Donatas Brimeris

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Valdantieji užsimojo pagerinti lietuvių sveikatą sumažindami mokesčius šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Jie siūlo nuo naujųjų metų 16 proc. sumažinti PVM šioms prekėms ir ekologiškiems produktams mokymo, sveikatos ir krašto apsaugos įstaigose. Tačiau tokių pataisų priešininkai perspėja, kad šios prekės pirkėjams vargu, ar atpigs, mat mokesčių sumažinimo naudą susižers verslininkai.  Per metus parduotuvėse vaisiai vidutiniškai pabrango 5 proc., o daržovės – 1 proc.

„Igničio“ vadovams – nemalonumai dėl stringančio vėjo jūros parko. Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentūra reikalauja jų atsakomybės. Tačiau konservatoriai jau puola vadovus ginti ir aiškina, esą valstybė turi padėti „Igničiui“. Nors ir gali nesugebėti įvykdyti valstybei duotų pažadų, patys „Igničio“ vadovai nesikuklina imti algas, didesnes už aukščiausių šalių vadovų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui – nemalonumai. 22 tūkst.

Socialdemokratai viešina ruošiamą naująjį cukraus mokestį. Pagal registruotą projektą dėl šio mokesčio litras saldinto gėrimo brangtų iki 30 centų. Jie viliasi, kad lietuviai mažiau gers saldikliais ir cukrumi saldintų gėrimų ir bus sveikesni. Mokesčio iniciatoriai kol kas nesiūlo cukraus mokesčio nei sultims, nei pieno, nei alkoholiniams gėrimams. Tačiau verslo atstovai jam jau nepritaria. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybei ruošiantis mokesčių reformoje nuo kalbų pereiti prie darbų, verslo atstovai spaudžia valdančiuosius nedidinti pelno ir pajamų mokesčių. Esą padidinus mokesčius užsienio investuotojams Lietuva bus dar nepatrauklesnė.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdantiesiems planuojant įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, klaipėdiečiai diskutuoja, kiek gi tektų mokėti: „Gerai, jei gynybai, tai gerai, tikrai sutinku.“ „Ne, pinigų gaila.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Lygiai tris mėnesius išlaukę nuo naujosios Vyriausybės priesaikos, žemdirbių atstovai nusprendė nebetylėti ir jau lieja nepasitenkinimą naująja Vyriausybe. Jie kaltina ministrus, kad šie tik žodžiais palaiko ūkininkus, o priimtame priemonių plane parama esą per menka. Negana to, Finansų ministerija planuoja ūkininkams naujus nekilnojamojo turto, pajamų mokesčius.  Kiaulių augintojai skundžiasi skriaudžiami naujosios Vyriausybės.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji keis antrąją pensijų pakopą – žada leisti gyventojams iš jos pasitraukti ir išsiimti sukauptus pinigus, ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas.

Lietuva mini 35-ąsias Kovo 11-osios metines. Tūkstančiai žmonių susirinko Vilniuje prie Seimo į minėjimą, vis labiau vertindami laisvę ir jos kainą, kai Ukraina tebekovoja dėl savo laisvės, o Jungtinių Valstijų parama Europos saugumui ima svyruoti. Na o Seime valstybės vadovai kalba apie didėjančias grėsmes su Rusija besiribojančioms šalims ir ragina ruoštis nelengviems laikams.

Valdantieji narplioja Finansų ministerijos parengtą mokesčių didinimo planą, kaip valstybės, savivaldybių ir gynybos biudžetus per 4 metus papildyti dar beveik 2 milijardais eurų. Gresia didesni pajamų mokesčiai užsiimantiems individualia veikla ir gaunantiems dideles pajamas, NT mokestis taps kone visuotiniu, o dėl keliamų mokesčių brangs draudimas, centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos. Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.

Šilumininkai perspėja, kad už vasarį gautą šilumą teks šį sezoną labiausiai patuštinti pinigines. Vidutiniškai sąskaitos bus trečdaliu didesnės nei sausį, nors mėnuo buvo 3 dienomis trumpesnis. Lyginant su pernai vasariu, sąskaitos bus net 50 procentų didesnės. Dėl tokio brangimo šilumininkai didžiausią kaltę verčia šaltiems orams. Be to, ir pats kuras esą buvo pabrangęs.  Kauniečiai su nerimu laukia sąskaitų už centrinį šildymą.

