Donatas Brimeris

Pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerę Kazimirą Prunskienę lietuviai prisimena kaip drąsią ir ryžtingą politikę. „Gintarinės ledi“ vardą pelniusios politikės tvirto charakterio bei lyderystės žmonės dažnai pasigenda ir šiandieninėje politikoje. Drauge nuveiktus darbus bei istorines akimirkas prisimena ir jos buvę politikos bendražygiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl pabrangusio biokuro šilumininkai perspėja, kad artėjantį šildymo sezoną gali tekti mokėti ketvirtadaliu brangiau nei pernai. Šilumininkai jau dabar ragina Vyriausybę nesėdėti rankų sudėjus, o mažinti biokuro kainą, pavyzdžiui, įpareigojant Valstybinę miškų urėdiją pagaminti daugiau biokuro ir jį parduoti mažesne kaina nei šiuo metu rinkoje. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kauno gyventojai už centralizuotą šilumą moka vieną didžiausių kainų tarp didžiųjų miestų.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Artėjant savivaldybių rinkimams Lietuvos bankas prisiminė savivaldybes, kuriose nėra nė vieno banko skyriaus. Tokių Lietuvoje – šeštadalis. Todėl centrinis bankas ragina komercinius bankus jose bent kelias dienas per savaitę teikti gyvas paslaugas gyventojams. Lietuvos banko atstovai taip pat užsimena besiderantys su komerciniais bankais dėl maždaug pusšimčio naujų bankomatų įrengimo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šį mėnesį lietuvių sąskaitose nugulus beveik milijardui eurų iš antrosios pensijų pakopos, iš kailio neriasi ir sukčiai, kurie gviešiasi šių pinigų. Žmonės pasakoja sulaukiantys gausybės melagingų skambučių, žinučių ir elektroninių laiškų. Tad bankų atstovai perspėja būti itin atidžius, netikėti pasakiškais investavimo pažadais ir niekam neatskleisti banko sąskaitų prisijungimo duomenų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antroji pensijų pakopa toliau griūna. Per antrąjį metų ketvirtį iš jos pasitraukė dar 116 tūkst. dalyvių ir atsiėmė dar vieną milijardą eurų. Iš viso iš antros pakopos jau pasitraukė beveik pusė dalyvių, o pakopoje nebeliko nė 6 mlrd. eurų iš buvusių 10 mlrd. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Antrosios pensijų pakopos reformos iniciatorė Inga Ruginienė – vėl ministrė.

Degalinėse – naujas kainų šuolis. Kai kuriose degalinėse už litrą dyzelino vėl tenka mokėti 2 eurus. Brangsta ir dujos, biokuras, todėl ekonomistai perspėja ne tik apie galimą naują infliacijos bangą, bet ir apie dar brangesnį artėjantį šildymo sezoną. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kainų šuolis pasiekė ne tik degalus Degalinių valdytojai sako, kad tokiomis kainomis stebėtis nereikėtų, ir perspėja, jog kitą savaitę jos gali būti dar didesnės.



Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos prisiekusiam naujajam žemės ūkio ministrui demokratui Kęstučiui Mažeikai ūkininkai jau grūmoja protestais. Žemdirbiai piktinasi brangstančiais degalais, trąšomis, vis didesniais aplinkosaugos ribojimais ir rudenį ruošiasi blokuoti šalies kelius. Ūkininkai piktinasi ir Seimo priimtu Pieno įstatymu, kuris ūkininkų esą ir toliau beveik neapgins nuo perdirbėjų ir prekybininkų godumo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ruošia naują ginklą prieš kosmines vaistų kainas šalyje – žada įgyvendinti seną pažadą ligoninėse įkurti valstybines vaistines. Jų ministras labiausiai pasigenda mažuose miesteliuose, kur trūksta privačių vaistinių. L. Kukuraitis žada, kad valstybinėse vaistinėse vaistai kainuos mažiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietei Raisai į vaistinę tenka užeiti bent kartą ar du per savaitę.

