Donatas Brimeris

Prasidėjusi žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Didėja centrinio šildymo sąskaitos, kurios nuo sausio augs dar dešimtadaliu dėl Seimo panaikintos mokesčių lengvatos. Ir tai dar ne viskas – nuo sausio daugumai gyventojų brangs ir elektra. Sąskaitos padidės ir dujas naudojantiems maistui gaminti. Tik besišildantiems dujomis jos šiek tiek atpigs, o pigesne elektra galės guostis tik neįgalieji ir pašalpas gaunantys gyventojai.

Seimas apsisprendė – vėl reformuoja sveikatos apsaugos sistemą. Po pusmečio bazinės gydymo paslaugos viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose bus nemokamos. O kas norės komfortiško gydymo ir aukštesnės kokybės priemonių, turės prisimokėti papildomai. Priemokas ims ir valstybinės, ir privačios įstaigos. O kad priemokos pacientams būtų įperkamos, į pagalbą siūlosi privatūs draudikai – žada pasiūlyti įvairiausios apimties ir kainos polisų. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Valdantieji nesutaria, kiek nuo Naujųjų metų branginti degalus. Vyriausybė siūlo degalų mokesčius padidinti po 4–6 centus už litrą. Tačiau Remigijus Žemaitaitis ragina to nedaryti bent pusmetį ir pasižiūrėti, kaip sureaguos vairuotojai – gal pigesnių degalų jie pirks daugiau ir sumokės dar daugiau mokesčių.

Lietuvoje prasideda vartojimo euforija. Atslūgus karo baimei ir sumažėjus palūkanoms lietuviai ne tik drąsiau perka nekilnojamąjį turtą, bet ir prekybos centruose kraunasi pilnus vežimus. Ekonomistai prognozuoja, kad vartojimo euforija tęsis ir visus ateinančius metus, o ją dar labiau kaitins milijardai eurų, kuriuos lietuviai pasišovę išleisti atsiėmę iš antrosios pensijų pakopos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas stringa ir brangsta. Valstybės kontrolė skelbia, kad šis „Ignitis grupės“ projektas dar net nepradėjus statybų pabrango puse milijardo eurų, ir užtrukti gali dar 7-erius metus, tai yra vėluos iki 2 metų. „Ignitis“ vadovai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia pasaulinėms jūrinės energetikos problemoms.

Ateinančiais metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai.

Anksti prasidėjęs šildymo sezonas jau tuština gyventojų pinigines. Palyginti su praėjusiais metais sąskaitos didesnės iki 50 proc. Šilumininkai dėl to atsakomybės kratosi ir kaltę verčia šaltiems orams – daug savivaldybių šildyti šiemet pradėjo nuo pat mėnesio pradžios. Na, o savivaldybių administracijos ir Vyriausybė ruošiasi kompensacijų prašytojų bumui. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Klaipėdiečiai su nerimu laukia pirmojo šių metų šildymo sezono mėnesio sąskaitų.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

Lietuvoje šiandien – Pyragų diena. Geros valios žmonės kepa pyragus, dalinasi jais vieni su kitais ir aukoja pinigus sergantiems vaikams. Taip prasideda mėnesį truksiantis gerumo projektas Išsipildymo akcija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. SEB banko stalas Vilniuje – nukrautas pyragais. Ten kolegos audringais plojimais išrenka pyragą nugalėtoją, kurio gamintoja prisipažįsta užtrukusi 3 vakarus. „Vieną vakarą skiri įdarams, biskvitams, kitą – surinkimui.

Maisto kainų lygis Lietuvoje jau prilygsta ES vidurkiui, o pienas, kiaušiniai, aliejus, net duona jau net ir brangesni. Tačiau lietuvio atlyginimas – perpus mažesnis už vidutinio europiečio, tokio kaip airis, italas ar suomis. Lietuviai pirkėjai tokia neteisybe piktinasi. Tačiau Lietuvos bankas gerų žinių neturi ir prognozuoja, kad maistas mūsų šalyje ir toliau brangs ir dar labiau viršys Europos vidurkį.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Mokytojų profsąjungos ginčijasi su Vyriausybe dėl algų didinimo kitais metais. Jie rodo į kolektyvinę sutartį ir reikalauja, kad jų algos didėtų greičiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tačiau finansų ministras mokytojams tiek pinigų skirti nesutinka. Jei savo negaus, mokytojai jau grasina streikais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Mokytojų profesinės sąjungos dar su praėjusios kadencijos Vyriausybe sutarė, kad nuo sausio mokytojų atlyginimai didės bent 5 proc.