Lietuvoje sumažėjo degalų pardavimai. Kas gali, degalus perka pigiau kaimyninėse šalyse. Verslininkai perspėja vyriausybę, kad pernelyg padidinti akcizai degalams smogs ir valstybės biudžetui. Užuot surinkę daugiau mokesčių, politikai rizikuoja atverti biudžete 200 milijono eurų skylę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Beveik pusė kaupiančių antroje pakopoje lietuvių laukia Seimo leidimo atsiimti sukauptus pinigus. Naujausia apklausa rodo, kad didžioji jų dalis geidžia atsiimti kuo daugiau pinigų. Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokios lietuvių nuostatos panašios į estų, atsiėmusių pinigus jau prieš 4 metus.  Panevėžietis Romanas antroje pensijų pakopoje per 20 metų sukaupė beveik 10 tūkstančių eurų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Šalčiams nesitraukiant elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – piko valandą praėjusią savaitę elektros kilovatvalandė kainavo 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kaina.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vyraujant žiemiškiems orams aukštumose tebesilaiko ir elektros kainos.

Šalčiams nesitraukiant, elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – pikinę valandą šįvakar elektros kilovatvalandė kainuoja 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kainą. Premjeras situacijos kol kas nedramatizuoja, tačiau žada, jei elektros brangymetis užsitęs, svarstys kompensacijas.

Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė kaltinimų diskriminacija. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaltina Vilniaus savivaldybę pažeidus įstatymą dėl panaikintos galimybės grynaisiais pinigais nusipirkti bilietus troleibusuose ir autobusuose. Garbaus amžiaus keleiviai reikalauja grąžinti buvusią prekybą bilietais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jau beveik pusmetį Vilniaus autobusuose ir troleibusuose keleiviai nebegali grynaisiais pinigais nusipirkti bilietų.

Energetikos ministras žada mažesnes elektros kainas socialiai pažeidžiamiems ir negalią turintiems gyventojams. Dar 5 metus ministras leis nesirinkti ir nepriklausomo tiekėjo gyventojams, mokantiems už elektrą mažesniais nei rinkoje visuomeninio tiekimo tarifais. „Igničio“ konkurentai „Elektrum“ ir „Enefit“ tokiais sprendimais piktinasi.  Ilgos gyventojų eilės prie „Ignitis“ aptarnavimo centrų tįso prieš dvejus su puse metų.

Atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ėmė brangti elektra. Tačiau Lietuvos politikai ir energetikai tvirtina, kad šie dalykai nesusiję. Esą elektra brangsta dėl šaltų orų – šildymui lietuviai ir kitų šalių gyventojai naudoja daugiau elektros ir dujų, tad išaugus paklausai, kyla ir kainos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sekmadienį šalies vadovai džiūgavo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros sistemą galutinai atjungus nuo Rusijos.

Valdančiųjų lyderiai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomai antrosios pensijų pakopos reformai. Tiesa, mažesnieji partneriai siūlo keletą pakeitimų. Aušriečiai ragina padidinti prezidento pasiūlytą iš fondo atsiimamą pinigų sumą, o demokratai – didinti į pensijų fondus pačių kaupiančiųjų pervedamas sumas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdininkai žada šiemet padėti ūkininkams ir sodininkams kovoti su invaziniais šliužais. Žada skirti kelis milijonus eurų kompensacijų tiems, kam pavyks šliužus išnaikinti. Tiesa, Aplinkos ministerijos valdininkai sako, kad to negana ir ragina Augalininkystės tarnybos pareigūnus tikrinti, ar kenkėjų neplatina sodinukų prekeiviai.  Žolininkė Monika Smilgytė prie Marijampolės augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei ruošiantis keisti antrąją pensijų pakopą kaupiantieji stebisi, kad atsiimdami pinigus, turės susimokėti mokesčius. Ministrė paaiškino, kad mokesčius mokės tik tie, kas liks antroje pakopoje ir po reformos. Be to, Ruginienė priekaištauja fondams ir dėl mažos investicinės grąžos, kuri irgi lemia kaupiančiųjų nusivylimą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė skelbia antros pensijų pakopos reformą. Ministrė žada vienerių metų langą, per kurį leis pasitraukti iš antros pakopos visiems, kam nepatiks naujoji sistema. Tačiau visų sukauptų pinigų neatiduos, dalį lieps palikti „Sodroje“. Tiems, kas ryšis likti antroje pakopoje, ministrė grasina nebemokėti valstybės skatinamųjų įmokų, o vietoje jų žada pajamų mokesčio lengvatą. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Artėja dar viena antrosios pensijų pakopos reforma.