Trijų milijardų eurų vertės jūros vėjo elektros parko projektas prie Palangos dar labiau klimpsta. Baigiantis darbą Vyriausybėje ministras Žygimantas Vaičiūnas rėžia, kad „Ignitis“ jo nesugeba įgyvendinti. Ministras vėjo parką siūlo dar gelbėti europiniais pinigais. O lenkai ir šioje srityje lietuviams nušluosto nosį – jau po metų žada užbaigti savo vėjo parko statybas netoli Gdansko ir gaminti elektrą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos, o daugumą atsiimtų pinigų laiko tiesiog bankų sąskaitose, kur jie vien dėl infliacijos praranda vertę. Sunerimę, kad taip lietuviai vėjais paleis senatvei taupytus pinigus, valdantieji tariasi, kaip išmokyti lietuvius investuoti ir įveikti investavimo fobijas. O naujasis finansų ministras jau žada lietuviams sukurti kone investavimo rojų ir pamokyti, kaip tai daryti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antroji pensijų pakopa toliau traukiasi. SEB bankas skelbia, kad iš jų fondų pasitraukė dar apie dešimtadalis dalyvių. Seimo narys Algirdas Sysas prognozuoja, iš viso iš antros pakopos šįkart pasitraukusių bus apie 100 tūkst., taigi antroji pakopa per pusmetį neteks apie pusės dalyvių. Aiškėja ir kurie gyventojai pralošė, kurie laimėjo.

Naujasis premjeras Mindaugas Sinkevičius neslepia, kad kitąmet didins senatvės pensijas. Ir nors jis dar neatskleidžia tikslių sumų, Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas jau nerimauja, kad kitais, rinkimų metais, politikai neperlenktų lazdos taškydami „Sodros“ rezervą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius kitais metais žada toliau didinti senatvės pensijas. Tiesa, jis dar neatskleidžia, kokią dalį pensijoms skirtų iš milijardinio „Sodros“ rezervo.

Baigėsi antrasis etapas pasitraukti iš II pensijų pakopos. Fondų valdytojai prognozuoja, kad jis bus kiek mažesnis nei pirmasis, o toliau kaupti liks bent trečdalis buvusių dalyvių. Beje, iš II pakopos traukiasi ir vienas parlamentarų – signataras, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas. Jis nusprendė vietoje priedo prie pensijos visas sukauptas lėšas panaudoti namo statyboms. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuviai, atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, toliau juos leidžia baldams, buitinei technikai, kompiuteriams ir statybinėms medžiagoms. Mažmeninė prekyba gegužę buvo beveik dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. O, pasinaudodami situacija ir matydami išaugusią paklausą, prekybininkai kelia ir kainas. Na, o naujas milijonų eurų pliūpsnis į lietuvių sąskaitas bus jau liepos mėnesį. Tiesa, ekonomistai jo tikisi mažesnio nei per pirmąją bangą prieš 3 mėnesius.

Vilniuje ant televizijos bokšto suplevėsavo didžiulė Jungtinių valstijų vėliava. O prieš tai ją dar spėjo sutrypti ir sutrikdyti ceremoniją JAV prezidento Donaldo Trumpo politika nepatenkintas protestuotojas. Vilniuje minint 250-ąsias Jungtinių valstijų nepriklausomybės metines, 20-metis jaunuolis ėmė lakstyti ant kelti paruoštos šios šalies vėliavą šalia televizijos bokšto 8 valandą ryto.

Naujoji valdančioji dauguma ruošia priešrinkiminį išmokų ir mokesčių paketą. Kitąmet žada net dešimtadaliu dosnesnes pensijas ir kitas socialines išmokas, pavyzdžiui, naujagimio susilaukusiems tėvams pirmus priežiūros metus mokėti visą buvusią algą. Svarsto stabdyti ir degalų mokesčių didinimo planą, taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Tačiau valdančioji dauguma gali didinti saldintų gėrimų, lošimų, alkoholio, rūkalų, kelių mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Baigiasi antrasis etapas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Fondų valdytojai prognozuoja, kad dabar pasitrauks kiek mažiau nei prieš tris mėnesius ir kaupti toliau liks bent trečdalis dalyvių. Beje, iš pakopos traukiasi ir vienas seniausių parlamentarų – signataras liberalas Eugenijus Gentvilas. Jis vietoje 150 eurų priedo prie pensijos nusprendė iškart visus pinigus panaudoti statyboms. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jau kitą savaitę už prekes iš Kinijos elektroninių parduotuvių teks mokėti brangiau. Visoje Europos Sąjungoje įsigalios naujas 3 eurų mokestis už bet kokią smulkmeną. Lietuviai piktinasi, kad prekės pabrangs, ir svarsto, jog pigių niekučių siųstis, greičiausiai, nebeapsimokės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Raimundas kiniškoje elektroninėje parduotuvėje užsisakė įrankių automobilių remontui už beveik 150 eurų.

