Donatas Brimeris

Liberalai jau grasina sveikatos apsaugos ministrei interpeliacija. Pirtį ministrei jie ruošiasi užkurti po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog pernai skubiai pakeitusi sveikatos įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarką ministrė pažeidė įstatymus. Seimo opozicija gąsdina, kad eilės tam tikroms procedūroms dar labiau išaugs arba pacientai jų apskritai negaus. Tuo metu ministrė teisinasi, esą neturėjusi kitos išeities – Ligonių kasoje pinigų visoms paslaugoms apmokėti nepakanka.

Gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą pirmajį žiemos mėnesį – gruodį – gyventojai jau nerimauja, kokių sąskaitų sulauks už sausį. Mat sausis šiemet šiluma nelepina. Šilumininkai prisipažįsta, kad spaudžiant dviženkliam šalčiui katilus kūrena didžiausia galia, tad sąskaitos gyventojams tikrai bus didesnės.

Lietuviai jau savaitę teikia prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tačiau kiek yra pageidaujančiųjų, fondų valdytojai neskelbia. Ministrė Jūratė Zailskienė pasakoja sulaukianti skundų, kad fondų valdytojai trukdo kaupiantiesiems atsiimti pinigus, ligoniai neranda savo paskyros e.sveikatoje ir netgi ministrės klausia, ką geriau pirkti – televizorių ar šaldytuvą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos centrinis bankas nusprendė nebemažti bazinių palūkanų normų. Tačiau būsto pirkėjai ir pardavėjai dėl to nenuleidžia rankų. Būsto rinka Lietuvoje 2025 m. buvo itin aktyvi, o butai per metus pabrango jau apie dešimtadaliu. Nepaisant tokių kainų, 2026 m. būsto pardavėjai norėtų toliau kelti kainas dar tiek pat, mat laukia pinigų lavinos iš antrosios pakopos. Tačiau kai kurie ekspertai tokiu scenarijumi visgi abejoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje nusistovėjus žiemiškiems orams, lietuviai masiškai džiaugiasi sniegu. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji čiuožia nuo kalnų, slidinėja. Šalta, snieguota žiema džiugina ir verslininkus – lietuviai nuo parduotuvių lentynų masiškai šluoja rogutes ir kitokias čiuožynes. O sinoptikai ragina ruoštis ir dar didesniems šalčiams – iki minus 20 laipsnių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įsigaliojo antrosios pensijų pakopos reforma. Nuo šiandien privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. Nors šiam sprendimui galios dvejų metų terminas, lietuviai nelaukia – jau pirmąją dieną eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo antrosios pakopos paskyrų. Dėl to bankų ir fondų valdytojų interneto svetainės pradėjo strigti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau nuo 2026 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigalioja naujas mokestis – už pridėtinį cukrų ir saldiklius, esančius nealkoholiniuose gėrimuose. Dėl mokesčio litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų. Tačiau aiškėja, kad naujasis mokestis užklups ne tik gaiviuosius gėrimus, bet ir sultis, pieno, kefyro, jogurto gėrimus. O labiausiai pabrangs sirupai, kavos, kakavos, kisieliaus milteliai – 40 proc. ir daugiau.

Besibaigiant metams ekstremalių pojūčių mėgėjai ieško naujų nuotykių. Entuziastai buriasi į komandas ir nepaisydami šalto oro, tamsos ir ledinio vandens griebia irklus, šoka į baidares ir plaukia žiema alsuojančiomis upėmis. O kad irkluoti būtų dar smagiau, kaip išmanydami puošiasi ne tik patys – dabina ir baidares. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuotaikingai kelionei Nerimi Verkiuose ruošiasi Vilniaus universiteto žygeiviai.

