Donatas Brimeris

Parlamentaras aušrietis Karolis Neimantas lietuviams pasiūlė naują prabangos mokestį – galingiems automobiliams. Mokesčiu būtų apmokestinti visi, turintys galingesnius automobilius nei numatyta riba. Tad mokestis grėstų ir „Nemuno Aušros“ partijos lyderiui. Visgi, siekdamas apsaugoti Remigijų Žemaitaitį nuo mokesčio, K. Neimantas jau siūlo išimtį – atleisti nuo jo šeimas, auginančias du vaikus, kaip ir R. Žemaitaitis.

Vilniaus centre šiandien – šimtai motociklų. Motociklininkai trankiai pradeda naują sezoną. O sezono atidarymo šventėje ir mėsainių valgymo čempionatas. Jo nugalėtojas pusės kilogramo mėsainį sušveičia vos per minutę. Štai taip svylančios padangos ir kriokiantys varikliai šiandien sostinėje skelbia naujo motociklininkų sezono pradžią.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Lietuviams atsiimant pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos leidžiant pirkiniams, finansų ministras ragina paremti šalies ginkluotąsias pajėgas. Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.

Seimo konservatoriai pliekia socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę, kad ši neperspėjo gyventojų, kad atsiėmę antrosios pensijų pakopos santaupas gali netekti socialinės paramos: šildymo kompensacijų, nemokamo vaikų maitinimo. Esą žmonės nukenčia dvigubai – senatvėje negaus priedo prie pensijos ir dar dabar netenka socialinės paramos. Ministrė teisinasi, kad prieš atsiimdami pinigus žmonės turėjo patys pasidomėti ir pasiskaičiuoti, kas jiems labiau apsimoka.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti pasaulinę recesiją, o Lietuvoje – didelę infliaciją. Apie tai perspėjantys ekonomistai ragina gyventojus nustoti švaistyti pinigus ir taupyti galimam sunkmečiui. Tuo metu energetikos ekspertai įvardija, kad jau vasaros viduryje – nuo liepos – gyventojai gali sulaukti didesnių elektros ir dujų kainų. Tebesitęsianti geopolitinė įtampa ir karas Artimuosiuose Rytuose vėl kelia naftos ir dujų kainas.

Atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, lietuviai masiškai perka ne tik baldus, elektroniką ar buitinę techniką. Erotikos prekių pardavėjai džiūgauja, kad po Velykų Lietuvoje atėjo antra Valentino šventė. Lietuviai būsimas pensijas puolė investuoti į erotikos prekes – jų dabar perka dvigubai daugiau negu prieš metus pavasarį. Plačiau apie tai – TV3 žiniose. Kad lietuviai atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos dabar taško, netveria džiaugsmu ir erotikos prekių pardavėjai.

Dėl energetinės krizės gali ne tik sukilti prekių kainos, bet ir sutrikti degalų tiekimas. Tad premjerė Inga Ruginienė ragina ruoštis sunkiam rudeniui. Pramonininkai perspėja, kad sunkus bus ne tik ruduo, bet ir visa žiema, jei nesibaigs konfliktas Irane.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltai energetikos krizei tęsiantis, premjerė Inga Ruginienė jau prognozuoja ir Lietuvoje būsiant sudėtingą rudenį.

Sunerimę dėl mažų pieno ir grūdų supirkimo kainų, pabrangusių trąšų ir degalų, ūkininkai reikalauja prezidento Nausėdos užtarimo derybose su vyriausybe dėl paramos. Kartu žemdirbiai nerimauja ir dėl galinčios sumažėti nuo kitų metų europinės paramos. Prezidentas tvirtina palaikantis Lietuvos ūkininkų reikalavimus. Tačiau nuo pažadų jau pavargę ūkininkai perspėja, kad gali prie prezidentūros surengti pieno dalinimo protestą, o rudenį į kelius išvažiuoti tūkstančiai traktorių.

Iš antros pensijų pakopos jau pasitraukus beveik pusei dalyvių, valdantieji su prezidentu svarsto, kaip sulaikyti joje dar likusius. Prezidentas sako, kad pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Išpuolis Vilniaus senamiestyje. 42 metų vyras padegė medžio rąstą, kurį atrėmė į Kiaušinio skulptūrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Penktadienio vakarą Vilniuje liepsnojo rąstas prie Pylimo gatvėje stovinčios skulptūros „Margutis“. Įvykį filmavęs kaunietis Jonas šį reginį vadina protestu. „Protestas yra protestas. Medis reikalingas, dega, pažiūrėsim, kuo baigtis, gal vaikai sugalvos kažką geriau.

