Donatas Brimeris

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Lietuvoje toliau brangstant degalams, vairuotojai reikalauja įsikišti Vyriausybę. Degalinių savininkai vardija daugybę būdų, kaip Vyriausybė galėtų Lietuvoje dyzeliną atpiginti bent 40 ct už litrą. Tačiau valdantieji į visus prašymus numoja ranka ir siūlo toliau laukti, kol nurims konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nafta su degalais atpigs. Degalai Lietuvos degalinėse toliau brangsta – pasaulinei naftos kainai šiandien pakilus iki 106 dolerių už barelį.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tęsiantis smūgiams ir įtampai Artimuosiuose Rytuose, ten įstrigusiems lietuviams mūsų šalies pareigūnai gerų žinių neturi. Jungtiniuose Arabų Emyratuose šiuo metu yra įstrigę daugiau kaip 1000 turistų. Sunerimę lietuviai prašo padėti išvykti, tačiau Lietuvos pareigūnai padėti kol kas neskuba ir tikisi, kad turistais pasirūpins vietos valdžia, tad ragina klausytis jos nurodymų ir kilus pavojui slėptis.

Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms atakavus Iraną, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į Izraelį ir Palestiną, o iš Irano kuo greičiau bėgti. Ministerija rekomenduoja nevykti ir į kitas Persijos įlankos regiono šalis. Visame regione nebeveikia oro uostai ir nebeskraido lėktuvai, o lietuviai Izraelyje jau slepiasi slėptuvėse. Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms atakavus Iraną, Izraelio gyventojai slepiasi nuo Irano smūgių.

Artėjant Velykoms, lietuviai vėl vyksta į Lenkiją pigesnio maisto pirkti – ten perpus pigiau galima įsigyti ir sviesto. Dėl aukštų sviesto kainų Lietuvos parduotuvėse Maisto taryboje jau ginčijasi ūkininkai, verslininkai ir politikai. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis piktinasi, kad lietuviai už sviestą moka gerokai daugiau nei lenkai ar vokiečiai. Kodėl Lenkijoje ir Vokietijoje sviestas atpigo, o Lietuvos parduotuvėse jo kaina išlieka aukšta, ministras kelia Maisto tarybos posėdžiuose.

Šilumininkai toliau kelia šilumos kainas ir perspėja, kad po rekordinių sausio sąskaitų gyventojai panašių sumų sulauks dar ir už vasarį. O buvęs sostinės meras Artūras Zuokas vilniečiams mažesnių sąskaitų ragina nesitikėti. Jis kaltina ne tik miesto šilumos įmonę neatsakingai perkant šildymui naudojamas dujas, bet ir Ignitį, kuris beveik pusę kogeneracinės jėgainės akcijų pardavė šveicarams, kurie esą iš vilniečių kišenių norės pelningo uždarbio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gyventojams svarstant, kur išleisti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, vyriausybė ragina investuoti į šalies gynybą. Netgi žada padidinti gynybos obligacijų palūkanas. Tačiau anot ekspertų, vien to nepakaks, ir jei vyriausybė nori, kad gyventojai jai paskolintų savo santaupas, privalo aiškinti ir skatinti žmones investuoti. Be to, TV3 žurnalistai atskleidžia politikų dviveidiškumą – gyventojus ragina pirkti obligacijas, tačiau patys į jas neinvestuoja.

Rekordiškai šalta žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Pabrango ne tik centrinis šildymas, malkos, briketai, granulės, bet dar ir elektra. Aukštos elektros kainos ypač smogia tiems, kas tikėjosi sutaupyti mokėdami biržos kainomis ir įsirengė šilumos siurblius. Energetikos ministerija jau svarsto leisti gyventojams nenaudingas sutartis nutraukti dažniau nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji ruošia kelių mokesčių reformą. Jau kitais metais planuoja įvesti elektroninę kelių rinkliavos sistemą vietoje dabar galiojančių vinječių. Verslas baiminasi, kad mokesčiai už kelius išaugs dešimtimis kartų ir priekaištauja, kad iki šiol neaišku, kokio dydžio mokesčiai gresia ir perspėja, kad jei jie didės brangs jų paslaugos ir prekės. Na, o valdantieji žada, kad mokesčius paskelbs tik rudenį. Tiesa, ir toliau žada, kad asmeninių automobilių dar neapmokestins.