Lietuvos bankas švelnina būsto paskolų pradinio įnašo sąlygas. Kas būsto dar neturi, turės sukaupti mažiausiai dešimtadalį būsto kainos pradiniam įnašui. Lietuvos bankas žada, kad naujovė leis jauniems žmonėms greičiau nusipirkti pirmąjį būstą ir viliasi, kad šis sprendimas kainas tik nežymiai kilstelės. Tačiau bankininkai perspėja, kad už mažesnį įnašą skolininkai vis tiek papildomai turės susimokėti – bus didesnės įmokos visą paskolos laikotarpį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasidėjęs šildymo sezonas vis labiau tuštins gyventojų pinigines. Iš didmiesčių šį mėnesį brangiausias tapo Kaunas, šiluma kauniečiams penktadaliu brangesnė nei prieš metus. Kone dešimtadaliu pabrango ir Šiauliuose. O štai Vilnius, šį mėnesį buvęs pigiausios šilumos didmiesčiu, kitą mėnesį pretenduoja tapti brangiausiu – šilumą brangina kone ketvirtadaliu. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po trečio šią savaitę Vilniaus oro uosto naktinio uždarymo sukruto valdžia. Laikinasis krašto apsaugos ministras su kariuomenės ir policijos vadovais šiandien skubiai tariasi, kaip sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius iš Baltarusijos. Politikai kontrabandininkams grasina baudžiamąja atsakomybe. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragina ne tik ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija, bet ir apriboti tranzitą į Kaliningradą.

Štai taip tūkstančiai keleivių praėjusią naktį glaudėsi Vilniaus oro uoste po to, kai naktį jame nei kilo, nei leidosi lėktuvai. Nuo pusės devintos valandos vakaro iki trečios valandos nakties sustabdžius orlaivių eismą Vilniaus ir Kauno oro uostuose, du lėktuvai leidosi Palangos oro uoste, kiti Rygos ir net Lenkijos oro uostuose. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. „Turėjom vakar išvykti į Turkiją, Antaliją, bet skrydį atidėjo 13 val., šiandien vėl atidėtas 4 val.

Kitąmet Vyriausybė siūlo daugiau nei dešimtadaliu didinti pensijas ir minimalią algą. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojams algų augimo tempą lėtina ir tvirtina, kad dabar svarbiausia – gynyba. Didesnių algų reikalaujantys pareigūnai jau bruzda. O gynybos pirkiniams Vyriausybė ketina skolintis, tad valstybės skola kitąmet sieks 10 milijardų eurų, o ateityje gali dar labiau didėti. Prie Vyriausybės vos prieš 4 mėnesius pareigūnai proteste reikalavo skubiai didinti algas.

Finansų ministras numojo ranka į vežėjų ir degalinių valdytojų prašymus suvienodinti degalų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nors valdantieji tarėsi kitąmet nebedidinti degalų mokesčių, finansų ministras siūlo elgtis priešingai – kitais metais dyzelinui ir dujoms mokesčius padidinti dar 4 ct už litrą, o benzinui – 6 ct. Verslo atstovai ir vairuotojai šokiruoti, o politikai ruošiasi karštoms kovoms Seime dėl degalų mokesčių.

Vos aprimus kultūros darbuotojų protestams, jau ir ūkininkai Vyriausybei primena, kad gali bet kada traktoriais sugrįžti į Vilnių. Taip sako žemdirbių atstovai susitikę su premjere Inga Ruginiene. Ūkininkai primena, kad jų veiklą Vyriausybė pripažino svarbia nacionaliniam saugumui, tad viliasi, kad milijonai eurų paramos jiems tekės be trikdžių. „Jie mus girdi, mes matom, reiškia, mūsų šneka yra.

