Donatas Brimeris

Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie karo su Iranu pabaigą ir žadant atverti Hormūzą – nafta pasaulyje per dieną atpigo dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos degalinėse – situacija priešinga. Po savaitgalio benzinas ir dyzelinas jau brangsta. Degalinių valdytojai kaltę verčia valdantiesiems, kad nepratęsė dyzelino akcizo mokesčio sumažinimo.

Pensininkams sužibo viltis gauti didesnes pensijas. Pasitraukusieji iš antrosios pensijų pakopos lietuviai „Sodros“ rezervą netikėtai papildė kone milijardu neplanuotų eurų. Jei valdžia šiuos pinigus nuspręstų pravalgyti ir išdalinti – kiekvienas pensininkas metus laiko gautų po papildomą šimtą eurų kas mėnesį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dabartinės 750 eurų senatvės pensijos, anot senjorų, nebepakanka patenkinti net būtiniausius poreikius.

Po skandalo, kai Vilniaus meras Tenerifėje stebėjo krepšinio varžybas kartu su „Hanner“ savininku Arvydu Avuliu, Valdas Benkunskas naujo stadiono statybas apžiūrinėjo jau be A. Avulio. Meras pripažįsta, kad niekaip nepavyksta sutarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl komplekso korekcijų. Tad ar įvyks stadione žadamos rungtynės po pusantrų metų?  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo liepos mėnesio keisis nedarbo išmokų tvarka. Jos labiau priklausys nuo anksčiau gauto atlyginimo. Mažiausios išmokos padidės daugiau nei šimtu eurų, o didžiausios – apie 160 eurų. Vis dėlto dėl Seimo nustatytų lubų didžiausia išmoka negalės viršyti 1620 eurų, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą darbuotojas gaudavo anksčiau. „Sodra“ viliasi, kad naujoji tvarka skatins bedarbius aktyviau ieškoti darbo, tačiau darbdaviai pokyčius vadina kosmetiniais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ant plauko pakibo 3 milijardų eurų vertės „Igničio“ jūrų vėjo parko ties Palanga statybos. Energetikos ministras kalba, kad projektas gali būti suspenduotas, mat jo kaina, tikėtina, yra per didelė už galimą naudą. Aiškėja, kad projektas įstrigo, statybos gali užsitęsti dar kone dešimtmetį ir gaminti pernelyg brangią elektrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Ignitis“ jau prieš dvejus metus pradėjo parengiamuosius darbus būsimo jūros vėjo parko vietoje netoli Palangos.

Brangstanti nafta, dujos ir biokuras grasina brangesniu šildymo sezonu. Prezidentūra jau ragina valdančiuosius grąžinti atšauktą PVM lengvatą šildymui. O Lietuvos bankas jau ragina didinti mokesčius investiciniam nekilnojamajam turtui. Valdantieji šiuos siūlymus svarsto, tačiau tikina, kad staigių spendimų nedarys, mat šių mokesčių pokyčiai įsigaliojo tik šiemet. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniuje kartu posėdžiavo Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių nariai. Ministrai tarėsi dėl Lietuvos paramos Ukrainai ir Ukrainos patirties perėmimo, kaip gyventi dronų grėsmės akivaizdoje. Vyriausybės taip pat diskutavo dėl dronų ir sprogmenų gamybos Lietuvoje abiejų šalių poreikiams. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vilniuje įvyko jau antrasis bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių posėdis. Pirmasis pernai spalį buvo surengtas Kyjive.

Prasideda nauja kainų pasiutpolkė. Gamintojai ir tiekėjai, pabrangus naftai, dujoms ir degalams, pakėlė produktų kainas prekybininkams. Kiti specialiai nepardavė pigiau įsigytų žaliavų ir laukė, kol jos pabrangs. Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, kad kainų šuolių bus, ir žada padėti labiausiai nepasiturintiems. Tačiau pirkėjai reikalauja griežtesnės prekybininkų ir gamintojų kontrolės.

Lietuvos gyventojai bankų sąskaitose laiko daugiau nei 20 mlrd. eurų. Jas papildė dar trimis milijardais eurų iš antrosios pensijų pakopos. Prezidentas su Lietuvos banko vadovu siūlo šiuos pinigus panaudoti naudingiau ir įpareigoti bankus atidaryti specialias sąskaitas, iš kurių už palūkanas žmonės skolintų pinigus valstybės ūkio ir gynybos projektams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiauliečiai prisipažįsta dar neskubantys investuoti ar išleisti iš antros pakopos atgautų pinigų.

