Donatas Brimeris

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti. Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.

Verslininkai reikalauja Vyriausybės netrukdyti dirbti ir skubiai sutraukyti paralyžiuojančius išsikerojusios biurokratijos voratinklius. Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada naują biurokratijos saulėlydį ir jau kuria planą, kaip šalyje išplėsti aukštesnės pridėtinės vertės verslus. Tačiau profsąjungos nerimauja, kad naujosios technologijos grasina be darbo palikti tūkstančius darbuotojų.

Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, atslūgus potvyniui įgriuvo vienas automobilių tiltų per upę. Tiltas dabar nepravažiuojamas ir užtvertas. Ūkininkai reikalauja iš savivaldybės tiltą sutvarkyti per 2 mėnesius, mat po to jau turės važiuoti juo dirbti savo žemių, o kito privažiavimo tiesiog nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Atslūgus didžiuliam potvyniui Kretingos rajone, Kartenos miestelyje įgriuvo tiltas per kairįjį Minijos intaką, Alantą, vedantį kelią.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, tačiau Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Prekybininkai, žemdirbiai ir perdirbėjai jau ruošiasi mūšiui dėl maisto kainų Vyriausybės kuriamoje Maisto taryboje. Dėl brangstančio maisto pirkėjai koneveikia prekybininkus. Žemdirbiai juodina dar ir perdirbėjus, tačiau prekybininkai su perdirbėjais beda pirštu į valdžios griežtinamas verslo sąlygas. Be to, įvardintas ir ganėtinai neįprastas pastebėjimas apie maisto produktų kainas ne maisto parduotuvėse. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo šiol draudžiama rūbus, batus, patalynę ir kitus tekstilės gaminius mesti į bendrus atliekų konteinerius. Už tai grės iki 80 eurų bauda. Tekstilę nuo šiol reikia mesti tik į specialius konteinerius. O nuo kitų metų konteinerių priežiūrą perims patys rūbų gamintojai ir pardavėjai. Jie privalės užtikrinti, kad net ir sumaitoti rūbai nebepakliūtų į sąvartynus. Tiesa, verslininkai pripažįsta, kad už dyką senų rūbų ir batų netvarkys.

Žiema šiemet šiltesnė nei pernai, tačiau sąskaitos už šildymą pučiasi. Šilumos tiekėjai teisinasi, kad šildymas brangsta dėl panaikintos PVM lengvatos ir šilumos gamintojų keliamų kainų. Šilumininkai pripažįsta, kad sąskaitų dydį jau nelabai lemia šaltis, žiema šilta ar šalta – sąskaitos bus panašios. O štai dujomis besišildantys namus gyventojai šį sezoną taupo. Dujų sudegina panašiai kaip pernai, tačiau dujoms atpigus ir sąskaitos kone trečdaliu sumažėjo.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Dėl antros pakopos reformos susirėmė Lietuvos bankas su darbdavių organizacijomis. Bankas siūlo darbdavius labiau prisidėti prie darbuotojų pensijų – skatinamąsias įmokas gyventojams nebemokėti iš valstybės biudžeto, o šią pareigą perkelti darbdaviams. Išgirdę tokį siūlymą, darbdaviai mainais reikalauja sau palankių mokestinių lengvatų ir liberalių Darbo kodekso pakeitimų. Daugiau – reportaže.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Premjeras su prezidentu tariasi, kaip suteikti lietuviams daugiau galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Socialdemokratai kalba, kad likus 10 metų iki pensinio amžiaus, nesukaupę 10 tūkst. eurų galėtų atsiimti pinigus, o nusprendę likti antroje pakopoje, turėtų daugiau galimybių pasirinkti išmokų dydį.

Nauji metai – naujos kainos ir degalinėse. Dyzelinas kai kur pabrango 25 centais už litrą, o benzinas – beveik 20 centų. Tiesa, yra degalinių, kur pabrangimas dar siekia vos vieną kitą centą. Degalinių atstovai pripažįsta, kad taip reaguoja į naujametinį akcizų padidinimą, o kainų korekcijos esą užsitęs dar apie savaitę. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje degalinėje Vilniuje litras dyzelino šiandien kainuoja 1,65 eurų, o benzinas vos – 11 ct pigiau.