Aušriečių lyderis Remigijus Žemaitaitis ir naujojoje Vyriausybėje tęsia ankstesnę savo kadrų politiką – saviškius sodina į šiltus ir įtakingus postus. Buvusio žemės ūkio ministro Igno Hofmano iš darbo atleistas Remigijaus Žemaitaičio partietis vėl džiaugiasi grįžęs į šiltą, gerai apmokamą postą. R. Žemaitaitis naujų pareigų ieško ir I. Hofmanui neįtikusiam viceministrui Renatui Dūdoniui. Socialdemokratai skėsčioja rankomis – į koalicijos partnerių politinio pasitikėjimo skyrimus nesikiša.

Kovotojai prieš miškų kirtimą susirėmė su urėdijos pareigūnais dėl klampynių karaliais vadinamų juodalksnių miško. Ukmergės rajone išgirdę medkirčių techniką visuomenininkai pasistatė palapines ir ėmėsi stabdyti aliuvinio miško kirtimą.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Registrų centras skelbia smarkiai išaugusias Lietuvos gyventojų būstų vertes, pagal kurias mokesčių inspekcija kitąmet jau skaičiuos naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius. Per penkerius metus butai ir namai šalyje pabrango maždaug dvigubai, o dar labiau – pajūryje ir Kaune. Nors valdantieji žadėjo, kad mokestis vidutinių gyventojų nepalies, kai kurie ekonomistai jau ragina ruoštis papildomoms išlaidoms, ypač nuomininkams.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kai kurie didieji miestai skelbia pradedantys šildymo sezoną. Vilniuje daug įstaigų jau šildosi, o nuo antradienio šilumą pajus ir daugiabučių gyventojai. Šiauliuose ugdymo ir gydymo įstaigos sušils trečiadienį, po jų – ir daugiabučiai. Kauno savivaldybė pradėti šildymo sezono dar neskuba, kauniečiams šiluma brangs apie 20 procentų. Daugumoje didžiųjų miestų sezono pradžia šiemet brangesnė nei prieš metus, o nuo sausio laukia dar vienas šildymo brangimas.

Seime vėl verda aistros dėl kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje likimo. Po metų ir 3 mėnesių baigsis praėjusios kadencijos Seimo duotas terminas uždaryti fermas. Tačiau to daryti dauguma audinių augintojų neskuba – valstybę apskundė teismui. O Seime jų rėmėjai rašo naujas įstatymų pataisas, pagal kurias šio verslo pabaiga būtų atidėta dar trejiems metams. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kailinių žvėrelių augintojai neskuba vykdyti prieš 2 metus Seimo priimto sprendimo uždaryti šias fermas.

Seimo opozicija lieja tulžį ant krašto apsaugos ministrės, mat neprisišaukia Dovilės Šakalienės pasiaiškinti dėl savo veiklos ir būsimos Vyriausybės programos. Situaciją vadindami nenormalia, opozicinių frakcijų lyderiai jau raštu prašo paskirtosios premjerės ir Seimo pirmininko ministrę atvesdinti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Seimo opozicinių frakcijų vadovams baigėsi paskutiniai kantrybės likučiai.

Besirengdama perimti į savo rankas Vyriausybės vairą, Inga Ruginienė pripažįsta, kad teks didinti kai kuriuos mokesčius. Ji žada, jog naujų mokesčių nebus, tačiau brangs rūkalai ir alkoholis. Didesnių mokesčių gali sulaukti bankai, mažosios bendrijos ir vadinamieji „sofos ūkininkai“. Degalų mokesčius naujoji Vyriausybė ketina įšaldyti, o Remigijus Žemaitaitis juos siūlo net sumažinti.

Buvęs krepšininkas Robertas Javtokas tampa leftistinės „cancel“ kultūros auka. Jo ginti stojo daugybė politikų ir visuomenės veikėjų, kurie perspėja, kad toks puolimas prieš Javtoką kelia pavojų žodžio laisvei šalyje. Nors R. Javtokas atsistatydino iš moterų krepšinio klubo „Kibirkštis“ prezidento pareigų ir viešai atsiprašė, jo pasisakymą apie komandos žaidėjos šeimą vis tiek svarstys Lietuvos krepšinio asociacija, Vilniaus savivaldybės pareigūnai ir Lygių galimybių kontrolierė.

