Donatas Brimeris

Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesio alga didinti iki 860 eurų į rankas. Tai būtų 80 eurų daugiau nei šiuo metu ir minimali alga prilygtų pusei kitąmet prognozuojamo vidutinio atlyginimo. Darbdaviai tokiam didinimui griežtai nepritaria, baimindamiesi kitąmet dar ir didesnės mokesčių naštos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Lietuvos komerciniai bankai pernykščius metus baigė su rekordiniu, 1 milijardą eurų viršijančiu pelnu. Tokį pelną bankai susižėrė net ir susimokėję 230 mln. eurų vadinamąjį solidarumo įnašą gynybai. Šiemet paskutiniai šio mokesčio mokėjimo metai, tad matydamas milijardinį bankų pelną ir lėšų stingant gynybai, Remigijus Žemaitaitis šį mokestį jau ragina pratęsti dar 3 metams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Premjeras žada artimiausiomis dienomis persikelti iš savo buto į valdišką rezidenciją Turniškėse. Kelininkai jau kloja naują asfaltą, kiti darbininkai keičia apšvietimo stulpus. Į Turniškes premjeras žada persikraustyti su visa šeima – žmona, dviem vaikais ir dviem augintiniais. Jis sako, kad erdvės naujuose namuose bus pakankamai visiems.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas jau netrukus ketina persikraustyti į premjero rezidenciją Turniškėse.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Lietuva švenčia didžiąją pavasario šventę – Velykas. Nuo ankstaus ryto žmonės plūsta į bažnyčias – klausosi pamaldų, šventina margučius, kitą maistą. Tautiečiai sako, kad Velykos– tradicijų ir buvimo su artimaisiais metas, primenantis apie bendrystės, atleidimo ir meilės svarbą. Tad dažnas jas švęs prie stalo su šeima – mėgausis šventiniais gardėsiais, ridens margučius.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Pažadėję pigesnę elektrą neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, valdantieji stringa. Paskutinę minutę susiprato, kad į sąrašą neįtraukė per 10 tūkst. senatvės šalpos pensijų gavėjų. Svarsto palengvinti dalią visuomeninio tiekimo klientams – kartą jau patekusiems, nebeišmesti iš jo, net jei ir viršys elektros limitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Bendrabutyje vieno kambario butelyje gyvenanti panevėžietė senjorė Janina nesinaudoja bendra virtuve.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

JAV vykdant muitų karą, nafta atpigo iki tos kainos, kokia buvo prieš ketverius metus, kuomet pasaulį stingdė koronaviruso pandemija. Degalai pinga ir didmeninėje rinkoje, tad jau ir degalinėse įsiplieskia kainų karas. Vieni tinklai kainas jau drastiškai mažina, tačiau kiti dar laikosi įsikibę aukštų kainų. Vairuotojai skundžiasi priversti ieškoti nuolaidų ir piktinasi, kad degalinių valdytojai, kaip ir prekybos tinklai, juos verčia tapti akcijų medžiotojais.

Dėl mokesčių reformos, o ypač nekilnojamojo turto mokesčio, jau artėja protestų banga. Po pustrečios savaitės protestuotojai grasina mitinge Vilniuje prie Katedros reikalauti naikinti NT mokestį, o gegužės pirmąją ir profsąjungos žada reikalauti neskriausti dirbančiųjų. Profsąjungos valdžios primygtinai prašo neapmokestinti bent pirmojo būsto. Tačiau valdantieji tvirtina, kad taip liktų landos išvengti mokesčio ir turčiams.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo viešai stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius pakopą padaryti tokią, kad joje būtų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje. Kova vyksta ir dėl 300 mln. eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Pristatę parduotuvėse savitarnos kasų, prekybininkai nebesumoja, kaip apsiginti nuo jose siaučiančių vagių. Nesąžiningi pirkėjai kasas apgaudinėja – ant svarstyklių krauna brangias prekes, tačiau įmuša ir susimoka kaip už daug pigesnes. Prekybininkai grasina, kad pirkėjus seka ir susumavę padarytą žalą gąsdina net kalėjimu.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Valdantieji užsimojo pagerinti lietuvių sveikatą sumažindami mokesčius šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. Jie siūlo nuo naujųjų metų 16 proc. sumažinti PVM šioms prekėms ir ekologiškiems produktams mokymo, sveikatos ir krašto apsaugos įstaigose. Tačiau tokių pataisų priešininkai perspėja, kad šios prekės pirkėjams vargu, ar atpigs, mat mokesčių sumažinimo naudą susižers verslininkai.  Per metus parduotuvėse vaisiai vidutiniškai pabrango 5 proc., o daržovės – 1 proc.

