Donatas Brimeris

Kai kurie didieji miestai skelbia pradedantys šildymo sezoną. Vilniuje daug įstaigų jau šildosi, o nuo antradienio šilumą pajus ir daugiabučių gyventojai. Šiauliuose ugdymo ir gydymo įstaigos sušils trečiadienį, po jų – ir daugiabučiai. Kauno savivaldybė pradėti šildymo sezono dar neskuba, kauniečiams šiluma brangs apie 20 procentų. Daugumoje didžiųjų miestų sezono pradžia šiemet brangesnė nei prieš metus, o nuo sausio laukia dar vienas šildymo brangimas.

Seime vėl verda aistros dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje likimo. Po metų ir 3 mėnesių baigsis praėjusios kadencijos Seimo duotas terminas uždaryti fermas. Tačiau to daryti dauguma audinių augintojų neskuba – valstybę apskundė teismui. O Seime jų rėmėjai rašo naujas įstatymų pataisas, pagal kurias šio verslo pabaiga būtų atidėta dar trejiems metams. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kailinių žvėrelių augintojai neskuba vykdyti prieš 2 metus Seimo priimto sprendimo uždaryti šias fermas.

Seimo opozicija lieja tulžį ant krašto apsaugos ministrės, mat neprisišaukia Dovilės Šakalienės pasiaiškinti dėl savo veiklos ir būsimos Vyriausybės programos. Situaciją vadindami nenormalia, opozicinių frakcijų lyderiai jau raštu prašo paskirtosios premjerės ir Seimo pirmininko ministrę atvesdinti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Seimo opozicinių frakcijų vadovams baigėsi paskutiniai kantrybės likučiai.

Besirengdama perimti į savo rankas Vyriausybės vairą, Inga Ruginienė pripažįsta, kad teks didinti kai kuriuos mokesčius. Ji žada, jog naujų mokesčių nebus, tačiau brangs rūkalai ir alkoholis. Didesnių mokesčių gali sulaukti bankai, mažosios bendrijos ir vadinamieji „sofos ūkininkai“. Degalų mokesčius naujoji Vyriausybė ketina įšaldyti, o Remigijus Žemaitaitis juos siūlo net sumažinti.

Buvęs krepšininkas Robertas Javtokas tampa leftistinės „cancel“ kultūros auka. Jo ginti stojo daugybė politikų ir visuomenės veikėjų, kurie perspėja, kad toks puolimas prieš Javtoką kelia pavojų žodžio laisvei šalyje. Nors R. Javtokas atsistatydino iš moterų krepšinio klubo „Kibirkštis“ prezidento pareigų ir viešai atsiprašė, jo pasisakymą apie komandos žaidėjos šeimą vis tiek svarstys Lietuvos krepšinio asociacija, Vilniaus savivaldybės pareigūnai ir Lygių galimybių kontrolierė.

Lietuvos laukia kainų šokas ir ekonominės pagirios – tokias niūrias prognozes piešia ekonomistai. Ruošdamiesi kitąmet numatytoms antrosios pensijų pakopos pinigų dalyboms, ekspertai perspėja apie besipučiantį vartojimo ir kainų burbulą, kuris neišvengiamai sprogs po trejų metų.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet pensijas padidinti daugiau nei dešimtadaliu. Anot jo, pernelyg daug pensininkų skursta, nors šalies ekonomika auga ir „Sodros“ mokesčių lietuviai sumoka net daugiau nei suplanavo buvusi dešiniųjų valdžia. Tad pensijas didinti, anot šalies vadovo, tikrai yra iš ko. Tačiau valdantieji, nors prezidento projekto ir neatmeta, abejoja, ar pavyks jį 100 procentų įgyvendinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

Vyriausybę sunkiai lipdantys valdantieji nesutaria dėl naujo mokesčio komerciniams bankams. Vyriausybė naują mokestį bankams įsirašė į savo programą. Valstiečiai reikalauja šimtamilijoninius pelnus uždirbančius bankus labiau prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, tačiau už šalies finansų stabilumą didžiausią atsakomybę prisiėmę socialdemokratai ieško priežasčių tokį mokestį atmesti. Apie galimą tokio mokesčio žalą investicijoms Lietuvoje kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Vos prasidėjus šildymo kompensacijų teikimo metui šimtai vilniečių jau grūdasi savivaldybėje prašydami šildymo kompensacijų. Sausį šildymas brangs dešimtadaliu dėl panaikintos Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, o būsimoji premjerė Inga Ruginienė žada švelninti turto kriterijus kompensacijų prašytojams. Dėl to savivaldybės prognozuoja dar didesnį kompensacijų prašančiųjų antplūdį, o kompensacijoms iš viso gali prireikti apie 100 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Raginanti įvesti 4 dienų darbo savaitę, paskirtoji premjerė siūlo ilginti ir kasmetines atostogas. Inga Ruginienė siūlo ilsėtis 22 darbo dienas, tai yra dviem dienomis ilgiau. Tai girdėdami darbdaviai ragina premjerę užsiimti rimtesniais valstybiniais reikalais ir perspėja, kad lietuviams reikia ne daugiau ilsėtis, o atvirkščiai, dirbti. Antraip Lietuva esą ims stagnuoti arba teks įsivežti šimtus tūkstančių darbo migrantų.

