Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pavyzdžiui, Plungėje, Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai siekia iki 500 eurų už kvadratinį metrą, tad 100 kvadratų namo mokestinė vertė siektų apie 50 tūkst. eurų.
Vyriausybei nusprendus leisti savivaldybių taryboms nuspręsti naujo mokesčio neapmokestinamąjį dydį, Plungės meras tikina sieksiąs, kad tokiuose namuose gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams mokestis būtų neskausmingas arba jo išvis nebūtų.
„Nesu už tai, kad kerštauti vieni kitiems. Reikia ieškoti konsensuso. Iš Vyriausybės išeina toks projektas į Seimą“, – NT mokestį komentavo Plungės meras Audrius Klišonis.
Tokia mero liberalo pozicija Plungės gyventojams kelia pasipiktinimą.
„Užsidirbę turime butelį ar namą, kodėl turime mokėti už savo uždirbtus pinigėlius, tegu moka tie, kurie turi daug milijonų“, – TV3 žinioms sakė kalbintas plungiškis.
„Turtą patys esame nusipirkę, kokie čia mokesčiai gali būti dar“, – svarstė kitas Plungės gyventojas.
Siekia, kad mokesčio dydį nuspręstų savivaldybės
Žadėdamas gyventojų neskriausti su naujuoju nekilnojamojo turto mokesčiu, Plungės meras reikalauja, kad Seimas leistų ir mokesčio neapmokestinamąjį ir mokėtiną dydį nustatyti savivaldybės politikams ne tik pagrindiniam būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą, bet ir kitam nekilnojamam turtui.
„Mokesčio dydis bus įkaltas įstatyme ir didės mokestinės vertės kitais metais iki 2 kartų ar daugiau ir mokestis didės kartais. Sukels socialines įtampas gyventojams“, – sakė Plungės meras.
Tačiau tokiai pozicijai premjeras nepritaria ir savivaldybėms perduoti visą nekilnojamojo turto mokestį žada nebent po 5 metų.
„Gali būti, kad šita tvarka po komitetų svarstymų galios iki 2030 m. tai yra apibrėžtų gynybos finansavimo įsipareigojimų. Po to visas nekilnojamo turto klausimas persikeltų į savivaldybių dispoziciją ir priimtų sprendimus ne tik dėl pirmojo būsto“, – teigė G. Paluckas.
Seimui ruošiantis tvirtinti Vyriausybės pateiktą naują nekilnojamojo turto mokesčio projektą, tarp politikų tvyro sumaištis, už kokį gi turtą gyventojams teks mokėti ir kokius apmokestins sodų namelius, garažus, pagalbinius, inžinerinius statinius ar net stovėjimo aikšteles.
„Dalis turto įeina į bendrą pagrindinio būsto registracijos apimtį, tas atskirai nebus skaičiuojama. Priklausiniai nebus skaičiuojami. Visa kita, kur stovi šalia, toliau, bus skaičiuojama kaip kitas turtas. Įskaitant name sandėliuką ar parkavimo vietą kažkokią“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Įstatymas numato mokestį kitam turtui, papildomam. Čia turėsim daug sumaišties, nepasitenkinimo iš gyventojų“, – tikino A. Klišonis.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis svarsto, kad toks gyventojų apmokęstinimas nebūtų teisingas.
„Jei saivvaodybė nori apmokesitnti aikšteles, tegu Benkunskas nusiperka veidrodį ir pasižiūri, kodėl neapmokestino „Akropolio“, kitų aikštelių, kurios žemę iš valstybės gavusios“, – sakė R. Žemaitaitis.
Jei Seimas patvirtins vyriausybės pateiktą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, pirmųjų sąskaitų pagal jį gyventojai sulauks 2027 metų pradžioje. Kaip tik tų metų pavasarį šalyje vyks savivaldybių rinkimai, tad politikai net nemėgina slėpti, kad šis mokestis taps svarbiu rinkiminės kovos įrankiu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
