Donatas Brimeris

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Lietuvos banko vadovas perspėja, kad auga rizikos šalies ekonomikos ir finansų stabilumui. Esą neprognozuojama išorės aplinka, galimas prekybos karas su JAV lemia augančią finansinio nestabilumo riziką. Verslas ragina stabdyti mokesčių reformą. Tačiau Lietuvos bankas tokius reikalavimus atmeta, esą Lietuvai ypač tokiu metu reikia surinkti į biudžetą dar daugiau mokesčių.  Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą – sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau – nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Profesionalūs muzikantai ir mėgėjai užėmė sostinės gatves, skverus ir kiemus. Jie šeštadienį demonstruoja savo meninius sugebėjimus Gatvės muzikos dienoje. Na, o praeiviai džiaugiasi proga nemokamai pasilinksminti. Vienuolikmetis Naujosios Vilnios muzikos mokyklos auklėtinis Gabrielius savo talentą demonstruoja pačiame Vilniaus centre. „Man įdomu taip groti, nes tada tapsiu daug populiaresnis“, – sakė muzikantas Gabrielius.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Seimas imasi antrosios pensijų pakopos reformos. Valdantieji ruošiasi atverti dvejų metų langą norintiems iš jos pasitraukti ir leis atsiimti dalį sukauptų pinigų. Visus pinigus galės atsiimti tik tie, kam nebeliks prasmės kaupti dėl sunkios ligos ar negalios, taip pat pensinio amžiaus sulaukę asmenys, sukaupę iki 15 tūkst. eurų.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Vyriausybė pritarė antros pensijų pakopos reformai ir ją perduoda tvirtinti Seimui. Vyriausybė tvirtina, kad antroji pakopa taps lankstesne ir patrauklesne, neliks automatinio žmonių įtraukimo, o pritrūkus pinigų, žada galimybę dalį jų pasiimti iš antros pakopos sąskaitos. Kam naujoji sistema nepatiks, galės per ateinančius 2 metus iš viso iš jos pasitraukti ir atgavę dalį sukauptų pinigų išleisti pagal savo poreikius.

Aižėjanti valdančioji koalicija tariasi dėl mokesčių reformos likimo. Valdantieji sprendžia galvosūkį, kokį nekilnojamąjį turtą atleisti nuo mokesčio. Kartu mėgina glaistyti nesutarimus dėl Seime žlugusio balsavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn „čekiukų“ skandale įklimpusį socialdemokratą Arūną Dudėną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Finansų ministerija pradinį siūlymą – 20 tūkst. eurų nekilnojamojo turto neapmokestinamąjį dydį – padvigubino iki 40 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesio alga didinti iki 860 eurų į rankas. Tai būtų 80 eurų daugiau nei šiuo metu ir minimali alga prilygtų pusei kitąmet prognozuojamo vidutinio atlyginimo. Darbdaviai tokiam didinimui griežtai nepritaria, baimindamiesi kitąmet dar ir didesnės mokesčių naštos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Lietuvos komerciniai bankai pernykščius metus baigė su rekordiniu, 1 milijardą eurų viršijančiu pelnu. Tokį pelną bankai susižėrė net ir susimokėję 230 mln. eurų vadinamąjį solidarumo įnašą gynybai. Šiemet paskutiniai šio mokesčio mokėjimo metai, tad matydamas milijardinį bankų pelną ir lėšų stingant gynybai, Remigijus Žemaitaitis šį mokestį jau ragina pratęsti dar 3 metams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Premjeras žada artimiausiomis dienomis persikelti iš savo buto į valdišką rezidenciją Turniškėse. Kelininkai jau kloja naują asfaltą, kiti darbininkai keičia apšvietimo stulpus. Į Turniškes premjeras žada persikraustyti su visa šeima – žmona, dviem vaikais ir dviem augintiniais. Jis sako, kad erdvės naujuose namuose bus pakankamai visiems.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas jau netrukus ketina persikraustyti į premjero rezidenciją Turniškėse.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio liejasi kritikos lavina. Koalicijos partneriai reikalauja didesnės neapmokestinamosios vertės ir nuolaidos pirmajam būstui. Auditoriai skaičiuoja, kad naujasis modelis palankus turčiams, mat pagal dabartinį įstatymą gresiančius mokesčius sumažins iki 6 kartų, o štai vidutinės vertės turto savininkams mokestis atsiras ir net didės.