Eilinės reformos belaukiantys antros pakopos fondų valdytojai giriasi, kad pernai savo klientams uždirbo itin solidžius pelnus. Tiesa, investavimo ekspertai tvirtina, kad rezultatai vidutiniški. Pasitraukti iš antros pakopos svarstantys gyventojai reikalauja didesnės grąžos.   Na, o valdžia rengiasi jau greitu metu pradėti derybas dėl antros pakopos ir joje sukauptų 9 mlrd. eurų likimo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti. Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.

Verslininkai reikalauja Vyriausybės netrukdyti dirbti ir skubiai sutraukyti paralyžiuojančius išsikerojusios biurokratijos voratinklius. Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada naują biurokratijos saulėlydį ir jau kuria planą, kaip šalyje išplėsti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Tačiau profsąjungos nerimauja, kad naujosios technologijos grasina be darbo palikti tūkstančius darbuotojų.

Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, atslūgus potvyniui įgriuvo vienas automobilių tiltų per upę. Tiltas dabar nepravažiuojamas ir užtvertas. Ūkininkai reikalauja iš savivaldybės tiltą sutvarkyti per 2 mėnesius, mat po to jau turės važiuoti juo dirbti savo žemių, o kito privažiavimo tiesiog nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Atslūgus didžiuliam potvyniui Kretingos rajone, Kartenos miestelyje įgriuvo tiltas per kairįjį Minijos intaką, Alantą, vedantį kelią.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Prekybininkai, žemdirbiai ir perdirbėjai jau ruošiasi mūšiui dėl maisto kainų Vyriausybės kuriamoje Maisto taryboje. Dėl brangstančio maisto pirkėjai koneveikia prekybininkus. Žemdirbiai juodina dar ir perdirbėjus, tačiau prekybininkai su perdirbėjais beda pirštu į valdžios griežtinamas verslo sąlygas. Be to, įvardintas ir ganėtinai neįprastas pastebėjimas apie maisto produktų kainas ne maisto parduotuvėse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo šiol draudžiama rūbus, batus, patalynę ir kitus tekstilės gaminius mesti į bendrus atliekų konteinerius. Už tai grės iki 80 eurų bauda. Tekstilę nuo šiol reikia mesti tik į specialius konteinerius. O nuo kitų metų konteinerių priežiūrą perims patys rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir sumaitoti rūbai nebepakliūtų į sąvartynus. Tiesa, verslininkai pripažįsta, kad už dyką senų rūbų ir batų netvarkys.

Žiema šiemet šiltesnė nei pernai, tačiau sąskaitos už šildymą pučiasi. Šilumos tiekėjai teisinasi, kad šildymas brangsta dėl panaikintos PVM lengvatos ir šilumos gamintojų keliamų kainų. Šilumininkai pripažįsta, kad sąskaitų dydį jau nelabai lemia šaltis, žiema šilta ar šalta – sąskaitos bus panašios. O štai dujomis besišildantys namus gyventojai šį sezoną taupo. Dujų sudegina panašiai kaip pernai, tačiau dujoms atpigus ir sąskaitos kone trečdaliu sumažėjo.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Dėl antros pakopos reformos susirėmė Lietuvos bankas su darbdavių organizacijomis. Bankas siūlo darbdavius labiau prisidėti prie darbuotojų pensijų – skatinamąsias įmokas gyventojams nebemokėti iš valstybės biudžeto, o šią pareigą perkelti darbdaviams. Išgirdę tokį siūlymą, darbdaviai mainais reikalauja sau palankių mokestinių lengvatų ir liberalių Darbo kodekso pakeitimų. Daugiau – reportaže.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Premjeras su prezidentu tariasi, kaip suteikti lietuviams daugiau galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Socialdemokratai kalba, kad likus 10 metų iki pensinio amžiaus, nesukaupę 10 tūkst. eurų galėtų atsiimti pinigus, o nusprendę likti antroje pakopoje, turėtų daugiau galimybių pasirinkti išmokų dydį.