Naujoji premjerė Inga Ruginienė piktinasi nuolat augančiomis maisto ir kitų būtiniausių prekių kainomis. Dėl to žada stabdyti dešiniųjų priimtą degalų mokesčių didinimo planą. Visgi I. Ruginienė neatmeta, kad mokesčiai dar labiau gali didėti rūkalams ir alkoholiui. Be to, kitąmet nauja vyriausybė 10 proc.  gali pabranginti centrinį šildymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Prieš palikdamas Vyriausybę, žemdirbių atstovas Ignas Hofmanas konservatoriams guodžiasi dėl Remigijaus Žemaitaičio, kuris nusprendė jo į naują Vyriausybę nebesiūlyti. I. Hofmanas skundžiasi patyręs R. Žemaitaičio spaudimą į pavaldžių įstaigų vadovus paskirti jo siūlomus žmones. Kai kurie konservatoriai neatmeta, kad R. Žemaitaitis taikosi į tas pareigybes, kuriose esantys valdininkai galėtų priimti sprendimus, naudingus Rusijai.

Socialdemokratų partijos pirkimai, kuriuos laimėjo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmonė, – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje. Tarnyba praneša tirianti 5 sutartis, pagal kurias mero žmonos įmonė įsipareigojo tvarkyti partijos buhalteriją. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teigimu, partijų buhalterija turi būti visiškai skaidri, jei partija nori, kad rinkėjai ja pasitikėtų. Tyrimo išvadų teigia labai laukianti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Prie butelių taromatų per dešimtmetį pripratę gyventojai sutinka į juos nešti ne tik lengvų gėrimų ir alaus, bet ir stipraus alkoholio butelius. Tačiau tam griežtai priešinasi prekybininkai ir atliekų tvarkytojai perspėdami – esą jie nepajėgs sutvarkyti didžiulių kalnų stiklinių butelių, kuriuos lietuviai išgeria.

Naują koaliciją sudarę valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad kitąmet dar labiau didins kai kuriuos mokesčius. Jų akys pirmiausia krypsta į rūkalus ir alkoholį. Valstiečių ir „Nemuno aušros“ lyderiai didesniais mokesčiais grūmoja bankams. Verslo atstovai tokius planus peikia ir įspėja, kad dėl to dar labiau gali išaugti nelegali gamyba ir kontrabanda, tad didesni mokesčiai gali biudžetui ne padėti, o pakenkti.

Nepaisant aršios opozicijos kritikos ir gąsdinimų auditais, Krašto apsaugos ministerija toliau juda link braziliškų karinių transportinių lėktuvų Embraer pirkimo. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir toliau ragina stabdyti šį projektą, kuris anot jo, kainuos 700 mln. eurų. Anot L. Kasčiūno geriau pirkti priešlėktuvinės gynybos sistemas, dronus, finansuoti lietuviškos divizijos kūrimą.

Vos paskirta naująja Ministre Pirmininke, Inga Ruginienė su vyru ir vaikais jau nakvojo Turniškėse ištaigingoje premjerų rezidencijoje. Jai naujieji namai tinka, juolab kad jos pirmtakui Gintautui Paluckui Vyriausybės kanceliarija jau spėjo pastatą paremontuoti. I. Ruginienė pasakoja radusi ir šiltnamį su G. Palucko pomidorais ir jau pati svarsto pradėti ūkininkauti didžiuliame žemės sklype aplink rezidenciją.

Vilniuje supleškėjęs sunkvežimis su ličio baterijomis ir neseniai vykę gaisrai kitose atliekų įmonėse byloja, kad tokių gaisrų ateityje tik daugės. Ličio akumuliatoriai tampa neišvengiami mūsų kasdienybėje, tačiau gyventojai juos meta kur papuola. Vilniaus rajono pareigūnai perspėja, kad gaisrai gali tapti masiniais, mat senų akumuliatorių pilni ir mišrių atliekų konteineriai, ir nelegalūs sąvartynai, kurių savivaldybė net negali suskaičiuoti.