3 milijardus eurų iš antrosios pakopos pasiėmę lietuviai tuština ne tik buitinės technikos, baldų ir elektronikos parduotuves. Lietuviai milijonus leidžia ir investiciniam auksui, sidabrui. Aktvyiai dairosi ir nekilnojamojo turto, svarsto pinigus pervesti ir į trečiąją pakopą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Panevėžietė Daiva dairėsi naujų baldų. Moteris atvirauja, kad ruošiasi išleisti vyro atsiimtas santaupas iš antrosios pensijų pakopos ir atsinaujinti namus.

Ūkininkai skundžiasi, kad populistiniu vadinamas žaliasis kursas jiems yra per brangus ir žlugdantis. Žemdirbiai reikalauja, kad Seimas atsikvošėtų ir atšauktų dalį aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau politikai teisinasi, jog to pasiekti Briuselyje nebus paprasta, ir svarsto, kaip šią naštą perkelti nuo ūkininkų jų produkcijos vartotojams. Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą.

Lietuvių leidžiamais pinigais iš II pensijų pakopos džiaugiasi ne tik prekybininkai. Daugiau klientų jau sulaukia ir privačios gydymo įstaigos. Gyventojai aktyviai kreipiasi ir į plastinės chirurgijos klinikas, norėdami pasigražinti išvaizdą. Siuntų tarnybos skelbia sulaukusios net penkis kartus daugiau užsakymų nei įprastai, todėl prekių pristatymas gali trukti ilgiau.

Atgavę tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos savaitgalį šturmavę prekybos centrus lietuviai parduotuvėse šluoja toliau, kas dar liko. Negana to, pirkėjai masiškai tuština ir bankomatus, kuriuose kai kur jau net nebėra pinigų. Opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius, kad leisdami išeiti iš II pakopos, labiausiai nuskriaudė gaunančius nedideles algas ir jaunesnius dalyvius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iš II pensijų pakopos lietuvių sąskaitose atsidūrė apie 2,5 mlrd. eurų. Taip preliminariai skaičiuoja fondų valdytojai, pridurdami, kad iš II pakopos, negalutiniais duomenimis, pasitraukė apie 40 proc. dalyvių – tai yra daugiau nei pusė milijono žmonių. Sulaukę tūkstantinių santaupų, lietuviai puolė leisti pinigus. Bankų atstovai tvirtina, kad po Velykų lietuviams iškart atėjo Kalėdos – šį savaitgalį kasdienio vartojimo prekių buvo perkama dvigubai daugiau nei įprastai.

Lietuvos degalinėse dyzelinas toliau brangsta. O valdžia tik kitą savaitę žada sumažinti dyzelino akcizo mokestį 6 centais už litrą. Vairuotojams toks sumažinimas kelia ir juoką ir pyktį, mat dyzelinas per mėnesį pabrango 60 ct. Negana to, opozicija perspėja, kad vairuotojai gali mokesčio sumažinimo ir nepajusti, jei degalinės ir naftos perdirbėja Orlen nesumažins savo kainų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lietuvos degalinėse dyzelino litro kaina šiuo metu skiriasi iki 30 centų.

Kasdien vis daugiau lietuvių atgauna tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos. Tačiau žmonės vis dažniau skundžiasi gavę mažiau, nei matė teikdami prašymus. Ministrai ir Lietuvos banko atstovai atsakomybės kratosi – šį milijardo eurų vertės procesą paliko fondų valdytojamsbe papildomos kontrolės. O jų atstovas tikina, kad daro, ką gali, tačiau neturi galimybių nuspėti pelningiausios dienos turtui parduoti.

Prasideda didysis lietuvių sąskaitų papildymas iš antrosios pensijų pakopos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad tautiečių sąskaitos pasipildys daugiau kaip milijardu eurų. Pinigus atgauna jau ir Seimo nariai. Štai valstietė Ligita Girskienė jau džiaugiasi papilnėjusia banko sąskaita, tačiau išvydusi, kiek pinigų gavo, liko nusivylusi, mat tikėjosi gauti kone 2 tūkst. eurų daugiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvai stovint ant naujos finansinės duobės slenksčio politikai susirūpino, kad gali dar labiau sumažėti jau ir taip kritiškai mažas gimstamumas. Vyriausybė ateinančius dvejus metus skelbia Šeimos metais, per kuriuos žada skatinti gimdyti. Ministrė Jūratė Zailskienė siūlo jaunuolius varyti nuo kompiuterių į diskotekas, kad jie bent susipažintų. Premjerė reikalauja formuoti pagarbų požiūrį į vaikus ir šeimas.

