Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas. Rusijos keliama grėsmė, karas Ukrainoje ir JAV muitų karas, anot jo, kelia pavojų Lietuvos ekonomikos augimui.
„Krizės žodžio nevartočiau, bet rizikų balansas pasikreipęs į neigiamą pusę. Daugiau yra veiksnių, rizikų, kad ekonomikos augimas būtų mažesnis negu prognozuojama“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Tokiomis sąlygomis valdantieji ruošia dar ir mokesčių reformą – ketina padidinti pajamų ir pelno mokesčius, pabranginti centrinį šildymą ir saldintus gėrimus, praplėsti nekilnojamojo turto mokestį.
Lietuviai sąskaitose laiko vis daugiau pinigų ir nors pastaruoju metu mažėjant „Euriborui“, atsigauna nekilnojamojo turto rinka, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad stiprėjant nerimui dėl naujų mokesčių ir šalies ekonomikos lėtėjimo, po mėnesio kito lietuviai ims dar mažiau išlaidauti.
„Vartotojų pasitikėjimas balandį prasčiausias per pusantrų metų, o vartotojų nuomonė apie ekonomikos perspektyvas blogiausia per 2 metus. Tam įtakos turėjo nerimas dėl mokesčių reformos ir tarifų“, – sakė ekonomistas.
Ragina reformą atidėti kitiems metams
Tad verslo organizacijos ragina valdančiuosius atsikvošėti ir nežaisti su ugnimi – mokesčių reformą atidėti bent kitiems metams.
„Reikia reformą pavadinti tuo, kas yra. Tai yra mokestinis Frankenšteinas, kuris nesprendžia jokių įsisenėjusių mokestinių problemų mokesčių kodekse. Pagrindinis tikslas – padidinti mokesčius vidurinei klasei irgi“, – teigė rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus.
„Geriausia būtų neįvesti progresinių mokesčių, nes matome į kokį jovalą įtraukta Lietuva. Visi skaičiuoja, kaip pasikeis mokesčių našta, valdžia turi gintis kasdien. Užuot kūrę BVP, taškomės, naikiname pagrindą, ant kurio stovime“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.
Visgi valdantieji, šiek tiek sušvelninę pradinius gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių projektus, ir toliau demonstruoja pasiryžimą kitą mėnesį reformą priimti.
„Visada bus kokios nors kliūtys, kataklizmai. Atėjo karas, kovidas, Trumpas grįžo su savo požiūriu į pasaulį. O kas užtikrins, kad rytoj nebus dar kažkas? Valstybei egzistuoti reikia tvarių pajamų“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Mokesčių reformai neprieštarauja ir apie grėsmes ekonomikai perspėjantis Lietuvos banko vadovas.
„Tinkamo, idealaus meto nebus. Ar reikia mokesčių reformos? Taip. Gera mokesčių sistema užtikrina pakankamą valstybės funkcijų finansavimą“, – teigė G. Šimkus.
G. Šimkus prognozuoja, kad tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ šiemet turėtų sumažėti iki 1,9 procento, o mažėjančios palūkanos skatina skolinimąsi. Anot Lietuvos banko vadovo, Lietuvos gyventojai ir verslas kol kas finansiškai stabilūs ir nevėluoja grąžinti paskolų, tačiau jų finansinė padėtis esą galėtų pablogėti, jei JAV iki 50 procentų padidins importo tarifus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