Lietuva švenčia didžiąją pavasario šventę – Velykas. Nuo ankstaus ryto žmonės plūsta į bažnyčias – klausosi pamaldų, šventina margučius, kitą maistą. Tautiečiai sako, kad Velykos– tradicijų ir buvimo su artimaisiais metas, primenantis apie bendrystės, atleidimo ir meilės svarbą. Tad dažnas jas švęs prie stalo su šeima – mėgausis šventiniais gardėsiais, ridens margučius.

Už nekilnojamąjį turtą teks mokėti, jei jo vertė viršys 40 tūkst. eurų. Mažiausias metinis mokestis sieks 5 eurus, už pusės milijono eurų vertės namus teks mokėti 500 eurų, už milijono eurų namus teks pakloti 5 tūkst. eurų – tokį visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį siūlo finansų ministras Rimantas Šadžius.  Finansų ministras teikia kelis mėnesius derintą visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Juo siūlo mokestį užkrauti turtui, kurio vertė viršys 40 tūkst.

Pažadėję pigesnę elektrą neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, valdantieji stringa. Paskutinę minutę susiprato, kad į sąrašą neįtraukė per 10 tūkst. senatvės šalpos pensijų gavėjų. Svarsto palengvinti dalią visuomeninio tiekimo klientams – kartą jau patekusiems, nebeišmesti iš jo, net jei ir viršys elektros limitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Bendrabutyje vieno kambario butelyje gyvenanti panevėžietė senjorė Janina nesinaudoja bendra virtuve.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

JAV vykdant muitų karą, nafta atpigo iki tos kainos, kokia buvo prieš ketverius metus, kuomet pasaulį stingdė koronaviruso pandemija. Degalai pinga ir didmeninėje rinkoje, tad jau ir degalinėse įsiplieskia kainų karas. Vieni tinklai kainas jau drastiškai mažina, tačiau kiti dar laikosi įsikibę aukštų kainų. Vairuotojai skundžiasi priversti ieškoti nuolaidų ir piktinasi, kad degalinių valdytojai, kaip ir prekybos tinklai, juos verčia tapti akcijų medžiotojais.

Dėl mokesčių reformos, o ypač nekilnojamojo turto mokesčio, jau artėja protestų banga. Po pustrečios savaitės protestuotojai grasina mitinge Vilniuje prie Katedros reikalauti naikinti NT mokestį, o gegužės pirmąją ir profsąjungos žada reikalauti neskriausti dirbančiųjų. Profsąjungos valdžios primygtinai prašo neapmokestinti bent pirmojo būsto. Tačiau valdantieji tvirtina, kad taip liktų landos išvengti mokesčio ir turčiams.

Dauguma lietuvių gyvena butuose ir namuose, kurių rinkos vertė siekia iki 75 tūkst. eurų. Ir vos 2 tūkst. visų šalies butų ir namų vertė viršija pusę milijono eurų, nors per dešimtmetį būsto vertės padidėjo trigubai. Taip skaičiuoja Registrų centras, kuriuo remsis valdžia, įvesdama visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš pat Velykas žada paskelbti visus savo mokesčių reformos projektus.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo viešai stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius pakopą padaryti tokią, kad joje būtų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje. Kova vyksta ir dėl 300 mln. eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Pristatę parduotuvėse savitarnos kasų, prekybininkai nebesumoja, kaip apsiginti nuo jose siaučiančių vagių. Nesąžiningi pirkėjai kasas apgaudinėja – ant svarstyklių krauna brangias prekes, tačiau įmuša ir susimoka kaip už daug pigesnes. Prekybininkai grasina, kad pirkėjus seka ir susumavę padarytą žalą gąsdina net kalėjimu.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.