Paspaudus rekordiniams šalčiams, žmonės iš parduotuvių lentynų iššlavė medienos briketus ir granules. Kol vieni ruošėsi iš anksto, kiti kieto kuro šaltai žiemai pritrūko. O paspaudus šalčiams, briketų ir granulių kainos šoktelėjo kone dvigubai. Gamintojai prašė kantrybės ir pasiūlą žadėjo padidinti per kelias savaites. O prekybininkai žmonėms siūlė kūrentis kitu kuru – malkomis ir anglimi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ši snieguota ir šalta žiema kelia itin daug iššūkių vairuotojams ir keleiviams Vilniuje. Tad politikai vis aršiau ginčijasi, kaip padaryti mieste keliones greitesnes ir saugesnes. Štai demokratas Tomas Tomilinas ragina tiesti metro kaip „Rail Baltica“ atšaką ir tam panaudoti europinę paramą. Tačiau buvęs meras Artūras Zuokas siūlo pasinaudoti Kopenhagos patirtimi ir tiesti pigesnį lengvąjį metro.

Itin šaltą vasario pradžią kauniečiams tenka pasitikti be karšto vandens. Savaitgalį „Kauno energijos“ klientai sulaukė žinučių, prašančių pirmadienį nuo 6 iki 10 val. nenaudoti karšto vandens dėl ekstremalaus šalčio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl šalčių Kaune dar savaitgalį ėmė sproginėti miesto vandentiekio vamzdynai. Avarinės tarnybos vos spėjo važinėti ir remontuoti sutrūkinėjusius vamzdžius.

Lietuvoje dyzelinas, palyginti su kaimynine Lenkija, šiemet dar brangesnis. Lietuviškų degalinių atstovai skaičiuoja, kad pernai dyzelino pardavimai smuko net 16 procentų, o tai yra apie pusę milijardo eurų. Degalinių savininkai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis, mat prarado tranzitinių vilkikų vairuotojus. Tačiau valdančiųjų atstovas Algirdas Sysas į tokius priekaištus numoja ranka, mat Lietuvos vairuotojai net ir brangesnius degalus toliau perka ir pernai sumokėjo 100 mln.

Šalta žiema kelia įtampą tiek gyventojams, tiek šilumininkams. Šie katilus kūrena visu pajėgumu. Miškuose urėdijų darbininkai sudėtingomis sąlygomis per sniegą ir ledą ruošia biokurą. O jo ir dujų atsargos ne tik senka, bet ir toliau kyla kainos, mat paklausa nemažėja. Tad gyventojams šilumininkai ruošia vis didesnes sąskaitas ir ruošiasi skolininkų lavinai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prekybos centruose – sąmyšis dėl sviesto kainų. Europoje didmeninės sviesto kainos nukrito beveik perpus, tačiau Lietuvoje prekybininkai su perdirbėjais mažinti sviesto kainų neskuba. Tad pirkėjai piktinasi, pamatę sviesto pakelį už 3,5 euro. Prekybininkai pirkėjus pamažu pradeda vilioti didesnėmis nuolaidomis, tačiau pačių kainų mažinti nesirengia ir laukia sviesto brangimo rinkose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Sodrą“ užplūdo II pensijų pakopos dalyviai. Žmonės atakuoja konsultantus telefonu, internetu ir vyksta į „Sodros“ padalinius. Nors „Sodra“ atsakinėja į klausimus, ji ragina gyventojus kreiptis ir į pensijų fondų valdytojus. Tuo metu socialdemokratai jau ginčijasi, kaip dar kartą keisti kaupimo sąlygas liksiantiems II pakopoje ir ar panaikinti valstybės skatinamąsias įmokas, kurios šiemet kiekvienam kaupiančiajam siekia po 33 eurus per mėnesį.

Šalčiams nesitraukiant energetikai prognozuoja gyventojams didesnes šildymo sąskaitas nei gruodį. Senų daugiabučių vidutinių butų gyventojai už sausį gali sulaukti 200 eurų ir dar didesnių sąskaitų. Šilumininkai tvirtina, kad šiluma dar labiau brangsta, nes kūrena vis daugiau dujų ir mazuto, o ir biokuro kaina kyla. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Už lango 10 laipsnių šalčio, o panevėžietės Idalijos bute šilta ir jauku. Senjorė prisipažįsta visus megztinius nusivilko, nes namie šilta.