„Igničio“ vadovams – nemalonumai dėl stringančio vėjo jūros parko. Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentūra reikalauja jų atsakomybės. Tačiau konservatoriai jau puola vadovus ginti ir aiškina, esą valstybė turi padėti „Igničiui“. Nors ir gali nesugebėti įvykdyti valstybei duotų pažadų, patys „Igničio“ vadovai nesikuklina imti algas, didesnes už aukščiausių šalių vadovų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui – nemalonumai. 22 tūkst.

Socialdemokratai viešina ruošiamą naująjį cukraus mokestį. Pagal registruotą projektą dėl šio mokesčio litras saldinto gėrimo brangtų iki 30 centų. Jie viliasi, kad lietuviai mažiau gers saldikliais ir cukrumi saldintų gėrimų ir bus sveikesni. Mokesčio iniciatoriai kol kas nesiūlo cukraus mokesčio nei sultims, nei pieno, nei alkoholiniams gėrimams. Tačiau verslo atstovai jam jau nepritaria. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybei ruošiantis mokesčių reformoje nuo kalbų pereiti prie darbų, verslo atstovai spaudžia valdančiuosius nedidinti pelno ir pajamų mokesčių. Esą padidinus mokesčius užsienio investuotojams Lietuva bus dar nepatrauklesnė.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdantiesiems planuojant įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, klaipėdiečiai diskutuoja, kiek gi tektų mokėti: „Gerai, jei gynybai, tai gerai, tikrai sutinku.“ „Ne, pinigų gaila.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Nuo aukštų dyzelino kainų kenčiantys vairuotojai keikia ne tik valdžią, įvedusią didžiausius mokesčius regione, tačiau piktinasi ir degalinių valdytojais, kurie reikšmingai atpigus naftai ir dyzelinui didmenoje, degalinėse leisti kainų neskuba. Finansų ministras mažinti akcizų dyzelinui taip pat neskuba ir tikisi, kad aukštumoje kainas laikančias degalines nubaus patys vairuotojai jose tiesiog nebepirkdami degalų.

Lygiai tris mėnesius išlaukę nuo naujosios Vyriausybės priesaikos, žemdirbių atstovai nusprendė nebetylėti ir jau lieja nepasitenkinimą naująja Vyriausybe. Jie kaltina ministrus, kad šie tik žodžiais palaiko ūkininkus, o priimtame priemonių plane parama esą per menka. Negana to, Finansų ministerija planuoja ūkininkams naujus nekilnojamojo turto, pajamų mokesčius.  Kiaulių augintojai skundžiasi skriaudžiami naujosios Vyriausybės.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji keis antrąją pensijų pakopą – žada leisti gyventojams iš jos pasitraukti ir išsiimti sukauptus pinigus, ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas.

Lietuva mini 35-ąsias Kovo 11-osios metines. Tūkstančiai žmonių susirinko Vilniuje prie Seimo į minėjimą, vis labiau vertindami laisvę ir jos kainą, kai Ukraina tebekovoja dėl savo laisvės, o Jungtinių Valstijų parama Europos saugumui ima svyruoti. Na o Seime valstybės vadovai kalba apie didėjančias grėsmes su Rusija besiribojančioms šalims ir ragina ruoštis nelengviems laikams.

Valdantieji narplioja Finansų ministerijos parengtą mokesčių didinimo planą, kaip valstybės, savivaldybių ir gynybos biudžetus per 4 metus papildyti dar beveik 2 milijardais eurų. Gresia didesni pajamų mokesčiai užsiimantiems individualia veikla ir gaunantiems dideles pajamas, NT mokestis taps kone visuotiniu, o dėl keliamų mokesčių brangs draudimas, centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos. Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.

Šilumininkai perspėja, kad už vasarį gautą šilumą teks šį sezoną labiausiai patuštinti pinigines. Vidutiniškai sąskaitos bus trečdaliu didesnės nei sausį, nors mėnuo buvo 3 dienomis trumpesnis. Lyginant su pernai vasariu, sąskaitos bus net 50 procentų didesnės. Dėl tokio brangimo šilumininkai didžiausią kaltę verčia šaltiems orams. Be to, ir pats kuras esą buvo pabrangęs.  Kauniečiai su nerimu laukia sąskaitų už centrinį šildymą.

