Didžiųjų miestų ir kurortų merai skuba žadėti, jog neleis miestiečiams už pagrindinį būstą, kuriame gyvena, mokėti naujo nekilnojamojo turto mokesčio.
„Už tokį vienintelį būstą reikėtų mokėti nedidelei daliai, o gal ir visiems nemokėti mokesčio“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Iš žmonių paimti papildomus mokesčius turi būti paskutinėje eilėje sprendžiamas klausimas“, – antrino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
„Pagal dabartinį dėliojamą mokestį savivaldai nieko gero nebus, savivaldybės neapmokestins savo gyventojų“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Taip merai skelbia Vyriausybei sutikus, kad mokestį būstui, kuriame žmonės deklaravę gyvenamąją vietą, nustatytų savivaldybių tarybos. Štai ir vilniečiai nerimauja, kad teks mokėti tiesiog už stogą virš galvos, kuris dėl infliacijos išbrango:
„Jei bus papildomas mokestis, bus papildoma našta visai šeimai.“
„Man nelabai norisi mokėti dar.“
„Neramina, kad neturėsim už ką mokėti. Nuosavas namas didelis. Nežinau, ką reikės daryti.“
„Reikėtų, kad nebūtų didelių mokesčių, bet reikėtų mokėti, visi po truputį turėtų mokėti.“
Įspėja sieksiančius išvengti mokesčio
Leisdama savivaldai nuspręsti pirmojo būsto apmokestinimą, apmokestinti kitą nekilnojamąjį turtą Vyriausybė užsimojo griežtai pagal įstatymą – su nedideliu 20 tūkstančių eurų neapmokestinamu dydžiu. Iš jo planuoja per metus surinkti gynybai apie 15 milijonų eurų, o gal ir dar daugiau, kai Registrų centras perskaičiuos turto vertes. Pirminiame mokesčio projekte finansų ministras norėjo per metus surinkti net 80 milijonų eurų.
Valdantieji svarsto ir kaip užkirsti kelią apsukruoliams, kurie sieks išvengti mokesčių gyvenamąją vietą deklaruodami antrame ir kituose turimuose būstuose.
„Bus žmonių, kurie būstą, namą užrašys savo vaikui, nuosavybės teisę perims, tada formins kaip antrą būstą. Bet tada šeima turės nurodyti, kad tai jo pirmas gyvenamasis. Norėčiau pažiūrėti, kaip 14 metų vaikas nurodys, kad ten jo gyvenamasis būstas. Tada atvažiuos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir paklaus, kaip vaikas vienas gyvena tame name“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Vienam asmeniui, jei turi būstą – lengvata vienokia, jei šeima būste – kitokia. Gaunasi, kad jei bandai išdalinti po vieną ar dviese, kiekvienam po pusę vis tiek mokėti reikės. Įdėtas toks saugiklis“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Grindis vadina neadekvačiai mažomis
Merai neslepia, kad planuodami atleisti gyventojus nuo mokesčių už pirmąjį būstą, trokšta pinigų susižerti už kitą turtą.
„Vyriausybė nori sutelkti galią savo rankose. Bet Vilniuje 20 tūkstančių eurų grindys neadekvačiai mažos, parkavimo vieta kainuoja brangiau, žmonės bus apmokestinti už parkingus, sandėliukus, kitą nereikšmingą turtą“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Tačiau Seimo valdantieji bent jau artimiausią penkmetį šio reikalavimo tenkinti nesirengia.
„Aišku, jie labai norėtų ir kitą NT turtą administruoti, bet norima surinkti gynybai pakankamą lėšų kiekį. Numatyta, kad už paskesnį, komercinį būstą visos lėšos turėtų atitekti krašto gynybai. 20 milijonų eurų yra nedaug, bet 400 milijonų eurų, kurie įdėti į šių metų biudžetą, yra 20 kartų daugiau negu tai, ką surinksime“, – sakė A. Sysas.
Vyriausybei paskelbus galutinį nekilnojamojo turto mokesčio projektą, jį svarstyti jau ketina ir Seimas, o priimti planuoja iki birželio pabaigos, kad įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