Lietuva dar labiau įtvirtina savo statusą, kaip šalies su aukščiausiomis dyzelino kainomis regione. Finansų ministras pripažįsta, kad dėl to dyzelino suvartojimas Lietuvoje pernai sumažėjo dešimtadaliu, nukentėjo ir šalies biudžetas. O mažiau pajamų gaunantys degalinių verslininkai stebisi, kad užuot nuleidusi mokesčius iki Lenkijos lygio, vyriausybė daro atvirkščiai, tad šiuo metu Lenkijoje dyzelino litras 11 ct pigesnis, o Estijoje beveik 20 ct. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sulaukę tikros žiemos, džiaugsmu trykšta lygumų slidinėjimo entuziastai. Pasiėmę slides ir lazdas, įvairiausio amžiaus žmonės skuba mėgautis sniego teikiamomis pramogomis, plūsta tiesiog į gamtą ir specialiai slidinėjimui parengtas trasas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Septyniasdešimtmetis Romualdas šiais metais neatsidžiaugė Lietuvą nuklojusiu sniegu ir tebesitęsiančiu šalčiu. „Šią žiemą sugrįžau į vaikystę.

Nekilnojamasis turtas toliau brangsta ir gyventojams vis sunkiau jį įpirkti. Tad vystytojai stato vis mažesnius butus. Jei taip toliau, ekonomistai perspėja, kad padėtis Vilniuje ims panašėti į Honkongą, kur  žmonės priversti gyventi automobilio parkavimo vietos dydžio butuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Šioje zonoje suplanuota virtuvė, čia galėtų būti miegamojo komplektas, minkštas kampas, ant sienos galėtų kabėti televizorius.

Atšalę orai didina ir šildymo sąskaitas gyventojams. Šilumininkai perspėja, kad šį mėnesį sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti didžiausios per visą šildymo sezoną. Brangsta ne tik kuras, bet ir nuo šiol nebelieka PVM lengvatos už šildymą. Tad sąskaitos bus mažiausiai šeštadaliu didesnės nei prieš metus. Brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra, didėja fiksuotų elektros planų kainos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Liberalai jau grasina sveikatos apsaugos ministrei interpeliacija. Pirtį ministrei jie ruošiasi užkurti po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog pernai skubiai pakeitusi sveikatos įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarką ministrė pažeidė įstatymus. Seimo opozicija gąsdina, kad eilės tam tikroms procedūroms dar labiau išaugs arba pacientai jų apskritai negaus. Tuo metu ministrė teisinasi, esą neturėjusi kitos išeities – Ligonių kasoje pinigų visoms paslaugoms apmokėti nepakanka.

Gavę pirmąsias sąskaitas už šildymą pirmajį žiemos mėnesį – gruodį – gyventojai jau nerimauja, kokių sąskaitų sulauks už sausį. Mat sausis šiemet šiluma nelepina. Šilumininkai prisipažįsta, kad spaudžiant dviženkliam šalčiui katilus kūrena didžiausia galia, tad sąskaitos gyventojams tikrai bus didesnės.

Lietuviai jau savaitę teikia prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tačiau kiek yra pageidaujančiųjų, fondų valdytojai neskelbia. Ministrė Jūratė Zailskienė pasakoja sulaukianti skundų, kad fondų valdytojai trukdo kaupiantiesiems atsiimti pinigus, ligoniai neranda savo paskyros e.sveikatoje ir netgi ministrės klausia, ką geriau pirkti – televizorių ar šaldytuvą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos centrinis bankas nusprendė nebemažti bazinių palūkanų normų. Tačiau būsto pirkėjai ir pardavėjai dėl to nenuleidžia rankų. Būsto rinka Lietuvoje 2025 m. buvo itin aktyvi, o butai per metus pabrango jau apie dešimtadaliu. Nepaisant tokių kainų, 2026 m. būsto pardavėjai norėtų toliau kelti kainas dar tiek pat, mat laukia pinigų lavinos iš antrosios pakopos. Tačiau kai kurie ekspertai tokiu scenarijumi visgi abejoja. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvoje nusistovėjus žiemiškiems orams, lietuviai masiškai džiaugiasi sniegu. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji čiuožia nuo kalnų, slidinėja. Šalta, snieguota žiema džiugina ir verslininkus – lietuviai nuo parduotuvių lentynų masiškai šluoja rogutes ir kitokias čiuožynes. O sinoptikai ragina ruoštis ir dar didesniems šalčiams – iki minus 20 laipsnių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įsigaliojo antrosios pensijų pakopos reforma. Nuo šiandien privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. Nors šiam sprendimui galios dvejų metų terminas, lietuviai nelaukia – jau pirmąją dieną eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo antrosios pakopos paskyrų. Dėl to bankų ir fondų valdytojų interneto svetainės pradėjo strigti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau nuo 2026 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigalioja naujas mokestis – už pridėtinį cukrų ir saldiklius, esančius nealkoholiniuose gėrimuose. Dėl mokesčio litras limonado pabrangs nuo 9 iki 25 centų. Tačiau aiškėja, kad naujasis mokestis užklups ne tik gaiviuosius gėrimus, bet ir sultis, pieno, kefyro, jogurto gėrimus. O labiausiai pabrangs sirupai, kavos, kakavos, kisieliaus milteliai – 40 proc. ir daugiau.