Lietuvos laukia kainų šokas ir ekonominės pagirios – tokias niūrias prognozes piešia ekonomistai. Ruošdamiesi kitąmet numatytoms antrosios pensijų pakopos pinigų dalyboms, ekspertai perspėja apie besipučiantį vartojimo ir kainų burbulą, kuris neišvengiamai sprogs po trejų metų.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet pensijas padidinti daugiau nei dešimtadaliu. Anot jo, pernelyg daug pensininkų skursta, nors šalies ekonomika auga ir „Sodros“ mokesčių lietuviai sumoka net daugiau nei suplanavo buvusi dešiniųjų valdžia. Tad pensijas didinti, anot šalies vadovo, tikrai yra iš ko. Tačiau valdantieji, nors prezidento projekto ir neatmeta, abejoja, ar pavyks jį 100 procentų įgyvendinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus. Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą – pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.

Vyriausybę sunkiai lipdantys valdantieji nesutaria dėl naujo mokesčio komerciniams bankams. Vyriausybė naują mokestį bankams įsirašė į savo programą. Valstiečiai reikalauja šimtamilijoninius pelnus uždirbančius bankus labiau prisidėti prie šalies gynybos finansavimo, tačiau už šalies finansų stabilumą didžiausią atsakomybę prisiėmę socialdemokratai ieško priežasčių tokį mokestį atmesti. Apie galimą tokio mokesčio žalą investicijoms Lietuvoje kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Vos prasidėjus šildymo kompensacijų teikimo metui šimtai vilniečių jau grūdasi savivaldybėje prašydami šildymo kompensacijų. Sausį šildymas brangs dešimtadaliu dėl panaikintos Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, o būsimoji premjerė Inga Ruginienė žada švelninti turto kriterijus kompensacijų prašytojams. Dėl to savivaldybės prognozuoja dar didesnį kompensacijų prašančiųjų antplūdį, o kompensacijoms iš viso gali prireikti apie 100 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Raginanti įvesti 4 dienų darbo savaitę, paskirtoji premjerė siūlo ilginti ir kasmetines atostogas. Inga Ruginienė siūlo ilsėtis 22 darbo dienas, tai yra dviem dienomis ilgiau. Tai girdėdami darbdaviai ragina premjerę užsiimti rimtesniais valstybiniais reikalais ir perspėja, kad lietuviams reikia ne daugiau ilsėtis, o atvirkščiai, dirbti. Antraip Lietuva esą ims stagnuoti arba teks įsivežti šimtus tūkstančių darbo migrantų.

Naujoji premjerė Inga Ruginienė piktinasi nuolat augančiomis maisto ir kitų būtiniausių prekių kainomis. Dėl to žada stabdyti dešiniųjų priimtą degalų mokesčių didinimo planą. Visgi I. Ruginienė neatmeta, kad mokesčiai dar labiau gali didėti rūkalams ir alkoholiui. Be to, kitąmet nauja vyriausybė 10 proc.  gali pabranginti centrinį šildymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Prieš palikdamas Vyriausybę, žemdirbių atstovas Ignas Hofmanas konservatoriams guodžiasi dėl Remigijaus Žemaitaičio, kuris nusprendė jo į naują Vyriausybę nebesiūlyti. I. Hofmanas skundžiasi patyręs R. Žemaitaičio spaudimą į pavaldžių įstaigų vadovus paskirti jo siūlomus žmones. Kai kurie konservatoriai neatmeta, kad R. Žemaitaitis taikosi į tas pareigybes, kuriose esantys valdininkai galėtų priimti sprendimus, naudingus Rusijai.

