Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.
Lietuviai į mašinų bakus pilasi dyzeliną ir keiksnoja šalies politikus, dėl kurių sprendimų už kurą dar pernai mokėdavo mažiau nei lenkai, tačiau šiemet jau viskas atvirkščiai:
„Lenkijoje, Latvijoje galima nusipirkti pigiau, o čia ne, čia valstybės reketas.“
„Čia nuo valdžios priklauso viskas. Kaip daro, taip ir kainos.“
„Reikia atsižvelgti, kokie pas mus atlyginimai yra.“
„Mes pilame dujas, specialiai dėjomės. Maža mašina, labai gerai.“
Ir degalinių savininkai jau ketvirtą mėnesį skundžiasi valdžiai sumažėjusiais dyzelino pardavimais, mat vairuotojai, kas tik gali, ir ypač tarptautiniai vežėjai, dyzeliną perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje, mat ten jis pigesnis.
„Pagal mokesčių surinkimus, Lietuvoje nepardavė beveik 100 milijonų litrų dyzelino. Yra 3 mėnesių skaičiai, tai reiškia, kad į biudžetą neatėjo apie 45-50 milijonų eurų pajamų,“ – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Karolis Stasiukynas.
Prie degalų pardavėjų ir vežėjų skundų dėl patiriamų nuostolių Lietuvoje šiemet pabrangus dyzelinui jungiasi dar apie dvi dešimtis verslo organizacijų. Verslo atstovai reikalauja skubiai sumažinti degalų akcizus bent iki Lenkijos lygio.
„Dyzelino vartojimas sumažėjo 15 procentų, o visų degalų pirmo ketvirčio rezultatas – daugiau negu 11 procentų mažėjimas“, – sakė Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė.
Mokesčių mažinti neskuba
Verslininkai perspėja, kad dėl padidintų mokesčių Lietuvoje sumažėjus dyzelino pirkimams, Vyriausybė surinks ne daugiau, kaip planavo, o atvirkščiai – mažiau akcizo mokesčių.
Tačiau premjeras Gintautas Paluckas į tokius perspėjimus numoja ranka aiškindamas, kad jam svarbiau, jog lietuviai mažiau terštų orą dyzelino variklių išmetamais suodžiais, tad mokesčių mažinti neskuba.
„Kuro pirkimai turi sumažėti 6 procentais, CO2 išmetimai skaičiuojami, baigiasi laikas 2025 metų apskaitos, reikės pirkti taršos leidimus už šimtus milijonų eurų. Viskas tarpusavy susiję“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Anot verslininkų, visgi yra naivu tikėtis mažesnės taršos tiesiog pabranginus dyzeliną, mat daugybė tranzitinių sunkvežimių ir toliau važiuoja ir teršia aplinką Lietuvoje, tik pinigus už degalus ir mokesčius palieka Lenkijoje.
„Matome 100 milijonų eurų skylę. Geriau turėtume 100 milijonų eurų gynybai, ar dar kažkam, bet kiekvieną mėnesį prarandame“, – sakė K. Stasiukynas.
Verslo organizacijos reikalauja, kad degalų kainos ir mokesčiai būtų vienodi visame regione – Baltijos šalyse ir Lenkijoje – bei ragina stabdyti įstatymuose įrašytą tolimesnį degalų mokesčių augimą.
„Atviru laišku kartu su kaimynais raginame valdžios institucijas stabdyti akcizų didinimą nuo Naujųjų metų, kuris jau numatytas, susitarti su mūsų kaimynėmis Latvija, Lenkija, Estija dėl akcizų harmonizavimo, suderinimo“, – sakė K. Čeredničenkaitė.
Šiuo klausimu premjeras su savo partiečiais jau sukalbamesni.
„Šnekame su Baltijos valstybių premjerais. Lenkija yra išreiškusi prašymą Europos Komisijai atidėti apyvartinių taršos leidimų pertvarka, o tai sąlygotų drastiškus kuro kainų šuolius. Nežinau, ar mums pavyks pasiekti šituos sprendimus, bet Europos Komisija turi reaguoti, nes mūsų verslai taps mažiau konkurencingi“, – kalbėjo G. Paluckas.
Premjeras užsimena, kad peržiūrės dar buvusios dešiniųjų Vyriausybės suplanuotą kitų metų akcizų didinimą ir gali jį stabdyti, kad Lietuvoje degalų kainos nebebūtų aukštesnės nei kaimyninėse šalyse.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Manau ji tikrai nemažėja, tokiu atveju mokesčiai už "taršą" turi būti atšaukti, nes neduoda rezultato.
Politikoje svarbu ne rezultatas, o procesas.
Jei rūpėtų tarša, po TA 1/3 šalies autoparko būtų nuimti nuo eismo.