Vyriausybė didina socialines išmokas ir pašalpas bei giriasi, kad vidutinė socialinė pašalpa kitąmet bus ketvirtadaliu didesnė. Tačiau ji nesieks nė 200 eurų ir bus perpus mažesnė už minimalią mėnesiui išgyventi reikalingą sumą. Vienišiems asmenims vyriausybė pridės vos 4 eurus per mėnesį. Tad kovotojai su skurdu perspėja, kad skurstančių padėtis kitąmet Lietuvoje nepagerės.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Besibaigiantys metai yra patys šilčiausi Lietuvoje per 250 metų. Taip tvirtina meteorologijos tarnybos klimatologai. Naujametinė naktis taip pat nebus šalta. Tiesa, Naujųjų sutiktuvėms sinoptikai ragina pasiieškoti skėčių – galime sulaukti sniego, šlapdribos, o galiausiai – ir lietaus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvoje artėja prie dešimties laipsnių šilumos, tad ir besibaigiantys metai yra patys šilčiausi per mažiausiai 250 metų.

Nepriklausomi elektros tiekėjai jau dabar mažina fiksuotos kainos planų tarifus. O vartotojai, mokantys biržos kainą, šiemet mokėjo daugiau. Tad specialistai ragina pasitikrinti savo sutartis ir nepraleisti progos jas pasikeisti. Kitąmet 5 proc. brangs visuomeninė elektra, netikėtumų gali sukelti ir Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europos tinklais.  Panevėžiečiai skuba į prekybos centrus ne tik vaišių šventiniam stalui, bet ir susimokėti komunalinius mokesčius.

Nepriklausomi elektros tiekėjai privalo skubiai grąžinti klientams baudas ir netesybas už pakeistas ar nutrauktas sutartis. Taip skelbia Valstybinis energetikos reguliuotojas, skaičiuojantis, kad tiekėjai nuskriaudė apie 80 tūkst. elektros vartotojų – privačių ir mažų įmonių. Tiekėjai iš klientų surinko baudų net už 8 mln. eurų. Tačiau ne visi tiekėjai sutinka geranoriškai šiuos pinigus grąžinti ir toliau grasina teismais.

Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc., šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Prekybininkai skundžiasi, kad pirkėjų sulaukia dar mažokai, bet jau kitą savaitę laukia antplūdžio, o pirkėjai skundžiasi, kad maistui brangstant priversti taupyti net ir per šventes. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Gražina jau dairosi maisto šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų stalui.

Lietuvos keliams toliau byrant, naujieji valdantieji pradeda pinigų paieškas jiems remontuoti. Kitąmet pinigų trūks net būtiniausiems remontams, tad valdantieji svarsto kelius apmokestinti. Politikai užsimena, kad visi vairuotojai galėtų susimokėti už remontuojamus kelius, taip pat už pagrindines automagistrales. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pasibaisėtinos būklės Lietuvos kelius sutvarkyti reikia apie 15 milijardų eurų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau mažina bazines palūkanas. Dėl to mažės paskolų palūkanos ir Lietuvos bankuose. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad būsto paskolos tebėra pernelyg brangios ir laukia, kad palūkanos nuskristų dar labiau.  Beveik 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių butas Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, kai darbininkai atliks apdailą ir pastatys baldus, kainuos apie 200 tūkst. eurų.

Jei naftos kainos išliks stabilios, dėl didinamų akcizų kitąmet vairuotojams teks mokėti brangiau už degalus. O Lietuvos banko vadovas perspėja, kad prasidės grandininė reakcija – brangs maisto prekės ir paslaugos. Degalinių savininkai jau baiminasi apyvartos sumažėjimo, nuogąstaudami, kad vilkikų vairuotojams degalų Lietuvoje piltis nebeapsimokės.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Dyzelino litras kitąmet kainuos vidutiniškai 17 centų brangiau nei šiemet, o benzinas pabrangs 8 centais.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo antros pakopos santaupas leisti būstui įsigyti. Ministrės teigimu, lietuviai patys geriausiai žino, kur verta išleisti senatvei kaupiamus pinigus ir esą būstas turi būti viena iš galimybių. Tokiu siūlymu džiaugiasi gyventojai. Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirkėjai skundžiasi, kad prekybos centruose pirktose kruopose, riešutuose ar saldumynuose užsiveisia kandys. Prekybininkai su gamintojais įtikinėja, kad tokių prekių neparduoda ir kaltina pirkėjus, kad šie maistą laiko netinkamai. „Galintos“ avižinių dribsnių pirkėjas internete dalinasi vaizdais, kuriuose tarp dribsnių plūduriuoja kirmėlaitės.