Jau kitą savaitę po Vyriausybės langais protestuos ūkininkai – jie žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų šviežio pieno. Taip ūkininkai siekia parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Ūkininkai protestais grasina Ingos Ruginienės Vyriausybei ir skundžiasi menka parama bei esą gresiančiais bankrotais. Vilniuje ir kituose šalies miestuose prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje.

Pasibaigus pirmajam etapui pasitraukti iš antros pensijų pakopos, fondų valdytojai optimizmu netrykšta. Panašu, kad lietuviai gerokai viršijo ankstesnes Lietuvos banko ir valdžios prognozes, kad pirmajame etape pasitrauks apie penktadalis kaupiančiųjų. Dabar fondų valdytojai tikslių skaičių nepateikia, bet užsimena, kad kaupime lieka vos daugiau nei pusė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šimtai tūkstančių lietuvių, nusprendusių pasitraukti iš II pensijų pakopos, nekantriai laukia savo sukauptų pinigų. Tačiau dėl karo Irane krenta pasaulio investicinių fondų vertė, o kartu mažėja ir lietuvių turtas II pakopoje. Anot ekspertų, vien per kovą lietuviai jau prarado apie pusę milijardo eurų. Kiek galiausiai jie atgaus, gali lemti ir JAV prezidento sprendimai – atakuoti ar ne Irano energetikos objektus.

Dėl karo Vidurio Rytuose prabrangusi nafta ir dujos kels ir maisto kainas. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas šiemet pabrangs apie 6 proc. O pirmiausia tai pajusime pirkdami šviežias daržoves. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Irena jau ruošiasi Velykoms, tačiau prisipažįsta, kad jos šiemet bus kuklios. Šventiniam stalui senjorė viliasi išleisti ne daugiau 20 eurų. „Aš viena, pasėdėsiu ir eisiu gulti, ir po visko. Kitos išeities nėra.

Iš antros pensijų pakopos pasitraukti svarstantiems lietuviams – įtemptos dienos. Pirmoji pasitraukimo banga baigsis jau po savaitės. O karas Artimuosiuose Rytuose tirpdo kaupiančiųjų turtą ir kelia abejones, kiek tinkamas metas būtent dabar atsiimti sukauptus pinigus. Ekspertai ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perspėja, kad, norintiems atsiimti kuo didesnę pinigų sumą, dabar nepalankus metas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Lietuvoje toliau brangstant degalams, vairuotojai reikalauja įsikišti Vyriausybę. Degalinių savininkai vardija daugybę būdų, kaip Vyriausybė galėtų Lietuvoje dyzeliną atpiginti bent 40 ct už litrą. Tačiau valdantieji į visus prašymus numoja ranka ir siūlo toliau laukti, kol nurims konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nafta su degalais atpigs. Degalai Lietuvos degalinėse toliau brangsta – pasaulinei naftos kainai šiandien pakilus iki 106 dolerių už barelį.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tęsiantis smūgiams ir įtampai Artimuosiuose Rytuose, ten įstrigusiems lietuviams mūsų šalies pareigūnai gerų žinių neturi. Jungtiniuose Arabų Emyratuose šiuo metu yra įstrigę daugiau kaip 1000 turistų. Sunerimę lietuviai prašo padėti išvykti, tačiau Lietuvos pareigūnai padėti kol kas neskuba ir tikisi, kad turistais pasirūpins vietos valdžia, tad ragina klausytis jos nurodymų ir kilus pavojui slėptis.

Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms atakavus Iraną, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į Izraelį ir Palestiną, o iš Irano kuo greičiau bėgti. Ministerija rekomenduoja nevykti ir į kitas Persijos įlankos regiono šalis. Visame regione nebeveikia oro uostai ir nebeskraido lėktuvai, o lietuviai Izraelyje jau slepiasi slėptuvėse. Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms pajėgoms atakavus Iraną, Izraelio gyventojai slepiasi nuo Irano smūgių.