Besibaigiant metams ekstremalių pojūčių mėgėjai ieško naujų nuotykių. Entuziastai buriasi į komandas ir nepaisydami šalto oro, tamsos ir ledinio vandens griebia irklus, šoka į baidares ir plaukia žiema alsuojančiomis upėmis. O kad irkluoti būtų dar smagiau, kaip išmanydami puošiasi ne tik patys – dabina ir baidares. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nuotaikingai kelionei Nerimi Verkiuose ruošiasi Vilniaus universiteto žygeiviai.

Lietuviai iš antros pensijų pakopos kitąmet pasiims penktadalį sukauptų pinigų ir dalį – daugiau kaip milijardą – jų ištaškys. Tokią prognozę prieš artėjančias šventes pateikia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant tokios papildomos masės pinigų ekonomikoje, banko vadovas skelbia esą infliacijos šie pinigai beveik nepadidins. Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tiems, kas svarsto pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, „Sodra“ skelbia būsimos pensijos skaičiuoklę. Liksiantiems antroje pakopoje skaičiuoklė žada aukso kalnus senatvėje. Tad vartotojų gynėjas skaičiuoklę peikia ir sako, kad ji labiau klaidina negu padeda. O „Sodros“ atstovai prašo dar luktelėti – kitą mėnesį žada skaičiuoklę papildyti antroje pakopoje sukauptomis sumomis ir prognozės esą bus tikslesnės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Valdantieji apsisprendė, kiek nuo Naujųjų metų didins mokesčius degalams. Litras benzino brangs 6 ct, o litras dyzelino ir dujų – apie 4 ct. Valdantieji svarstė bent pusmetį mokesčių nedidinti ar net sumažinti iki Lenkijos lygio, tačiau to padaryti nesiryžo. Tad panašu, kad vilkikai ir toliau važinės Lietuvos keliais, o degalus pirks užsienyje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Amžiaus statyba ir nacionaline gėda pramintame Vilniaus stadiono projekte – nauji pakeitimai. Stadiono statybą finansuojantis Arvydas Avulis pareiškė, kad stadione įrengs papildomą tūkstantį vietų žiūrovams. Sostinės meras tam neprieštarauja, tačiau pripažįsta – tam dar prireiks miesto tarybos pritarimo. O sostinės opozicija stebisi vėl keičiamu projektu ir perspėja, kad dėl naujų pakeitimų stadiono statybos gali vėl įstrigti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje su dūminiais užtaisais, vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis protestuoja prieš Europos lyderių planus mažinti jiems finansinę paramą. Žemdirbiai baiminasi, kad ūkininkauti bus nuostolinga dar ir dėl to, kad Europą užplūs pigesni žemės ūkio produktai iš Pietų Amerikos. Vilniuje ūkininkai protestuoja santūriaI, tačiau tūkstančiai jų kolegų Briuselyje surengė tikras riaušes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Briuselio centre vyksta riaušės.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia 40 sunkių ligų sąrašą, kuriomis susirgę žmonės galės atsiimti visus pinigus, sukauptus antroje pensijų pakopoje. Ministerijos valdininkai prognozuoja, kad tokią teisę įgis apie 20 tūkst. kaupiančiųjų – tai yra pusantro (1,5) proc. visų kaupiančių. Gyventojai stebisi, kodėl tokia galimybe galės pasinaudoti tik priešpensinio amžiaus ligoniai.

Jungtinės Valstijos panaikina sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, o mainais Aliaksandras Lukašenka paleido 123 politinius kalinius – įvairių šalių piliečius. Tarp jų – opozicijos atstovė Maryja Kalesnikava, opozicionierius, prezidento posto siekęs Viktaras Babaryka, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis. Didžioji dalis – per šimtas Baltarusios paleistų politinių kalinių buvo išsiųsti į Ukrainą.