Lietuvių pradelstos skolos, nesumokėtos baudos ir alimentai šiuo metu artėja jau prie milijardo eurų. Antstoliai skundžiasi, kad su piktybiškais skolininkais nesusitvarko, o buvusios Vyriausybės mėginimai švelninti skolininkams sankcijas, viliantis susitarti geruoju – patyrė fiasko. Seimo pirmininkas tvirtina, kad būdų priversti skolininkus susimokėti turės ieškoti jau naujoji Vyriausybė.

Iki Kalėdų belikus pustrečios savaitės, lietuviai vis daugiau perka eglučių. Prekybininkai kainas, sako, palyginti su pernai, padidinę vos keliais procentais. Ir iš tiesų, pirkėjai kainomis nesiskundžia. Tad priklausomai nuo dydžio, eglutę galima nusipirkti nuo 5 eurų. Na, o už didelę, 3 ar 4 metrų žaliaskarę gali tekti pakloti ir daugiau kaip 100 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors iki Kalėdų dar beveik 3 savaitės, žmonės skuba eglutėmis puošti namus ir kurti kalėdinę nuotaiką.

Iš dešiniųjų susigrąžinę valdžią, kairieji svarsto, kokį apynasrį užmauti prekybininkams ir kaip stabdyti kainų augimą. Tačiau pirmiausia politikai užsimojo duoti darbo būriui biurokratų – atlikti tyrimą, kodėl gi Lietuvoje kyla būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos. Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato.

Lietuvoje galutinai nebeliko raitosios policijos. Vilniaus policija aukcione pardavė paskutinius 6 žirgus, kuriems nuo 13 iki 21 metų. Policijos vadovų nuomone, raitąją policiją išlaikyti nebeapsimoka, tačiau profsąjunga su tuo nesutinka. Žirgus įsigiję pirkėjai žada neatiduoti jų dešroms ir užtikrinti gyvūnams orią senatvę.

Būsimasis premjeras skelbia, kad po metų nebenaikins visuomeninio elektros tiekimo ir jame leis pasilikti smulkiausiems ir pažeidžiamiausiems vartotojams. Elektros tiekėjų toks dar vienas elektros rinkos liberalizavimo posūkis nedžiugina. Visuomeninio tiekimo kaina yra mažesnė, tad sukelia konkurenciją. „Ignitis“ konkurento „Elektrum“ vadovas jau reikalauja konkurso visuomeniniam tiekimui, kurį šiuo metu užtikrina Lietuvos „Igtinis“. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjančią žiemą žmonėms teks dar labiau paploninti pinigines – brangsta elektra ir dujos. Šildymas gruodį pabrangs vidutiniškai kone dešimtadaliu, o jei paspaus šaltis, sąskaitos bus ir dar skausmingesnės. Ir besišildantys dujomis nuo sausio turės mokėti šeštadaliu brangiau nei dabar. Apie pusė milijono gyventojų turės mokėti brangiau ir už elektrą – valstybinis reguliuotojas nusprendė branginti visuomeninę „Igničio“ elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir didėja būsto įperkamumas, tad Lietuvos bankas ragina naujus valdančiuosius nebeatidėlioti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Socialdemokratai ir Lietuvos bankas sutaria, kad toks mokestis turi būti visuotinis ir daugumai nedidelis. Tačiau progresinis, kad prabangaus turto savininkai mokėtų daugiau. Toks mokestis esą verstų nenaudojamo būsto savininkus jį parduoti ar išnuomoti. Visgi rinkos dalyviai abejoja, ar mokestis sumažintų būsto kainas.