Socialdemokratų partijos pirkimai, kuriuos laimėjo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmonė, – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje. Tarnyba praneša tirianti 5 sutartis, pagal kurias mero žmonos įmonė įsipareigojo tvarkyti partijos buhalteriją. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teigimu, partijų buhalterija turi būti visiškai skaidri, jei partija nori, kad rinkėjai ja pasitikėtų. Tyrimo išvadų teigia labai laukianti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Prie butelių taromatų per dešimtmetį pripratę gyventojai sutinka į juos nešti ne tik lengvų gėrimų ir alaus, bet ir stipraus alkoholio butelius. Tačiau tam griežtai priešinasi prekybininkai ir atliekų tvarkytojai perspėdami – esą jie nepajėgs sutvarkyti didžiulių kalnų stiklinių butelių, kuriuos lietuviai išgeria.

Naują koaliciją sudarę valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad kitąmet dar labiau didins kai kuriuos mokesčius. Jų akys pirmiausia krypsta į rūkalus ir alkoholį. Valstiečių ir „Nemuno aušros“ lyderiai didesniais mokesčiais grūmoja bankams. Verslo atstovai tokius planus peikia ir įspėja, kad dėl to dar labiau gali išaugti nelegali gamyba ir kontrabanda, tad didesni mokesčiai gali biudžetui ne padėti, o pakenkti.

Nepaisant aršios opozicijos kritikos ir gąsdinimų auditais, Krašto apsaugos ministerija toliau juda link braziliškų karinių transportinių lėktuvų Embraer pirkimo. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir toliau ragina stabdyti šį projektą, kuris anot jo, kainuos 700 mln. eurų. Anot L. Kasčiūno geriau pirkti priešlėktuvinės gynybos sistemas, dronus, finansuoti lietuviškos divizijos kūrimą.

Vos paskirta naująja Ministre Pirmininke, Inga Ruginienė su vyru ir vaikais jau nakvojo Turniškėse ištaigingoje premjerų rezidencijoje. Jai naujieji namai tinka, juolab kad jos pirmtakui Gintautui Paluckui Vyriausybės kanceliarija jau spėjo pastatą paremontuoti. I. Ruginienė pasakoja radusi ir šiltnamį su G. Palucko pomidorais ir jau pati svarsto pradėti ūkininkauti didžiuliame žemės sklype aplink rezidenciją.

Vilniuje supleškėjęs sunkvežimis su ličio baterijomis ir neseniai vykę gaisrai kitose atliekų įmonėse byloja, kad tokių gaisrų ateityje tik daugės. Ličio akumuliatoriai tampa neišvengiami mūsų kasdienybėje, tačiau gyventojai juos meta kur papuola. Vilniaus rajono pareigūnai perspėja, kad gaisrai gali tapti masiniais, mat senų akumuliatorių pilni ir mišrių atliekų konteineriai, ir nelegalūs sąvartynai, kurių savivaldybė net negali suskaičiuoti.

Naują valdančiąją koaliciją formuojančios partijos derasi, ką daryti su mokesčių reforma, dėl kurios keisis nekilnojamojo turto mokesčiai, brangs centrinis šildymas ir didės pajamų mokesčiai. „Valstiečiai“ ragina mokesčių reformą stabdyti, o lenkai didinti vaiko pinigus ir finansavimą rajoniniams keliams. Tačiau laikinasis premjeras Rimantas Šadžius tokias jų viltis daužo.

Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis nemokamoms reabilitacijų procedūroms ne tik sanatorijose, bet ir poliklinikose. Žmonėms netgi trūksta kantrybė ir dalis jų reikalingų procedūrų iš viso atsisako arba yra priversti iš naujo prašyti siuntimų ir taip gaišta savo ir šeimos gydytojų laiką.  Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi ilginti tokių siuntimų galiojimo laiką.

Vaistinių tinklai fantazijos nestokoja – užsimojo pardavinėti ne tik žmonėms skirtus medikamentus, bet ir vaistus gyvūnams. Jų atstovai žada, kad sulaukę daugiau klientų galbūt nustos uždarinėti nuostolingas vaistines, ypač mažesniuose miesteliuose. Tačiau prieš tokias jų užmačias stoja veterinarijos klinikos, tam nepritaria ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai. Vaistinių lankytojai bijo, kad prisipirks ir išgers ne sau, o šunims ar katėms skirtų medikamentų ar papildų.