Artėjant Velykoms, lietuviai vėl vyksta į Lenkiją pigesnio maisto pirkti – ten perpus pigiau galima įsigyti ir sviesto. Dėl aukštų sviesto kainų Lietuvos parduotuvėse Maisto taryboje jau ginčijasi ūkininkai, verslininkai ir politikai. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis piktinasi, kad lietuviai už sviestą moka gerokai daugiau nei lenkai ar vokiečiai. Kodėl Lenkijoje ir Vokietijoje sviestas atpigo, o Lietuvos parduotuvėse jo kaina išlieka aukšta, ministras kelia Maisto tarybos posėdžiuose.

Šilumininkai toliau kelia šilumos kainas ir perspėja, kad po rekordinių sausio sąskaitų gyventojai panašių sumų sulauks dar ir už vasarį. O buvęs sostinės meras Artūras Zuokas vilniečiams mažesnių sąskaitų ragina nesitikėti. Jis kaltina ne tik miesto šilumos įmonę neatsakingai perkant šildymui naudojamas dujas, bet ir Ignitį, kuris beveik pusę kogeneracinės jėgainės akcijų pardavė šveicarams, kurie esą iš vilniečių kišenių norės pelningo uždarbio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gyventojams svarstant, kur išleisti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, vyriausybė ragina investuoti į šalies gynybą. Netgi žada padidinti gynybos obligacijų palūkanas. Tačiau anot ekspertų, vien to nepakaks, ir jei vyriausybė nori, kad gyventojai jai paskolintų savo santaupas, privalo aiškinti ir skatinti žmones investuoti. Be to, TV3 žurnalistai atskleidžia politikų dviveidiškumą – gyventojus ragina pirkti obligacijas, tačiau patys į jas neinvestuoja.

Rekordiškai šalta žiema vis labiau tuština gyventojų pinigines. Pabrango ne tik centrinis šildymas, malkos, briketai, granulės, bet dar ir elektra. Aukštos elektros kainos ypač smogia tiems, kas tikėjosi sutaupyti mokėdami biržos kainomis ir įsirengė šilumos siurblius. Energetikos ministerija jau svarsto leisti gyventojams nenaudingas sutartis nutraukti dažniau nei dabar. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdantieji ruošia kelių mokesčių reformą. Jau kitais metais planuoja įvesti elektroninę kelių rinkliavos sistemą vietoje dabar galiojančių vinječių. Verslas baiminasi, kad mokesčiai už kelius išaugs dešimtimis kartų ir priekaištauja, kad iki šiol neaišku, kokio dydžio mokesčiai gresia ir perspėja, kad jei jie didės brangs jų paslaugos ir prekės. Na, o valdantieji žada, kad mokesčius paskelbs tik rudenį. Tiesa, ir toliau žada, kad asmeninių automobilių dar neapmokestins.

Paspaudus rekordiniams šalčiams, žmonės iš parduotuvių lentynų iššlavė medienos briketus ir granules. Kol vieni ruošėsi iš anksto, kiti kieto kuro šaltai žiemai pritrūko. O paspaudus šalčiams, briketų ir granulių kainos šoktelėjo kone dvigubai. Gamintojai prašė kantrybės ir pasiūlą žadėjo padidinti per kelias savaites. O prekybininkai žmonėms siūlė kūrentis kitu kuru – malkomis ir anglimi. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ši snieguota ir šalta žiema kelia itin daug iššūkių vairuotojams ir keleiviams Vilniuje. Tad politikai vis aršiau ginčijasi, kaip padaryti mieste keliones greitesnes ir saugesnes. Štai demokratas Tomas Tomilinas ragina tiesti metro kaip „Rail Baltica“ atšaką ir tam panaudoti europinę paramą. Tačiau buvęs meras Artūras Zuokas siūlo pasinaudoti Kopenhagos patirtimi ir tiesti pigesnį lengvąjį metro.

Itin šaltą vasario pradžią kauniečiams tenka pasitikti be karšto vandens. Savaitgalį „Kauno energijos“ klientai sulaukė žinučių, prašančių pirmadienį nuo 6 iki 10 val. nenaudoti karšto vandens dėl ekstremalaus šalčio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl šalčių Kaune dar savaitgalį ėmė sproginėti miesto vandentiekio vamzdynai. Avarinės tarnybos vos spėjo važinėti ir remontuoti sutrūkinėjusius vamzdžius.