Narystė euro zonoje, praūžusi pandemija, nesibaigiantis karas Ukrainoje, didėjančios algos ir kainos lietuvius verčia vis labiau taupyti. Lietuviai indėliuose ir einamosiose sąskaitose laiko apie 30 mlrd. eurų. Ekonomistai ginčijasi, kiek lietuvių tapo investuotojais: vieni mato dvigubą proveržį, tačiau, anot oponentų, atmetus indėlius, šis proveržis gerokai sumenktų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nepaisant milijardinių santaupų ir investicijų, skurstančiųjų dalis nemažėja.

Kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Vairuotojai nebesupranta, kas vyksta, ir kaltina degalinių valdytojus godumu. Šie teisinasi mėginantys išparduoti prieš savaitę brangiai įsigytus degalus. O ekonomistų nuomonės dėl naftos kainų pokyčių išsiskiria – vieni tikina, kad nafta ir toliau pigs, tačiau kiti tam priežasčių nebemato. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Pastarąją savaitę Lietuvos degalinių švieslentėse kainos priminė amerikietiškuosius kalnelius.

Taškydami II pakopos pinigus baldams, automobiliams, auksui ir erotinėms prekėms, lietuviai, pasirodo, nemažą dalį lėšų ir pasiliko – bankų sąskaitose jie laiko apie 2 mlrd. eurų, o dar pusę milijardo išsigrynino. Prezidentas ragina gyventojus šiuos pinigus skolinti valstybei už palūkanas ir taip prisidėti prie valstybės projektų finansavimo. Tuo metu politikai ginčijasi, kaip patobulinti II pensijų pakopą, kad iš jos nepasitrauktų likę dalyviai. Daugiau apie tai sužinokite – TV3 Žiniose.

Seimas griežtina nepriklausomų elektros tiekėjų kontrolę. Jei nesugebės gyventojams pasiūlyti itin mažos elektros kainos, tiekėjai privalės kone 300 tūkst. klientų tiesiog atiduoti į „Igničio“ visuomeninį tiekimą. Nepriklausomi elektros tiekėjai nepatenkinti šia naujove, mat mažesnę kainą vargu, ar pasiūlys, tad tiesiog praras dalį klientų ir jų pinigų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Panevėžiečiai miglotai pasakoja apie tai, kiek ir pagal kokį planą moka už sunaudojamą elektrą.

Aštrėja konfliktas tarp darbdavių, profsąjungų ir Vyriausybės dėl kitų metų minimalios algos didinimo. Darbdaviai ir profsąjungos gėdina nueinančią Ingos Ruginienės vyriausybę, kad ši būsimai valdžiai teikia nesuderintą minimalios algos didinimo planą – pagal jį MMA didėtų 50 eurų, iki 900 „į rankas“ . Matydami, kad Vyriausybė nepaiso jų nuomonės, pramonininkai žada nedalyvauti trišalėje taryboje ir sunkiai įsivaizduoja joje darbą su I. Ruginiene, jei ji grįš į socialinės apsaugos ir darb...

Jungtinėms valstijoms ir Iranui derantis dėl karo pabaigos ir tvyrant įtampai, Lietuvos bankas blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Pabrangusi energija ir antrosios pensijų pakopos milijardai kainas Lietuvoje, anot banko, padidino šiemet 5 ar net 6 proc. Tačiau Lietuvos banko vadovas guodžia, kad bent lietuvių algos šiemet turėtų didėti dvigubai greičiau už infliaciją.

Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie karo su Iranu pabaigą ir žadant atverti Hormūzą – nafta pasaulyje per dieną atpigo dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos degalinėse – situacija priešinga. Po savaitgalio benzinas ir dyzelinas jau brangsta. Degalinių valdytojai kaltę verčia valdantiesiems, kad nepratęsė dyzelino akcizo mokesčio sumažinimo.

Pensininkams sužibo viltis gauti didesnes pensijas. Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos lietuviai „Sodros“ rezervą netikėtai papildė kone milijardu neplanuotų eurų. Jei valdžia šiuos pinigus nuspręstų pravalgyti ir išdalinti – kiekvienas pensininkas metus laiko gautų po papildomą šimtą eurų kas mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dabartinės 750 eurų senatvės pensijos, anot senjorų, nebepakanka patenkinti net būtiniausius poreikius.