Lietuviai iš antros pensijų pakopos kitąmet pasiims penktadalį sukauptų pinigų ir dalį – daugiau kaip milijardą – jų ištaškys. Tokią prognozę prieš artėjančias šventes pateikia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant tokios papildomos masės pinigų ekonomikoje, banko vadovas skelbia esą infliacijos šie pinigai beveik nepadidins. Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tiems, kas svarsto pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, „Sodra“ skelbia būsimos pensijos skaičiuoklę. Liksiantiems antroje pakopoje skaičiuoklė žada aukso kalnus senatvėje. Tad vartotojų gynėjas skaičiuoklę peikia ir sako, kad ji labiau klaidina negu padeda. O „Sodros“ atstovai prašo dar luktelėti – kitą mėnesį žada skaičiuoklę papildyti antroje pakopoje sukauptomis sumomis ir prognozės esą bus tikslesnės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdantieji apsisprendė, kiek nuo Naujųjų metų didins mokesčius degalams. Litras benzino brangs 6 ct, o litras dyzelino ir dujų – apie 4 ct. Valdantieji svarstė bent pusmetį mokesčių nedidinti ar net sumažinti iki Lenkijos lygio, tačiau to padaryti nesiryžo. Tad panašu, kad vilkikai ir toliau važinės Lietuvos keliais, o degalus pirks užsienyje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Amžiaus statyba ir nacionaline gėda pramintame Vilniaus stadiono projekte – nauji pakeitimai. Stadiono statybą finansuojantis Arvydas Avulis pareiškė, kad stadione įrengs papildomą tūkstantį vietų žiūrovams. Sostinės meras tam neprieštarauja, tačiau pripažįsta – tam dar prireiks miesto tarybos pritarimo. O sostinės opozicija stebisi vėl keičiamu projektu ir perspėja, kad dėl naujų pakeitimų stadiono statybos gali vėl įstrigti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje su dūminiais užtaisais, vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis protestuoja prieš Europos lyderių planus mažinti jiems finansinę paramą. Žemdirbiai baiminasi, kad ūkininkauti bus nuostolinga dar ir dėl to, kad Europą užplūs pigesni žemės ūkio produktai iš Pietų Amerikos. Vilniuje ūkininkai protestuoja santūriaI, tačiau tūkstančiai jų kolegų Briuselyje surengė tikras riaušes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Briuselio centre vyksta riaušės.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia 40 sunkių ligų sąrašą, kuriomis susirgę žmonės galės atsiimti visus pinigus, sukauptus antroje pensijų pakopoje. Ministerijos valdininkai prognozuoja, kad tokią teisę įgis apie 20 tūkst. kaupiančiųjų – tai yra pusantro (1,5) proc. visų kaupiančių. Gyventojai stebisi, kodėl tokia galimybe galės pasinaudoti tik priešpensinio amžiaus ligoniai.

Jungtinės Valstijos panaikina sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, o mainais Aliaksandras Lukašenka paleido 123 politinius kalinius – įvairių šalių piliečius. Tarp jų – opozicijos atstovė Maryja Kalesnikava, opozicionierius, prezidento posto siekęs Viktaras Babaryka, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis. Didžioji dalis – per šimtas Baltarusios paleistų politinių kalinių buvo išsiųsti į Ukrainą.

Per dešimtmetį Lietuvoje kone perpus sumažėjo bankų ir kitų kredito įstaigų skyrių. Miestelių gyventojai skundžiasi, kad norint patekti į banką, tenka važiuoti ir apie 50 kilometrų iki didesnio miesto. Komercinių bankų vadovams premjerė ir finansų ministras priekaištauja, kad bankai vis labiau tolsta nuo savo klientų. Tačiau bankų atstovai naujų skyrių atidaryti nesirengia ir siūlo nebent atsiųsti bankininką su kompiuteriu į savivaldybę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji priėmė kitų metų biudžetą. Opozicija prieš balsuojant surengė Seime tikrą spektaklį, mėgindama sumenkinti socialdemokratus ir ypač „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. O kitų metų biudžete rekordiškai auga išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms, didės ir algos, pensijos, vaiko pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Besiruošiantiems priimti kitų metų valstybės biudžetą valdantiesiems opozicijos atstovai iš karto užkūrė pirtį.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Kitų metų valstybės biudžetas kaip reikiant drebina valdančiąją koaliciją. „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis grasina nebalsuoti už biudžetą, kuris didins valstybės skolą tiek, kad po poros metų teks vėl didinti mokesčius. Tad valdantieji toliau ginčijasi, kaip neperžengti pavojingos valstybės skolos ribos ir ką daryti su dyzelino mokesčiais – didinti ar mažinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kas turėtų sumokėti už atliekų nerūšiuojančius gyventojus? Ši dilema ypač aštriai skamba Vilniuje. Verslininkai reikalauja susimokėti savivaldybę, tačiau meras Valdas Benkunskas tam priešinasi ir gąsdina, kad tokiu atveju tektų trečdaliu padidinti rinkliavą gyventojams. Beje, vilniečiams atliekų rinkliavą savivaldybė jau nuo sausio ir taip nusprendė padidinti dešimtadaliu. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šalies gyventojai su nerimu laukia artėjančių centrinio šildymo sąskaitų už lapkritį. Mat ne tik orai vėsta, bet ir dauguma šilumos tiekėjų kelia kainas. Brangiausiai už šilumą tarp didžiųjų miestų turės mokėti kauniečiai – kilovatvalandės kaina už gruodį pasiekė kone 10 centų. Tuo pačiu metu „Kauno energija“ džiūgauja, kad per šiuos metus uždirbo jau 10 mln. eurų konsoliduoto pelno.

