Donatas Brimeris

Nusistovėjusius vyrų ir moterų algų skirtumus Lietuvoje po metų supurtys nauja europinė direktyva. Nepatenkintieji savo alga turės daugiau teisių reikalauti padidinimo. Moterų ir vyrų algos tose pačiose pareigose negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Gaunama alga nebegalės būti paslaptis. Lygių galimybių kontrolierės džiūgauja, kad moterims taps lengviau kovoti dėl didesnių algų. Tačiau darbdaviai priekaištauja, kad Vyriausybė užkraus papildomą biurokratinę naštą, nors žadėjo ją mažinti.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Jau daugiau kaip pusmetį lietuviai gali išeiti skolų atostogų. Tačiau jomis skundžiasi vienišos motinos, mat jau beveik šimtas tėvų jas pasiėmė ir nebemoka alimentų. Šias atostogas peikia ir antstoliai, mat iš beveik 300 jas pasiėmusių asmenų nebegali išsimušinėti skolų. O šią naujovę pasiūliusi Socialinių reikalų ir darbo ministerija ją gina, mat atostogaujantys nuo skolų buvę bedarbiai ima dirbti legaliai ir mokėti valstybei mokesčius.

Vilniaus mišrių atliekų tvarkymo įmonė skęsta dvokiančių šiukšlių kalnuose. Po gaisro ji atliekas rūšiuoja lauke, tad aplink tvyro sunkiai pakeliamos smarvės tvaikas, o šiukšlių kalnuose kapstosi būriai kirų ir gandrų. Šalia tįsta ir valandoms įstrigusių šiukšliavežių eilės, laukiantys, kada galės išpilti vilniečių šiukšles. Aplinkos ministras Povilas Poderskis pripažįsta, kad ekstremalioje situacijoje atsidūrusi atliekų tvarkymo sistema atstatoma labai lėtai.

Seime daugėja milijonierių. Jų dabar priskaičiuojama net 13. Turtingiausias tarp valstybės vadovų – praeities verslų skandale įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas su 2 milijonais eurų. Milijonu mažiau turi prezidentas Gitanas Nausėda, o tarp jų įsiterpia Remigijus Žemaitaitis.  Didžiausius turtus susikrovė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – 60 milijonų eurų, kurių apie pusę yra paskolinęs.

Per metus kiaušiniai pabrango beveik trečdaliu. Maisto brangimą turinti pažaboti Vyriausybės įsteigta Maisto taryba nusprendė išsiaiškinti kodėl, tačiau stringa ginčuose. Vištų augintojai reikalauja švelninti aplinkosaugos ir vištų gerovės reikalavimus, o dėl didžiulių antkainių spaudžiama prekybininkų atstovė nuo atsakymo bėga ir peikia aukštas kainas skelbiančios Žemės ūkio ministerijos metodikas. Matydami tokį chaosą Maisto taryboje, ūkininkų atstovai jau abejoja, ar iš jos bus naudos.

Lietuviai skundžiasi be paliovos kylančiomis ne tik maisto, bet ir vaistų kainomis, tad kartais net dvigubai pigesnių vaistų traukia pirkti į Lenkiją. Negana to, mažesnių miestelių gyventojai piktinasi, kad jiems į vaistinę tenka keliauti po 10 ir daugiau kilometrų, mat vaistininkai susigrūdę didžiuosiuose miestuose.  Vaistininkai teisinasi, esą kainas kelia gamintojai ir siūlo medžioti akcijas arba vaistus pirkti pigiau internetu.

Dėl klientų skundų ir įtarimus keliančių finansinių sandorių Seime ant kilimėlio aiškinasi „Ignitis“ vadovai. Valdantieji socialdemokratai didžiausios Lietuvoje valstybės valdomos energetikos įmonės vadovus išsikvietė pasiaiškinti ir dėl Vėjo festivalio Palangoje. Aiškėja, kad net ir parlamentarai sulaukia „Igničio“ reikalavimų sumokėti tūkstantines sąskaitas, nors elektros iš viso nenaudojo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Susisiekimo ministras per kadenciją žada asfaltą nutiesti į visus didesnius šalies kaimus – pakloti apie 200 kilometrų asfalto. Tačiau šiemet žada asfaltuoti vos kelis kilometrus ir darbus pradėti tik rudenį, o kad gyventojai mažiau skųstųsi duobėtais žvyrkeliais ir dulkių debesimis, žada dažniau kelius laistyti druskingu vandeniu. Kad nesulaukdami greiderių vairuotojai nustotų skambinėti, atvertas internetinis žvyrkelių priežiūros darbų žemėlapis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant naujiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčiams, verta pasitikrinti savo turto nuosavybės registrus ir gyvenamosios vietos deklaracijas, kad naujieji mokesčiai neužgriūtų netikėtai. Norėdami išvengti ar bent susimažinti naują NT mokestį, galite deklaruoti būste gyvenamąją vietą ar jį netgi perleisti, pavyzdžiui, giminaičiams.  Tačiau ir vienu, ir kitu atveju yra ir rizikų.