Artėjanti žiema, anot energetikų, privers dar plačiau atverti pinigines: brangs dujos, centrinis šildymas. Brangstant dujoms, kurių europiečiai atšalus orams degina vis daugiau, brangs ir elektra, o sausį didinami akcizai kels ir degalų kainas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Vilkaviškietis Ramutis savo 200 kvadratinių metrų ploto namą šildo dujomis. Šis šildymo būdas jam per metus atsieina apie 2000 eurų, o žiemos mėnesiais sąskaitos siekia 300 ir daugiau eurų.

Lietuva mini kariuomenės dieną, kurią kartu švenčia ir į Vilnių atvykęs Ukrainos gynybos ministras. Lietuva įsipareigojo skirti 10 mln. eurų ukrainietiškų dronų gamybai. Na, o sostinės centre – karinis paradas ir naikintuvų skrydis virš miesto. O karžygio apdovanojimą šiemet gavo karininkas iš Alytaus, nutraukęs vidury dienos įsiplieskusį dviejų moterų smurtinį konfliktą, galėjusį baigtis tragiškai, mat viena jų mojavo peiliu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai vis daugiau sudegina benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Lietuvoje norima pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti lietuvius daugiau naudoti biodegalų. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl to benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Brangsta pieno produktai ir perdirbėjai aiškina, kad jų kainos kyla trūkstant pieno visoje Europoje. Dėl prastų orų, karvių ligų ir nykstančių mažų ūkių, pieno į rinką patenka mažiau, dėl to kyla jo supirkimo kaina.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Per metus pigiausias sviestas parduotuvėse pabrango 15 proc., o kai kurių žinomų prekės ženklų sviestas pabrango ir ketvirtadaliu. Sūris – dešimtadaliu, kiek mažiau varškė ir grietinė.

Savaitgalį Baltijos jūroje po vandeniu buvo pažeisti du šviesolaidiniai kabeliai. Vienu jų duomenys tekėjo tarp Vokietijos ir Suomijos,  kitu – tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuos pažeidimus Vokietijos gynybos ministras vadina hibridine ataka ir sabotažu. Svarstydami galimus kaltininkus, kai kurie Lietuvos politikai žvelgia į Rusiją ir mini šios šalies karinį laivyną.

Lietuviai sudegina vis daugiau benzino ir dyzelino, nors valdžia ragina vairuoti elektromobilius ar minti dviračių pedalus. Tad vyriausybė paskutinėmis valdymo dienomis dar mėgino skubos tvarka pakeisti alternatyvių degalų įstatymą ir įpareigoti Lietuvius naudoti daugiau biodegalų. Nors tai nepavyko, panašu, kad šis klausimas nuo politikų stalo nedings. Degalinių atstovai ir opozicija perspėja, kad dėl biodegalų didesnės dedamosios benzinas ir dyzelinas pabrangs dar labiau.

Darbdaviai ir vyriausybė nusitaikė į darbuotojus, kurie kasmet išeina iš darbo, kad gautų bedarbio išmokas, o jas leidžia atostogoms į šiltus kraštus. Kai kurie keliauja po Tailandą, Ispaniją. Darbdaviai įtaria, kad tokių asmenų gali būti apie 50 tūkst., tai yra daugiau nei pusė šių išmokų gavėjų. Bedarbių šiemet daugėja, o kartu ir jiems išmokamos sumos. Vyriausybė jau skaičiuoja, kad kitąmet bedarbių pašalpoms pritrūks kone 30 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybė užsimojo dar labiau apsaugoti keliuose dviratininkus ir pėsčiuosius. Įveda privalomą metro ir pusantro metro atstumą juos lenkiantiems automobiliams. Ne visi vairuotojai tokiu sprendimu patenkinti, mat gali tekti ne vieną kilometrą važiuoti paskui dviratį, kol pakaks vietos jį apvažiuoti. Dviratininkai taip pat abejoja, ar visi vairuotojai naujo reikalavimo laikysis. Tarp naujovių  – ir draudimas palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose.