Po skandalo, kai Vilniaus meras Tenerifėje stebėjo krepšinio varžybas kartu su „Hanner“ savininku Arvydu Avuliu, Valdas Benkunskas naujo stadiono statybas apžiūrinėjo jau be A. Avulio. Meras pripažįsta, kad niekaip nepavyksta sutarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl komplekso korekcijų. Tad ar įvyks stadione žadamos rungtynės po pusantrų metų?  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokų tvarka. Jos labiau priklausys nuo anksčiau gauto atlyginimo. Mažiausios išmokos padidės daugiau nei šimtu eurų, o didžiausios – apie 160 eurų. Vis dėlto dėl Seimo nustatytų lubų didžiausia išmoka negalės viršyti 1620 eurų, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą darbuotojas gaudavo anksčiau. „Sodra“ viliasi, kad naujoji tvarka skatins bedarbius aktyviau ieškoti darbo, tačiau darbdaviai pokyčius vadina kosmetiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ant plauko pakibo 3 milijardų eurų vertės „Igničio“ jūrų vėjo parko ties Palanga statybos. Energetikos ministras kalba, kad projektas gali būti suspenduotas, mat jo kaina, tikėtina, yra per didelė už galimą naudą. Aiškėja, kad projektas įstrigo, statybos gali užsitęsti dar kone dešimtmetį ir gaminti pernelyg brangią elektrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Ignitis“ jau prieš dvejus metus pradėjo parengiamuosius darbus būsimo jūros vėjo parko vietoje netoli Palangos.

Brangstanti nafta, dujos ir biokuras grasina brangesniu šildymo sezonu. Prezidentūra jau ragina valdančiuosius grąžinti atšauktą PVM lengvatą šildymui. O Lietuvos bankas jau ragina didinti mokesčius investiciniam nekilnojamajam turtui. Valdantieji šiuos siūlymus svarsto, tačiau tikina, kad staigių spendimų nedarys, mat šių mokesčių pokyčiai įsigaliojo tik šiemet. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniuje kartu posėdžiavo Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių nariai. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos paramos Ukrainai ir Ukrainos patirties perėmimo, kaip gyventi dronų grėsmės akivaizdoje. Vyriausybės taip pat diskutavo dėl dronų ir sprogmenų gamybos Lietuvoje abiejų šalių poreikiams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje įvyko jau antrasis bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis. Pirmasis pernai spalį buvo surengtas Kyjive.

Prasideda nauja kainų pasiutpolkė. Gamintojai ir tiekėjai, pabrangus naftai, dujoms ir degalams, pakėlė produktų kainas prekybininkams. Kiti specialiai nepardavė pigiau įsigytų žaliavų ir laukė, kol jos pabrangs. Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad kainų šuolių bus, ir žada padėti labiausiai nepasiturintiems. Tačiau pirkėjai reikalauja griežtesnės prekybininkų ir gamintojų kontrolės.

Lietuvos gyventojai bankų sąskaitose laiko daugiau nei 20 mlrd. eurų. Jas papildė dar trimis milijardais eurų iš antrosios pensijų pakopos. Prezidentas su Lietuvos banko vadovu siūlo šiuos pinigus panaudoti naudingiau ir įpareigoti bankus atidaryti specialias sąskaitas, iš kurių už palūkanas žmonės skolintų pinigus valstybės ūkio ir gynybos projektams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiauliečiai prisipažįsta dar neskubantys investuoti ar išleisti iš antros pakopos atgautų pinigų.

Įkandin pabrangusių degalų po mėnesio gyventojams dar labiau pabrangs ir elektra, ir dujos. Energetikos reguliavimo taryba dešimtadaliu didina visuomeninės elektros kainas, tiesa, jos dar neprilygs toms, kurias moka nepriklausomų elektros tiekėjų klientai. Dujų kainos kyla ir grįžta į lygį, buvusį prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

Šiemet pabrangus degalams, už juos mokesčių akcizų į biudžetą vairuotojai jau sumokėjo 50 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tačiau jau po trijų savaičių dyzelinas gali pabrangti dar labiau, mat nustos galioti laikinas mokesčių sumažinimas – 6 ct už litrą pristabdęs dyzelino brangimą. Ministras nesiūlo mokesčių sumažinimo tęsti, nes tikisi, kad atpigs nafta. Panevėžio degalinėje gyventojai už dyzeliną moka daugiau nei po du eurus už litrą.