Sunkios dienos dyzelino pirkėjams. Vairuotojai jau griebiasi už galvų, pildamiesi apie 1,7 euro kainuojantį dyzeliną. Ekonomistai aiškina, kad dabar jis pabrangęs, sumažėjus pasiūlai dėl Ukrainos ir Vakarų spaudimo Rusijos naftos sektoriui. Vairuotojams gresia ir dar vienas kainų šuolis nuo Naujųjų metų, kai turėtų įsigalioti dar didesni degalų mokesčiai. Visgi ilgai ginčijęsi valdantieji sutarė dyzelino akcizų didinimą atidėti.

Daugybė lietuvių artėjančią kalendorinę žiemą šiandien pasitinka su maudymosi rūbais.  Ir ne pietų kurortuose, o Lietuvoje. Sveikuoliai pradeda žiemos maudynių sezoną. O Vilniaus sveikuoliai nusprendė, kad tiesiog maudytis ežere jiems nebeįdomu ir susirentė specialų lauko baseiną. Ledinių maudynių mėgėjai jame visą žiemą planuoja ne tik grūdintis, bet ir lenktyniauti. Vilniaus sveikuoliai skelbia žiemos maudynių sezono pradžią.

Šiąnakt Vilniaus oro uosto darbą net 8 valandoms sutrikdė kontrabandiniai balionai. Nukentėjo 3 tūkstančiai keleivių, paveikti 22 skrydžiai. 12 valandų, aktyviai ir pavojingai juos leidžiant paerigūnai fiksuoja pirmą kartą. Esą juos leidę asmenys taikėsi į lėktuvų skrydžiams pavojų keliančias vietas. O pasienyje muitininkai, pasieniečiai ir policininkai pradėjo sustiprintas patikras: naktį patikrino 700 automobilių ir asmenų, ir aptiko 4 balionus.

Kare dėl pacientų priemokų ir beveik 4,5 milijardo eurų Valstybinio sveikatos fondo dalybų – privačios gydymo įstaigos ir Vyriausybė skelbia paliaubas. Šalys susitaria, kad privačioms įstaigoms valstybinis finansavimas nebedidės. Tačiau jos ir toliau galės reikalauti pacientus primokėti, pavyzdžiui, už gydymo priemones ar komfortą. O kad lengviau būtų pacientams susimokėti būsimas priemokas, draudikai jau ruošiasi pasiūlyti ir naujas draudimo rūšis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Seimas apsisprendė – vėl reformuoja sveikatos apsaugos sistemą. Po pusmečio bazinės gydymo paslaugos viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose bus nemokamos. O kas norės komfortiško gydymo ir aukštesnės kokybės priemonių, turės prisimokėti papildomai. Priemokas ims ir valstybinės, ir privačios įstaigos. O kad priemokos pacientams būtų įperkamos, į pagalbą siūlosi privatūs draudikai – žada pasiūlyti įvairiausios apimties ir kainos polisų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.

Lietuvoje prasideda vartojimo euforija. Atslūgus karo baimei ir sumažėjus palūkanoms lietuviai ne tik drąsiau perka nekilnojamąjį turtą, bet ir prekybos centruose kraunasi pilnus vežimus. Ekonomistai prognozuoja, kad vartojimo euforija tęsis ir visus ateinančius metus, o ją dar labiau kaitins milijardai eurų, kuriuos lietuviai pasišovę išleisti atsiėmę iš antrosios pensijų pakopos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas stringa ir brangsta. Valstybės kontrolė skelbia, kad šis „Ignitis grupės“ projektas dar net nepradėjus statybų pabrango puse milijardo eurų, ir užtrukti gali dar 7-erius metus, tai yra vėluos iki 2 metų. „Ignitis“ vadovai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia pasaulinėms jūrinės energetikos problemoms.

Ateinančiais metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai.

Anksti prasidėjęs šildymo sezonas jau tuština gyventojų pinigines. Palyginti su praėjusiais metais sąskaitos didesnės iki 50 proc. Šilumininkai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia šaltiems orams – daug savivaldybių šildyti šiemet pradėjo nuo pat mėnesio pradžios. Na, o savivaldybių administracijos ir Vyriausybė ruošiasi kompensacijų prašytojų bumui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdiečiai su nerimu laukia pirmojo šių metų šildymo sezono mėnesio sąskaitų.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

Lietuvoje šiandien – Pyragų diena. Geros valios žmonės kepa pyragus, dalinasi jais vieni su kitais ir aukoja pinigus sergantiems vaikams. Taip prasideda mėnesį truksiantis gerumo projektas Išsipildymo akcija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. SEB banko stalas Vilniuje – nukrautas pyragais. Ten kolegos audringais plojimais išrenka pyragą nugalėtoją, kurio gamintoja prisipažįsta užtrukusi 3 vakarus. „Vieną vakarą skiri įdarams, biskvitams, kitą – surinkimui.