Seimas griežtina lošimų verslą. Lošti bus galima tik nuo 21 metų ir tik stebint prižiūrėtojui. Neatsakingus lošėjus kazino darbuotojai privalės išprašyti ir neįsileisti bent 2 paras. Tiesa, tokiam lošėjui nieks neuždraus pereiti į kitą kazino. Lošėjo kortelės, pralošiamų sumų limitai ir daug kitų naujovių laukia azartiškų lietuvių. Tiesa, lažybų organizatoriai ir lošimų automatų savininkai jau nerimauja, kad praras dalį klientų.

Prieš rinkimus žarstę dosnius pažadus – žmonėms išdalinti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus – dabar naujieji valdantieji kalba kur kas atsargiau. Į derybas dėl vyriausybės programos einantys politikai pripažįsta, kad jų požiūriai skiriasi ir neslepia abejonių, ar pavyks susitarti dėl besąlyginio pinigų grąžinimo. Girdėdami dabar jau atsargesnes politikų kalbas ar net grasinimus pinigus apmokestinti, rinkėjai tik gūžčioja pečiais ir jau nuogąstauja, ar tik nebus vėl apgauti.

Šalyje kilus „FoxPay“ skandalui, daugeliui kyla klausimas – kodėl piniginių reikalų su valstybe turintys šalies piliečiai negali įmokų mokėti tiesiai valstybei be jokių tarpininkų ir jų imamų mokesčių. O mokesčių tarpininkai susišluoja įspūdingas sumas. Štai „Foxpay“ pernai gavo beveik 2 mln. eurų pajamų.  Mažiau internete raštingi Lietuvos gyventojai net nežino, kaip mokesčius ir rinkliavas valstybei mokėti be tarpininkų arba jų neranda.

Prezidentas Valdas Adamkus šventė 98-ąjį gimtadienį. Sveikinimų šiomis dienomis sulaukia ne tik iš Lietuvos, bet ir iš plataus pasaulio. Nors ir prisipažįsta atidžiai stebintis kraujospūdį, prezidentas sveikata nesiskundžia. Džiaugiasi, kad galva veikia ir norėtų sulaukti šimto metų jubiliejaus.  Prezidentas Valdas Adamkus sveikinimus priėmė Prezidentūros kanceliarijoje. Jam, kaip baigusiam kadenciją šalies vadovui, skirtame kabinete.

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rengiasi padidinti abonentinį mokestį smulkiausiems dujų vartotojams. Mokestis jiems gali padvigubėti, mat esą šiuo metu nepadengia vamzdyno eksploatavimo sąnaudų. Tiesa, jiems tarifas už pačias dujas gali sumažėti. Na, o šildymui naudojantiems dujas gyventojams optimistinių žinių nepraneša – esą piginti dujas priežasčių nėra – biržoje dujos pamažu brangsta nuo pat pavasario. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Konservatoriai rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Nors pagal mandatų skaičių bus antra frakcija Seime, jau ruošiasi dirbti opozicijoje, o partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pralaimėjo vienmandatėje apygardoje Kaune liberalui Simonui Kairiui. Landsbergis skelbia prisiimantis atsakomybę ir atsistatydina iš partijos pirmininko pareigų bei atsisako vietos naujajame Seime. Pralaimėjimo kartėlis ir ašaros konservatorių štabe pradėjo lietis dar sekmadienio vakarą.

Senovės baltų tikėjimą išpažįstanti bendrija Romuva ir toliau siekia valstybinio pripažinimo. Na, o kol dar jo neturi, rengia apeigas ir mini savo šventes. Viena jų vyko aplink aukurą Vilniuje ant Gedimino kapo kalno.  Jų minimos Krivio dienos šventės eiga buvo tokia: ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, Užupyje, Romuvos krivė Gailė užkūrė aukurą. „Prieš apeigas prausiame ugnelę. Kad nebūtų pikta, kad būtų linksma deivė Gabija. Papildomą darome apeigą.

Apie 10 tūkstančių lietuvių džiaugiasi algomis, siekiančiomis 5 ir daugiau tūkstančių į rankas. Štai 6 tūkst. asmenų džiaugiasi 6 tūkst. ir didesnėmis algomis. Tačiau beveik pusė milijono lietuvių dirba už maždaug 1000 eurų ir mažesnę algą į rankas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų.

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.