Nauji metai – naujos kainos ir degalinėse. Dyzelinas kai kur pabrango 25 centais už litrą, o benzinas – beveik 20 centų. Tiesa, yra degalinių, kur pabrangimas dar siekia vos vieną kitą centą. Degalinių atstovai pripažįsta, kad taip reaguoja į naujametinį akcizų padidinimą, o kainų korekcijos esą užsitęs dar apie savaitę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje degalinėje Vilniuje litras dyzelino šiandien kainuoja 1,65 eurų, o benzinas vos – 11 ct pigiau.

Vyriausybė didina socialines išmokas ir pašalpas bei giriasi, kad vidutinė socialinė pašalpa kitąmet bus ketvirtadaliu didesnė. Tačiau ji nesieks nė 200 eurų ir bus perpus mažesnė už minimalią mėnesiui išgyventi reikalingą sumą. Vienišiems asmenims vyriausybė pridės vos 4 eurus per mėnesį. Tad kovotojai su skurdu perspėja, kad skurstančių padėtis kitąmet Lietuvoje nepagerės.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Besibaigiantys metai yra patys šilčiausi Lietuvoje per 250 metų. Taip tvirtina meteorologijos tarnybos klimatologai. Naujametinė naktis taip pat nebus šalta. Tiesa, Naujųjų sutiktuvėms sinoptikai ragina pasiieškoti skėčių – galime sulaukti sniego, šlapdribos, o galiausiai – ir lietaus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvoje artėja prie dešimties laipsnių šilumos, tad ir besibaigiantys metai yra patys šilčiausi per mažiausiai 250 metų.

Nepriklausomi elektros tiekėjai jau dabar mažina fiksuotos kainos planų tarifus. O vartotojai, mokantys biržos kainą, šiemet mokėjo daugiau. Tad specialistai ragina pasitikrinti savo sutartis ir nepraleisti progos jas pasikeisti. Kitąmet 5 proc. brangs visuomeninė elektra, netikėtumų gali sukelti ir Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europos tinklais.  Panevėžiečiai skuba į prekybos centrus ne tik vaišių šventiniam stalui, bet ir susimokėti komunalinius mokesčius.

Nepriklausomi elektros tiekėjai privalo skubiai grąžinti klientams baudas ir netesybas už pakeistas ar nutrauktas sutartis. Taip skelbia Valstybinis energetikos reguliuotojas, skaičiuojantis, kad tiekėjai nuskriaudė apie 80 tūkst. elektros vartotojų – privačių ir mažų įmonių. Tiekėjai iš klientų surinko baudų net už 8 mln. eurų. Tačiau ne visi tiekėjai sutinka geranoriškai šiuos pinigus grąžinti ir toliau grasina teismais.

Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc., šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Prekybininkai skundžiasi, kad pirkėjų sulaukia dar mažokai, bet jau kitą savaitę laukia antplūdžio, o pirkėjai skundžiasi, kad maistui brangstant priversti taupyti net ir per šventes. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Gražina jau dairosi maisto šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau mažina bazines palūkanas. Dėl to mažės paskolų palūkanos ir Lietuvos bankuose. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad būsto paskolos tebėra pernelyg brangios ir laukia, kad palūkanos nuskristų dar labiau.  Beveik 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kai darbininkai atliks apdailą ir pastatys baldus, kainuos apie 200 tūkst. eurų.

Jei naftos kainos išliks stabilios, dėl didinamų akcizų kitąmet vairuotojams teks mokėti brangiau už degalus. O Lietuvos banko vadovas perspėja, kad prasidės grandininė reakcija – brangs maisto prekės ir paslaugos. Degalinių savininkai jau baiminasi apyvartos sumažėjimo, nuogąstaudami, kad vilkikų vairuotojams degalų Lietuvoje piltis nebeapsimokės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dyzelino litras kitąmet kainuos vidutiniškai 17 centų brangiau nei šiemet, o benzinas pabrangs 8 centais.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo antros pakopos santaupas leisti būstui įsigyti. Ministrės teigimu, lietuviai patys geriausiai žino, kur verta išleisti senatvei kaupiamus pinigus ir esą būstas turi būti viena iš galimybių. Tokiu siūlymu džiaugiasi gyventojai. Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.