Per dešimtmetį Lietuvoje kone perpus sumažėjo bankų ir kitų kredito įstaigų skyrių. Miestelių gyventojai skundžiasi, kad norint patekti į banką, tenka važiuoti ir apie 50 kilometrų iki didesnio miesto. Komercinių bankų vadovams premjerė ir finansų ministras priekaištauja, kad bankai vis labiau tolsta nuo savo klientų. Tačiau bankų atstovai naujų skyrių atidaryti nesirengia ir siūlo nebent atsiųsti bankininką su kompiuteriu į savivaldybę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji priėmė kitų metų biudžetą. Opozicija prieš balsuojant surengė Seime tikrą spektaklį, mėgindama sumenkinti socialdemokratus ir ypač „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. O kitų metų biudžete rekordiškai auga išlaidos gynybai, socialinėms reikmėms, didės ir algos, pensijos, vaiko pinigai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Besiruošiantiems priimti kitų metų valstybės biudžetą valdantiesiems opozicijos atstovai iš karto užkūrė pirtį.

Artėjant šventėms, lietuviai piktinasi brangstančiais maisto produktais ir tuo, kad šventinis stalas šiemet vėl bus brangesnis. Žemės ūkio ministras sukvietė Maisto tarybą svarstyti, kaip stabdyti maisto kainų augimą. Seime yra įstrigęs projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo maisto produktams, todėl ministras ragina jį vėl ištraukti iš stalčiaus. Lietuvos parduotuvėse per metus saulėgrąžų aliejus pabrango beveik 50 proc.

Kitų metų valstybės biudžetas kaip reikiant drebina valdančiąją koaliciją. „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis grasina nebalsuoti už biudžetą, kuris didins valstybės skolą tiek, kad po poros metų teks vėl didinti mokesčius. Tad valdantieji toliau ginčijasi, kaip neperžengti pavojingos valstybės skolos ribos ir ką daryti su dyzelino mokesčiais – didinti ar mažinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kas turėtų sumokėti už atliekų nerūšiuojančius gyventojus? Ši dilema ypač aštriai skamba Vilniuje. Verslininkai reikalauja susimokėti savivaldybę, tačiau meras Valdas Benkunskas tam priešinasi ir gąsdina, kad tokiu atveju tektų trečdaliu padidinti rinkliavą gyventojams. Beje, vilniečiams atliekų rinkliavą savivaldybė jau nuo sausio ir taip nusprendė padidinti dešimtadaliu. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šalies gyventojai su nerimu laukia artėjančių centrinio šildymo sąskaitų už lapkritį. Mat ne tik orai vėsta, bet ir dauguma šilumos tiekėjų kelia kainas. Brangiausiai už šilumą tarp didžiųjų miestų turės mokėti kauniečiai – kilovatvalandės kaina už gruodį pasiekė kone 10 centų. Tuo pačiu metu „Kauno energija“ džiūgauja, kad per šiuos metus uždirbo jau 10 mln. eurų konsoliduoto pelno.

Sunkios dienos dyzelino pirkėjams. Vairuotojai jau griebiasi už galvų, pildamiesi apie 1,7 euro kainuojantį dyzeliną. Ekonomistai aiškina, kad dabar jis pabrangęs, sumažėjus pasiūlai dėl Ukrainos ir Vakarų spaudimo Rusijos naftos sektoriui. Vairuotojams gresia ir dar vienas kainų šuolis nuo Naujųjų metų, kai turėtų įsigalioti dar didesni degalų mokesčiai. Visgi ilgai ginčijęsi valdantieji sutarė dyzelino akcizų didinimą atidėti.

Daugybė lietuvių artėjančią kalendorinę žiemą šiandien pasitinka su maudymosi rūbais.  Ir ne pietų kurortuose, o Lietuvoje. Sveikuoliai pradeda žiemos maudynių sezoną. O Vilniaus sveikuoliai nusprendė, kad tiesiog maudytis ežere jiems nebeįdomu ir susirentė specialų lauko baseiną. Ledinių maudynių mėgėjai jame visą žiemą planuoja ne tik grūdintis, bet ir lenktyniauti. Vilniaus sveikuoliai skelbia žiemos maudynių sezono pradžią.

Šiąnakt Vilniaus oro uosto darbą net 8 valandoms sutrikdė kontrabandiniai balionai. Nukentėjo 3 tūkstančiai keleivių, paveikti 22 skrydžiai. 12 valandų, aktyviai ir pavojingai juos leidžiant paerigūnai fiksuoja pirmą kartą. Esą juos leidę asmenys taikėsi į lėktuvų skrydžiams pavojų keliančias vietas. O pasienyje muitininkai, pasieniečiai ir policininkai pradėjo sustiprintas patikras: naktį patikrino 700 automobilių ir asmenų, ir aptiko 4 balionus.