Maisto kainų lygis Lietuvoje jau prilygsta ES vidurkiui, o pienas, kiaušiniai, aliejus, net duona jau net ir brangesni. Tačiau lietuvio atlyginimas – perpus mažesnis už vidutinio europiečio, tokio kaip airis, italas ar suomis. Lietuviai pirkėjai tokia neteisybe piktinasi. Tačiau Lietuvos bankas gerų žinių neturi ir prognozuoja, kad maistas mūsų šalyje ir toliau brangs ir dar labiau viršys Europos vidurkį.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Mokytojų profsąjungos ginčijasi su Vyriausybe dėl algų didinimo kitais metais. Jie rodo į kolektyvinę sutartį ir reikalauja, kad jų algos didėtų greičiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tačiau finansų ministras mokytojams tiek pinigų skirti nesutinka. Jei savo negaus, mokytojai jau grasina streikais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Mokytojų profesinės sąjungos dar su praėjusios kadencijos Vyriausybe sutarė, kad nuo sausio mokytojų atlyginimai didės bent 5 proc.

Lietuvos bankas švelnina būsto paskolų pradinio įnašo sąlygas. Kas būsto dar neturi, turės sukaupti mažiausiai dešimtadalį būsto kainos pradiniam įnašui. Lietuvos bankas žada, kad naujovė leis jauniems žmonėms greičiau nusipirkti pirmąjį būstą ir viliasi, kad šis sprendimas kainas tik nežymiai kilstelės. Tačiau bankininkai perspėja, kad už mažesnį įnašą skolininkai vis tiek papildomai turės susimokėti – bus didesnės įmokos visą paskolos laikotarpį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasidėjęs šildymo sezonas vis labiau tuštins gyventojų pinigines. Iš didmiesčių šį mėnesį brangiausias tapo Kaunas, šiluma kauniečiams penktadaliu brangesnė nei prieš metus. Kone dešimtadaliu pabrango ir Šiauliuose. O štai Vilnius, šį mėnesį buvęs pigiausios šilumos didmiesčiu, kitą mėnesį pretenduoja tapti brangiausiu – šilumą brangina kone ketvirtadaliu. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Štai taip tūkstančiai keleivių praėjusią naktį glaudėsi Vilniaus oro uoste po to, kai naktį jame nei kilo, nei leidosi lėktuvai. Nuo pusės devintos valandos vakaro iki trečios valandos nakties sustabdžius orlaivių eismą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, du lėktuvai leidosi Palangos oro uoste, kiti Rygos ir net Lenkijos oro uostuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Turėjom vakar išvykti į Turkiją, Antaliją, bet skrydį atidėjo 13 val., šiandien vėl atidėtas 4 val.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Finansų ministras numojo ranka į vežėjų ir degalinių valdytojų prašymus suvienodinti degalų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nors valdantieji tarėsi kitąmet nebedidinti degalų mokesčių, finansų ministras siūlo elgtis priešingai – kitais metais dyzelinui ir dujoms mokesčius padidinti dar 4 ct už litrą, o benzinui – 6 ct. Verslo atstovai ir vairuotojai šokiruoti, o politikai ruošiasi karštoms kovoms Seime dėl degalų mokesčių.

Vos aprimus kultūros darbuotojų protestams, jau ir ūkininkai Vyriausybei primena, kad gali bet kada traktoriais sugrįžti į Vilnių. Taip sako žemdirbių atstovai susitikę su premjere Inga Ruginiene. Ūkininkai primena, kad jų veiklą Vyriausybė pripažino svarbia nacionaliniam saugumui, tad viliasi, kad milijonai eurų paramos jiems tekės be trikdžių. „Jie mus girdi, mes matom, reiškia, mūsų šneka yra.

Aušriečių lyderis Remigijus Žemaitaitis ir naujojoje Vyriausybėje tęsia ankstesnę savo kadrų politiką – saviškius sodina į šiltus ir įtakingus postus. Buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano iš darbo atleistas Remigijaus Žemaitaičio partietis vėl džiaugiasi grįžęs į šiltą, gerai apmokamą postą. R. Žemaitaitis naujų pareigų ieško ir I. Hofmanui neįtikusiam viceministrui Renatui Dūdoniui. Socialdemokratai skėsčioja rankomis – į koalicijos partnerių politinio pasitikėjimo skyrimus nesikiša.

Kovotojai prieš miškų kirtimą susirėmė su urėdijos pareigūnais dėl klampynių karaliais vadinamų juodalksnių miško. Ukmergės rajone išgirdę medkirčių techniką visuomenininkai pasistatė palapines ir ėmėsi stabdyti aliuvinio miško kirtimą.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.