Lietuva švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Visoje šalyje vyko šventiniai minėjimai. Lietuvoje ir Vokietijos prezidentas – žada Vokietijos pagalbą Lietuvai atgrasant Rusiją. Čia ir JAV karių, pavasarį žuvusių Pabradėje, artimieji. Jie atvyko atsiimti prezidento skirtų apdovanojimų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Griaudžiant senovinio pabūklo šūviams prie Prezidentūros vilniečiai ir miesto svečiai švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Verslas, opozicija, savivaldybių vadovai peikia Seimo valdančiųjų priimtą mokesčių reformą dėl nepakankamo finansavimo gynybai. Pinigų gynybai esą reikės 4-5 kartus daugiau, o trūkumą dar labiau didins ūkininkams padarytos mokestinės lengvatos. Verslo atstovai piktinasi, kad turės mokėti didesnius mokesčius, tačiau dauguma jų bus pravalgyti. Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta, kad milijardus eurų gynybai teks skolintis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Naujieji nekilnojamojo turto mokesčiai nuo mokesčių išgelbės ne tik daugybę turtuolių, bet ir turtingų valdančių politikų. Parlamentarai, išgąsdinę tautiečius pirmojo būsto apmokestinimu, pasuko populizmo keliu ir galiausiai pasirūpino pačiais savimi. Daugybė jų išvengs mokesčių ne tik už pirmą būstą, bet ir už antrą, jei jame gyvenamąją vietą deklaruos sutuoktiniai.

Ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai iš antrosios pensijų pakopos gali atsiimti apie 4 milijardus eurų. Tiesa, nerimauja, kad žmonės pinigus tiesiog ištaškys – prisipirks buitinės technikos, baldų, egzotinių kelionių, susidės dantis ar pasidės pinigus į sąskaitas, kur jie nuvertės. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.

Seimui priėmus mokesčių reformą, pasipylė nauja kritika iš verslo. Verslininkai piktinasi, kad valdantieji jiems didina mokesčius, o štai ūkininkams pataikauja ir kone kasdien įvedinėja vis naujas lengvatas. Didesnius mokesčius gavę advokatai jau perspėja, kad teisybės ieškos net Konstituciniame Teisme. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Verslo bendruomenė piktinasi, kad valdantieji numojo ranka į jų reikalavimus nedidinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčių.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Vilniuje – nauja protestų banga. Prie Seimo ūkininkai vėl rikiavo savo traktorius protestuodami prieš valdančiųjų planus didinti mokesčius, o prie Vyriausybės pareigūnai protestuoja dėl mažų algų ir didėjančių darbo krūvių. Jie Vyriausybės nariams nešė savo uniformas, ragindami jas apsivilkti ir savo kailiu patirti, ką reiškia dirbti ugniagesiu, pasieniečiu, policininku ir aplinkosaugininku.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Jau kitą savaitę Lietuvoje mokamų kelių bus dvigubai daugiau. Pirkti vinjetes teks ir už važiavimą krašto keliais. Verslai perspėja, kad dėl to gyventojams brangs ne tik tarpmiestinių autobusų bilietai, bet ir maisto produktai, mat papildomos sąnaudos bus perkeltos ant gyventojų pečių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Transporto saugos administracijos inspektorius krašto kelyje ties Pabrade stabdo komercinių mašinų vairuotojus ir tikrina dokumentus.