Naują valdančiąją koaliciją formuojančios partijos derasi, ką daryti su mokesčių reforma, dėl kurios keisis nekilnojamojo turto mokesčiai, brangs centrinis šildymas ir didės pajamų mokesčiai. „Valstiečiai“ ragina mokesčių reformą stabdyti, o lenkai didinti vaiko pinigus ir finansavimą rajoniniams keliams. Tačiau laikinasis premjeras Rimantas Šadžius tokias jų viltis daužo.

Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis nemokamoms reabilitacijų procedūroms ne tik sanatorijose, bet ir poliklinikose. Žmonėms netgi trūksta kantrybė ir dalis jų reikalingų procedūrų iš viso atsisako arba yra priversti iš naujo prašyti siuntimų ir taip gaišta savo ir šeimos gydytojų laiką.  Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi ilginti tokių siuntimų galiojimo laiką.

Vaistinių tinklai fantazijos nestokoja – užsimojo pardavinėti ne tik žmonėms skirtus medikamentus, bet ir vaistus gyvūnams. Jų atstovai žada, kad sulaukę daugiau klientų galbūt nustos uždarinėti nuostolingas vaistines, ypač mažesniuose miesteliuose. Tačiau prieš tokias jų užmačias stoja veterinarijos klinikos, tam nepritaria ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai. Vaistinių lankytojai bijo, kad prisipirks ir išgers ne sau, o šunims ar katėms skirtų medikamentų ar papildų.

Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo – neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas. Vilniečių algos ir toliau pirmauja šalyje.

Nusistovėjusius vyrų ir moterų algų skirtumus Lietuvoje po metų supurtys nauja europinė direktyva. Nepatenkintieji savo alga turės daugiau teisių reikalauti padidinimo. Moterų ir vyrų algos tose pačiose pareigose negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Gaunama alga nebegalės būti paslaptis. Lygių galimybių kontrolierės džiūgauja, kad moterims taps lengviau kovoti dėl didesnių algų. Tačiau darbdaviai priekaištauja, kad Vyriausybė užkraus papildomą biurokratinę naštą, nors žadėjo ją mažinti.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Jau daugiau kaip pusmetį lietuviai gali išeiti skolų atostogų. Tačiau jomis skundžiasi vienišos motinos, mat jau beveik šimtas tėvų jas pasiėmė ir nebemoka alimentų. Šias atostogas peikia ir antstoliai, mat iš beveik 300 jas pasiėmusių asmenų nebegali išsimušinėti skolų. O šią naujovę pasiūliusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija ją gina, mat atostogaujantys nuo skolų buvę bedarbiai ima dirbti legaliai ir mokėti valstybei mokesčius.

Vilniaus mišrių atliekų tvarkymo įmonė skęsta dvokiančių šiukšlių kalnuose. Po gaisro ji atliekas rūšiuoja lauke, tad aplink tvyro sunkiai pakeliamos smarvės tvaikas, o šiukšlių kalnuose kapstosi būriai kirų ir gandrų. Šalia tįsta ir valandoms įstrigusių šiukšliavežių eilės, laukiantys, kada galės išpilti vilniečių šiukšles. Aplinkos ministras Povilas Poderskis pripažįsta, kad ekstremalioje situacijoje atsidūrusi atliekų tvarkymo sistema atstatoma labai lėtai.

Seime daugėja milijonierių. Jų dabar priskaičiuojama net 13. Turtingiausias tarp valstybės vadovų – praeities verslų skandale įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas su 2 milijonais eurų. Milijonu mažiau turi prezidentas Gitanas Nausėda, o tarp jų įsiterpia Remigijus Žemaitaitis.  Didžiausius turtus susikrovė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – 60 milijonų eurų, kurių apie pusę yra paskolinęs.

Per metus kiaušiniai pabrango beveik trečdaliu. Maisto brangimą turinti pažaboti Vyriausybės įsteigta Maisto taryba nusprendė išsiaiškinti kodėl, tačiau stringa ginčuose. Vištų augintojai reikalauja švelninti aplinkosaugos ir vištų gerovės reikalavimus, o dėl didžiulių antkainių spaudžiama prekybininkų atstovė nuo atsakymo bėga ir peikia aukštas kainas skelbiančios Žemės ūkio ministerijos metodikas. Matydami tokį chaosą Maisto taryboje, ūkininkų atstovai jau abejoja, ar iš jos bus naudos.

