, dokumentą, kokią nors baudą ar rinkliavą, atsidarę elektroninių valdžios vartų mokėjimus, būna nukreipiami mokėti įmokas ne per bankus, o per mokėjimo tarpininkus.
Dalis Lietuvos žmonių nelabai susigaudo, ką daryti internete, kaip susirasti savo banką, todėl spaudžia pelės mygtuką ant pasiūlyto mokesčių surinkimo tarpininko ir atsega jam papildomą mokestį – nuo 30 iki 90 centų. Apie tokį mokestį žino ne visi:
„Aš ten ne „kompiuteristas“. Moku ir susimoku. – O jūs žinot, kad ten paima mokestį 34 centų? – Nežinau, nesidomėjau, susimokėjau ir ramus.“
„– Kur per tarpininką, kur centukų dar paima, mokat? Ar ne? – Nu, taip, taip, taip. Ar ne gaila jums ten 34 centų? – Nu ką darysi? Visiems reikia uždirbti.“
Kartais kito kelio nėra
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys tokią sistemą vadina ydinga, nes žmogui, norinčiam susimokėti mokesčius, kartais nebelieka kito kelio, kaip papildomai sumokėti tarpininkui.
„Man neatrodo teisinga, tiesiog, kaip piliečiui, kad norint sumokėti prievoles valstybei, aš dar turiu sumokėti mokestį tarpininkui“, – kalba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
Daugiau nei 40 valstybinių įstaigų, pradedant nuo Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Aplinkos ministerijos, Migracijos departamento, daugelio savivaldybių ar „Regitros“, gyventojams susimokėti už savo paslaugas siūlo per savo tinklalapius arba elektroninius valdžios vartus. Visais atvejais susimokėti už paslaugas visų pirma pasiūloma per mokėjimo tarpininką.
„Jeigu valstybė man uždeda prievoles sumokėti žemės ar pajamų mokestį ir tai yra tam tikra suma, kuriai aš valstybei esu skolingas, tai kodėl man nesudaromos sąlygos sumokėti valstybei, kad ir, pavyzdžiui, banko pavedimu?“ – klausimą kelia K. Kupšys.
„Labai daug įstaigų įsigyja tas paslaugas savarankiškai: sveikatos priežiūros įstaigos ir kitos įstaigos. Mes tarpininkaujam tik 44 įstaigom, su kuriomis patys turime sutartis“, – teigia Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros skaitmeninio skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas.
Užtikrina momentinę operaciją
Sutartis su mokėjimo tarpininkais sudarinėja Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra. Jos atstovai teisinasi, kad tarpininkas reikalingas, nes jis užtikrina, kad jūsų mokami mokesčiai tą pačią akimirką pasiekia įmokos surinkėją.
„Jūs galite pavedimu mokėti, jeigu jums nereikia paslaugos online. Jūs padarote pavedimą, bet jūs negalite gauti paslaugos iš karto, mokėjimo tarpininkas garantuoja pinigų pervedimą, ir kad tas pavedimas apskritai įvyko“, – pasakoja A. Rakauskas.
Tačiau bankai irgi užtikrina, kad pervedimas įvyktų, bet, pasirodo, ne taip greitai, ne tą pačią sekundę, o gal po minutės, ar po valandos. Tad kyla klausimas – kam reikalingas tarpininkas, jei daugeliu atveju mokesčių mokėtojui nereikia, kad jo pinigai už rinkliavas būtų pervesti šviesos greičiu?
„Jeigu jūs norite važiuoti žvejoti, jūs norite leidimą įsigyti iš karto, jūs apmokate per mokėjimo tarpininką ir tą leidimą turite esamuoju laiku“, – komentuoja Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros skaitmeninio skyriaus vedėjas Rakauskas.
„Iš principo, bankai tokias paslaugas galėtų teikti, taip. Nėra jokių techninių apribojimų, kodėl bankai negalėtų teikti tokios paslaugos ir dalyvauti kaip tarpininkai tokių įmokų surinkime“, – tikina Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Evaldas Ruzgys.
Kada nauja sistema – neaišku
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Evaldas Ruzgys žada, kad visoje Europos Sąjungoje bus padaryta mokesčių surinkimo pertvarka ir vartotojams tarpininkų nebereikės. Tačiau, kada tiksliai bus paleista nauja mokesčių apmokėjimo sistema – neaišku.
„Lietuvoje ta schema yra vystoma šiuo metu ir kai jau ji bus paleista, tos schemos pagalba visi paslaugų teikėjai nuo didžiųjų iki mažųjų galės leisti surinkti įmokas už paslaugas be jokių tarpininkų“, – aiškina E. Ruzgys.
Mokesčių tarpininkai susišluoja įspūdingas sumas. Kaip rodo viešai prieinami duomenys, iki kilusio skandalo pradžios,daugelį valstybinių įmonių klientų aptarnavęs mokesčių surinkėjas „Foxpay“ 2023 metais gavo 1,9 mln. eurų pajamų, uždirbo beveik 75 tūkst. eurų grynojo pelno.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