Pabrangus degalams, nuo liepos gyventojams brangs ir visuomeninė elektra, dujos. Tačiau energetikos ministerija priekaištauja nedaug elektros sunaudojantiems lietuviams, kad šie nesidomi elektros kainomis ir perka brangesnę elektrą iš nepriklausomų tiekėjų užuot pirkę iš visuomeninio tiekimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seime kunkuliuoja ginčai, ar uždrausti nepilnamečiams vartoti nealkoholinių alų, vyną, sidrą ir kitus panašius gėrimus. Jei vaikams leisime nevaržomai gerti kaip dabar nealkoholinį alų ar vyną, vyriausybės nuomone, po 18 gimtadienio, jaunuoliai paskęs alkoholizmo liūne. Tačiau šių gėrimų gamintojai naujiems ribojimams prieštarauja ir tvirtina, jog naujas draudimas yra viso labo populistinis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl mokesčių reformos Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Apie tai perspėja verslo organizacijos, ragindamos valdančiuosius ne didinti mokesčių, o ryžtingiau gaudyti tuos, kurie jų nemoka. Esą taip valdžia galėtų biudžetą padidinti 50 proc. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus toliau numoja ranka ir keisti mokesčių nesirengia. Lietuvoje per metus 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių gyventojų. Taip tvirtinantys verslo atstovai skaičiuoja, kad beveik 60 tūkst.

Nuo kovo mėnesio, kai degalų kainos šovė į viršų, Lietuvos vairuotojai ėmė mažiau pirkti dyzelino. Jais jau ima sekti ir benzininių mašinų vairuotojai. Verslas reikalauja valdančiuosius greičiau degalų kainas sumažinti iki Lenkijos lygio, tai yra atpiginti apie 30 centų. Tačiau finansų ministras netgi negali atsakyti, ar pratęs po mėnesio baigsiančią galioti 6 centų dyzelino mokesčių nuolaidą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gyventojams už visuomeninę elektrą ir gamtines dujas kitą pusmetį gali tekti mokėti brangiau. Hormūzo sąsiaurio blokada ne tik kelia energijos kainas, bet ir trukdo europiečiams, o kartu ir lietuviams, ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. Dujų saugyklos po praėjusios šaltos žiemos apytuštės, o jas pildyti šiuo metu brangu. Negana to, kai kurios šalys, dujas pirkusios iš šalia Hormūzo esančio Kataro, gali jų ir pritrūkti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Praūžus pirmajai pasitraukimo iš II pensijų pakopos bangai, pradėjo plūsti nauji prašymai išeiti. Kad ši sistema visiškai nesugriūtų, Lietuvos banko vadovas ragina valdančiuosius keisti anuitetų išmokėjimo tvarką. Tačiau ministrė Jūratė Zailskienė tai daryti atsisako. Panevėžio rajono meras perspėja, kad daug pasitraukusių iš II pakopos, kurie gauna socialinę paramą, gali susidurti su nemalonumais – paramą gali tekti grąžinti arba ji bus sumažinta.

Parlamentaras aušrietis Karolis Neimantas lietuviams pasiūlė naują prabangos mokestį – galingiems automobiliams. Mokesčiu būtų apmokestinti visi, turintys galingesnius automobilius nei numatyta riba. Tad mokestis grėstų ir „Nemuno Aušros“ partijos lyderiui. Visgi, siekdamas apsaugoti Remigijų Žemaitaitį nuo mokesčio, K. Neimantas jau siūlo išimtį – atleisti nuo jo šeimas, auginančias du vaikus, kaip ir R. Žemaitaitis.

Vilniaus centre šiandien – šimtai motociklų. Motociklininkai trankiai pradeda naują sezoną. O sezono atidarymo šventėje ir mėsainių valgymo čempionatas. Jo nugalėtojas pusės kilogramo mėsainį sušveičia vos per minutę. Štai taip svylančios padangos ir kriokiantys varikliai šiandien sostinėje skelbia naujo motociklininkų sezono pradžią.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Lietuviams atsiimant pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos leidžiant pirkiniams, finansų ministras ragina paremti šalies ginkluotąsias pajėgas. Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.