Lietuviai skundžiasi be paliovos kylančiomis ne tik maisto, bet ir vaistų kainomis, tad kartais net dvigubai pigesnių vaistų traukia pirkti į Lenkiją. Negana to, mažesnių miestelių gyventojai piktinasi, kad jiems į vaistinę tenka keliauti po 10 ir daugiau kilometrų, mat vaistininkai susigrūdę didžiuosiuose miestuose.  Vaistininkai teisinasi, esą kainas kelia gamintojai ir siūlo medžioti akcijas arba vaistus pirkti pigiau internetu.

Dėl klientų skundų ir įtarimus keliančių finansinių sandorių Seime ant kilimėlio aiškinasi „Ignitis“ vadovai. Valdantieji socialdemokratai didžiausios Lietuvoje valstybės valdomos energetikos įmonės vadovus išsikvietė pasiaiškinti ir dėl Vėjo festivalio Palangoje. Aiškėja, kad net ir parlamentarai sulaukia „Igničio“ reikalavimų sumokėti tūkstantines sąskaitas, nors elektros iš viso nenaudojo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant naujiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčiams, verta pasitikrinti savo turto nuosavybės registrus ir gyvenamosios vietos deklaracijas, kad naujieji mokesčiai neužgriūtų netikėtai. Norėdami išvengti ar bent susimažinti naują NT mokestį, galite deklaruoti būste gyvenamąją vietą ar jį netgi perleisti, pavyzdžiui, giminaičiams.  Tačiau ir vienu, ir kitu atveju yra ir rizikų.

Lietuva švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Visoje šalyje vyko šventiniai minėjimai. Lietuvoje ir Vokietijos prezidentas – žada Vokietijos pagalbą Lietuvai atgrasant Rusiją. Čia ir JAV karių, pavasarį žuvusių Pabradėje, artimieji. Jie atvyko atsiimti prezidento skirtų apdovanojimų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Griaudžiant senovinio pabūklo šūviams prie Prezidentūros vilniečiai ir miesto svečiai švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Verslas, opozicija, savivaldybių vadovai peikia Seimo valdančiųjų priimtą mokesčių reformą dėl nepakankamo finansavimo gynybai. Pinigų gynybai esą reikės 4-5 kartus daugiau, o trūkumą dar labiau didins ūkininkams padarytos mokestinės lengvatos. Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujieji nekilnojamojo turto mokesčiai nuo mokesčių išgelbės ne tik daugybę turtuolių, bet ir turtingų valdančių politikų. Parlamentarai, išgąsdinę tautiečius pirmojo būsto apmokestinimu, pasuko populizmo keliu ir galiausiai pasirūpino pačiais savimi. Daugybė jų išvengs mokesčių ne tik už pirmą būstą, bet ir už antrą, jei jame gyvenamąją vietą deklaruos sutuoktiniai.

Ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai iš antrosios pensijų pakopos gali atsiimti apie 4 milijardus eurų. Tiesa, nerimauja, kad žmonės pinigus tiesiog ištaškys – prisipirks buitinės technikos, baldų, egzotinių kelionių, susidės dantis ar pasidės pinigus į sąskaitas, kur jie nuvertės. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Vilniuje – nauja protestų banga. Prie Seimo ūkininkai vėl rikiavo savo traktorius protestuodami prieš valdančiųjų planus didinti mokesčius, o prie Vyriausybės pareigūnai protestuoja dėl mažų algų ir didėjančių darbo krūvių. Jie Vyriausybės nariams nešė savo uniformas, ragindami jas apsivilkti ir savo kailiu patirti, ką reiškia dirbti ugniagesiu, pasieniečiu, policininku ir aplinkosaugininku.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Apie pusė tūkstančio žmonių šią savaitę prie Seimo protestavo prieš nekilnojamojo turto mokesčius. Valdančiųjų lyderiams žadant, kad neapmokestins pagrindinio būsto, protestuotojai tvirtina, kad to negana ir reikalauja neapmokestinti ir kitų statinių. Valgydami košę protestuotojai tikėjosi nepasitenkinimą išsakyti ir premjerui Paluckui, tačiau jis mitinge nepasirodė. Pas protestuotojus padiskutuoti atėjo tik Remigijus Žemaitaitis ir dar pora parlamentarų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už koalicinės tarybos sprendimą neapmokestinti pagrindinio būsto. Tad antradienį prie Seimo numatytą protesto mitingą organizatoriai žada švelnesnį ir mažesnį nei planavo anksčiau. Jame žada pasirodyti ir premjeras Gintautas Paluckas. Visgi šis komiteto sprendimas – ne galutinis Seimo balsavimas, tad „Nemuno aušros“ lyderis neatmeta, kad dėl skirtingų nuomonių, Seimas gali iš viso nesusitarti ir palikti galioti dabartinį mokestį.