Lietuvoje dyzelinas, palyginti su kaimynine Lenkija, šiemet dar brangesnis. Lietuviškų degalinių atstovai skaičiuoja, kad pernai dyzelino pardavimai smuko net 16 procentų, o tai yra apie pusę milijardo eurų. Degalinių savininkai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis, mat prarado tranzitinių vilkikų vairuotojus. Tačiau valdančiųjų atstovas Algirdas Sysas į tokius priekaištus numoja ranka, mat Lietuvos vairuotojai net ir brangesnius degalus toliau perka ir pernai sumokėjo 100 mln.

Šalta žiema kelia įtampą tiek gyventojams, tiek šilumininkams. Šie katilus kūrena visu pajėgumu. Miškuose urėdijų darbininkai sudėtingomis sąlygomis per sniegą ir ledą ruošia biokurą. O jo ir dujų atsargos ne tik senka, bet ir toliau kyla kainos, mat paklausa nemažėja. Tad gyventojams šilumininkai ruošia vis didesnes sąskaitas ir ruošiasi skolininkų lavinai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prekybos centruose – sąmyšis dėl sviesto kainų. Europoje didmeninės sviesto kainos nukrito beveik perpus, tačiau Lietuvoje prekybininkai su perdirbėjais mažinti sviesto kainų neskuba. Tad pirkėjai piktinasi, pamatę sviesto pakelį už 3,5 euro. Prekybininkai pirkėjus pamažu pradeda vilioti didesnėmis nuolaidomis, tačiau pačių kainų mažinti nesirengia ir laukia sviesto brangimo rinkose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Sodrą“ užplūdo II pensijų pakopos dalyviai. Žmonės atakuoja konsultantus telefonu, internetu ir vyksta į „Sodros“ padalinius. Nors „Sodra“ atsakinėja į klausimus, ji ragina gyventojus kreiptis ir į pensijų fondų valdytojus. Tuo metu socialdemokratai jau ginčijasi, kaip dar kartą keisti kaupimo sąlygas liksiantiems II pakopoje ir ar panaikinti valstybės skatinamąsias įmokas, kurios šiemet kiekvienam kaupiančiajam siekia po 33 eurus per mėnesį.

Šalčiams nesitraukiant energetikai prognozuoja gyventojams didesnes šildymo sąskaitas nei gruodį. Senų daugiabučių vidutinių butų gyventojai už sausį gali sulaukti 200 eurų ir dar didesnių sąskaitų. Šilumininkai tvirtina, kad šiluma dar labiau brangsta, nes kūrena vis daugiau dujų ir mazuto, o ir biokuro kaina kyla. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Už lango 10 laipsnių šalčio, o panevėžietės Idalijos bute šilta ir jauku. Senjorė prisipažįsta visus megztinius nusivilko, nes namie šilta.

Lietuva dar labiau įtvirtina savo statusą, kaip šalies su aukščiausiomis dyzelino kainomis regione. Finansų ministras pripažįsta, kad dėl to dyzelino suvartojimas Lietuvoje pernai sumažėjo dešimtadaliu, nukentėjo ir šalies biudžetas. O mažiau pajamų gaunantys degalinių verslininkai stebisi, kad užuot nuleidusi mokesčius iki Lenkijos lygio, vyriausybė daro atvirkščiai, tad šiuo metu Lenkijoje dyzelino litras 11 ct pigesnis, o Estijoje beveik 20 ct. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sulaukę tikros žiemos, džiaugsmu trykšta lygumų slidinėjimo entuziastai. Pasiėmę slides ir lazdas, įvairiausio amžiaus žmonės skuba mėgautis sniego teikiamomis pramogomis, plūsta tiesiog į gamtą ir specialiai slidinėjimui parengtas trasas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Septyniasdešimtmetis Romualdas šiais metais neatsidžiaugė Lietuvą nuklojusiu sniegu ir tebesitęsiančiu šalčiu. „Šią žiemą sugrįžau į vaikystę.

Nekilnojamasis turtas toliau brangsta ir gyventojams vis sunkiau jį įpirkti. Tad vystytojai stato vis mažesnius butus. Jei taip toliau, ekonomistai perspėja, kad padėtis Vilniuje ims panašėti į Honkongą, kur  žmonės priversti gyventi automobilio parkavimo vietos dydžio butuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Šioje zonoje suplanuota virtuvė, čia galėtų būti miegamojo komplektas, minkštas kampas, ant sienos galėtų kabėti televizorius.