Lietuvoje sumažėjo degalų pardavimai. Kas gali, degalus perka pigiau kaimyninėse šalyse. Verslininkai perspėja vyriausybę, kad pernelyg padidinti akcizai degalams smogs ir valstybės biudžetui. Užuot surinkę daugiau mokesčių, politikai rizikuoja atverti biudžete 200 milijono eurų skylę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Beveik pusė kaupiančių antroje pakopoje lietuvių laukia Seimo leidimo atsiimti sukauptus pinigus. Naujausia apklausa rodo, kad didžioji jų dalis geidžia atsiimti kuo daugiau pinigų. Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokios lietuvių nuostatos panašios į estų, atsiėmusių pinigus jau prieš 4 metus.  Panevėžietis Romanas antroje pensijų pakopoje per 20 metų sukaupė beveik 10 tūkstančių eurų.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Šalčiams nesitraukiant elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – piko valandą praėjusią savaitę elektros kilovatvalandė kainavo 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kaina.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vyraujant žiemiškiems orams aukštumose tebesilaiko ir elektros kainos.

Šalčiams nesitraukiant, elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – pikinę valandą šįvakar elektros kilovatvalandė kainuoja 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kainą. Premjeras situacijos kol kas nedramatizuoja, tačiau žada, jei elektros brangymetis užsitęs, svarstys kompensacijas.

Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė kaltinimų diskriminacija. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaltina Vilniaus savivaldybę pažeidus įstatymą dėl panaikintos galimybės grynaisiais pinigais nusipirkti bilietus troleibusuose ir autobusuose. Garbaus amžiaus keleiviai reikalauja grąžinti buvusią prekybą bilietais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Jau beveik pusmetį Vilniaus autobusuose ir troleibusuose keleiviai nebegali grynaisiais pinigais nusipirkti bilietų.

Energetikos ministras žada mažesnes elektros kainas socialiai pažeidžiamiems ir negalią turintiems gyventojams. Dar 5 metus ministras leis nesirinkti ir nepriklausomo tiekėjo gyventojams, mokantiems už elektrą mažesniais nei rinkoje visuomeninio tiekimo tarifais. „Igničio“ konkurentai „Elektrum“ ir „Enefit“ tokiais sprendimais piktinasi.  Ilgos gyventojų eilės prie „Ignitis“ aptarnavimo centrų tįso prieš dvejus su puse metų.

Atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ėmė brangti elektra. Tačiau Lietuvos politikai ir energetikai tvirtina, kad šie dalykai nesusiję. Esą elektra brangsta dėl šaltų orų – šildymui lietuviai ir kitų šalių gyventojai naudoja daugiau elektros ir dujų, tad išaugus paklausai, kyla ir kainos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sekmadienį šalies vadovai džiūgavo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros sistemą galutinai atjungus nuo Rusijos.

Valdančiųjų lyderiai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomai antrosios pensijų pakopos reformai. Tiesa, mažesnieji partneriai siūlo keletą pakeitimų. Aušriečiai ragina padidinti prezidento pasiūlytą iš fondo atsiimamą pinigų sumą, o demokratai – didinti į pensijų fondus pačių kaupiančiųjų pervedamas sumas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdžia nuo kitų metų rengiasi plėsti mokamų kelių tinklą ir naikinti mokesčio už naudojimąsi keliais vinjetes. Vietoje jų komercinį transportą keliuose fiksuos vaizdo kameros ir sąskaitas siųs elektroniniais kanalais. Šią e-tolingu vadinamą sistemą stabdo verslininkų skundai – sistema trejus metus įstrigusi teismuose, o į biudžetą galimai nepatenka po 150 mln. eurų kasmet, kurie galėtų būti skirti keliams.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdininkai žada šiemet padėti ūkininkams ir sodininkams kovoti su invaziniais šliužais. Žada skirti kelis milijonus eurų kompensacijų tiems, kam pavyks šliužus išnaikinti. Tiesa, Aplinkos ministerijos valdininkai sako, kad to negana ir ragina Augalininkystės tarnybos pareigūnus tikrinti, ar kenkėjų neplatina sodinukų prekeiviai.  Žolininkė Monika Smilgytė prie Marijampolės augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei ruošiantis keisti antrąją pensijų pakopą kaupiantieji stebisi, kad atsiimdami pinigus, turės susimokėti mokesčius. Ministrė paaiškino, kad mokesčius mokės tik tie, kas liks antroje pakopoje ir po reformos. Be to, Ruginienė priekaištauja fondams ir dėl mažos investicinės grąžos, kuri irgi lemia kaupiančiųjų nusivylimą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė skelbia antros pensijų pakopos reformą. Ministrė žada vienerių metų langą, per kurį leis pasitraukti iš antros pakopos visiems, kam nepatiks naujoji sistema. Tačiau visų sukauptų pinigų neatiduos, dalį lieps palikti „Sodroje“. Tiems, kas ryšis likti antroje pakopoje, ministrė grasina nebemokėti valstybės skatinamųjų įmokų, o vietoje jų žada pajamų mokesčio lengvatą. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Artėja dar viena antrosios pensijų pakopos reforma.