Bliūkšta viltys traukinių keleiviams iš Kauno į Vilnių nuvykti per pusvalandį – dvigubai greičiau nei dabar. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis nusprendė stabdyti planus į Vilnių nutiesti europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“. Ministras pritrūko geležinkeliui į Vilnių pinigų ir dabar visus juos mes kuo greičiau užbaigti pagrindinę „Rail Baltica“ jungtį nuo Lenkijos iki Latvijos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Apie pusė tūkstančio žmonių šią savaitę prie Seimo protestavo prieš nekilnojamojo turto mokesčius. Valdančiųjų lyderiams žadant, kad neapmokestins pagrindinio būsto, protestuotojai tvirtina, kad to negana ir reikalauja neapmokestinti ir kitų statinių. Valgydami košę protestuotojai tikėjosi nepasitenkinimą išsakyti ir premjerui Paluckui, tačiau jis mitinge nepasirodė. Pas protestuotojus padiskutuoti atėjo tik Remigijus Žemaitaitis ir dar pora parlamentarų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už koalicinės tarybos sprendimą neapmokestinti pagrindinio būsto. Tad antradienį prie Seimo numatytą protesto mitingą organizatoriai žada švelnesnį ir mažesnį nei planavo anksčiau. Jame žada pasirodyti ir premjeras Gintautas Paluckas. Visgi šis komiteto sprendimas – ne galutinis Seimo balsavimas, tad „Nemuno aušros“ lyderis neatmeta, kad dėl skirtingų nuomonių, Seimas gali iš viso nesusitarti ir palikti galioti dabartinį mokestį.

Lietuvoje kunkuliuojant aistroms dėl būsimo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, Tarptautinis valiutos fondas ragina apmokestinti kuo daugiau gyventojų. Lietuviai esą turėtų šio mokesčio sunešti į biudžetą daug daugiau nei dabar. Finansų ministras su Lietuvos banko vadovu tokiai užsieniečių rekomendacijai pritaria. Beje, užsienio ekspertai perspėja ir dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Artėjant lemiantiems valdančiųjų balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau esą nereikšmingai. Na, o valdantieji iki šiol nesutaria dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybės pasiūlytas pirmojo būsto mokestis jiems atrodo per didelis.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Lietuvos banko vadovas perspėja, kad auga rizikos šalies ekonomikos ir finansų stabilumui. Esą neprognozuojama išorės aplinka, galimas prekybos karas su JAV lemia augančią finansinio nestabilumo riziką. Verslas ragina stabdyti mokesčių reformą. Tačiau Lietuvos bankas tokius reikalavimus atmeta, esą Lietuvai ypač tokiu metu reikia surinkti į biudžetą dar daugiau mokesčių.  Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad grindimis siekia apsaugoti gyventojus nuo galimo savivaldybių politikų godumo, tačiau opozicijos atstovai grindis vadina nelogiškomis.

Sumaištis valdančiojoje koalicijoje dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio tęsiasi. Seimui atmetus Vyriausybės pateiktą projektą, finansų ministras skubiai jį keičia ir jau sutinka padidinti nepamokestinamąjį dydį ir nuo mokesčio atleisti prasčiausio turto savininkus. Rimantas Šadžius skaičiuoja, kad tokiu atveju gynybai teks mažiau pinigų, mat šio mokesčio gyventojai sumokės trečdaliu mažiau – ne 14 , o 9 milijonus eurų per metus.

Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą – sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau – nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Dėl naujo nekilnojamojo turto mokesčio valdantieji pykstasi jau atvirai. Pritrūkus valdančiųjų balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Premjeras Gintautas Paluckas jau grasina R. Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet visgi sutinka atsižvelgti į partnerių reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį iš naujo Seimui teikti po dviejų dienų.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Profesionalūs muzikantai ir mėgėjai užėmė sostinės gatves, skverus ir kiemus. Jie šeštadienį demonstruoja savo meninius sugebėjimus Gatvės muzikos dienoje. Na, o praeiviai džiaugiasi proga nemokamai pasilinksminti. Vienuolikmetis Naujosios Vilnios muzikos mokyklos auklėtinis Gabrielius savo talentą demonstruoja pačiame Vilniaus centre. „Man įdomu taip groti, nes tada tapsiu daug populiaresnis“, – sakė muzikantas Gabrielius.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Seimas imasi antrosios pensijų pakopos reformos. Valdantieji ruošiasi atverti dvejų metų langą norintiems iš jos pasitraukti ir leis atsiimti dalį sukauptų pinigų. Visus pinigus galės atsiimti tik tie, kam nebeliks prasmės kaupti dėl sunkios ligos ar negalios, taip pat pensinio amžiaus sulaukę asmenys, sukaupę iki 15 tūkst. eurų.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Vyriausybė pritarė antros pensijų pakopos reformai ir ją perduoda tvirtinti Seimui. Vyriausybė tvirtina, kad antroji pakopa taps lankstesne ir patrauklesne, neliks automatinio žmonių įtraukimo, o pritrūkus pinigų, žada galimybę dalį jų pasiimti iš antros pakopos sąskaitos. Kam naujoji sistema nepatiks, galės per ateinančius 2 metus iš viso iš jos pasitraukti ir atgavę dalį sukauptų pinigų išleisti pagal savo poreikius.