Įkandin pabrangusių degalų po mėnesio gyventojams dar labiau pabrangs ir elektra, ir dujos. Energetikos reguliavimo taryba dešimtadaliu didina visuomeninės elektros kainas, tiesa, jos dar neprilygs toms, kurias moka nepriklausomų elektros tiekėjų klientai. Dujų kainos kyla ir grįžta į lygį, buvusį prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos. Vienas iš tyrimą atlikusių žurnalistų įtaria, kad parlamentarai didžiules sumas gali deklaruoti fiktyviai, avansu – jų dar net neturėdami.

Šiemet pabrangus degalams, už juos mokesčių akcizų į biudžetą vairuotojai jau sumokėjo 50 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tačiau jau po trijų savaičių dyzelinas gali pabrangti dar labiau, mat nustos galioti laikinas mokesčių sumažinimas – 6 ct už litrą pristabdęs dyzelino brangimą. Ministras nesiūlo mokesčių sumažinimo tęsti, nes tikisi, kad atpigs nafta. Panevėžio degalinėje gyventojai už dyzeliną moka daugiau nei po du eurus už litrą.

Pabrangus degalams, nuo liepos gyventojams brangs ir visuomeninė elektra, dujos. Tačiau energetikos ministerija priekaištauja nedaug elektros sunaudojantiems lietuviams, kad šie nesidomi elektros kainomis ir perka brangesnę elektrą iš nepriklausomų tiekėjų užuot pirkę iš visuomeninio tiekimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seime kunkuliuoja ginčai, ar uždrausti nepilnamečiams vartoti nealkoholinių alų, vyną, sidrą ir kitus panašius gėrimus. Jei vaikams leisime nevaržomai gerti kaip dabar nealkoholinį alų ar vyną, vyriausybės nuomone, po 18 gimtadienio, jaunuoliai paskęs alkoholizmo liūne. Tačiau šių gėrimų gamintojai naujiems ribojimams prieštarauja ir tvirtina, jog naujas draudimas yra viso labo populistinis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl mokesčių reformos Lietuvoje mažėja mokesčių mokėtojų. Apie tai perspėja verslo organizacijos, ragindamos valdančiuosius ne didinti mokesčių, o ryžtingiau gaudyti tuos, kurie jų nemoka. Esą taip valdžia galėtų biudžetą padidinti 50 proc. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus toliau numoja ranka ir keisti mokesčių nesirengia. Lietuvoje per metus 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių gyventojų. Taip tvirtinantys verslo atstovai skaičiuoja, kad beveik 60 tūkst.

Nuo kovo mėnesio, kai degalų kainos šovė į viršų, Lietuvos vairuotojai ėmė mažiau pirkti dyzelino. Jais jau ima sekti ir benzininių mašinų vairuotojai. Verslas reikalauja valdančiuosius greičiau degalų kainas sumažinti iki Lenkijos lygio, tai yra atpiginti apie 30 centų. Tačiau finansų ministras netgi negali atsakyti, ar pratęs po mėnesio baigsiančią galioti 6 centų dyzelino mokesčių nuolaidą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Gyventojams už visuomeninę elektrą ir gamtines dujas kitą pusmetį gali tekti mokėti brangiau. Hormūzo sąsiaurio blokada ne tik kelia energijos kainas, bet ir trukdo europiečiams, o kartu ir lietuviams, ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. Dujų saugyklos po praėjusios šaltos žiemos apytuštės, o jas pildyti šiuo metu brangu. Negana to, kai kurios šalys, dujas pirkusios iš šalia Hormūzo esančio Kataro, gali jų ir pritrūkti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Praūžus pirmajai pasitraukimo iš II pensijų pakopos bangai, pradėjo plūsti nauji prašymai išeiti. Kad ši sistema visiškai nesugriūtų, Lietuvos banko vadovas ragina valdančiuosius keisti anuitetų išmokėjimo tvarką. Tačiau ministrė Jūratė Zailskienė tai daryti atsisako. Panevėžio rajono meras perspėja, kad daug pasitraukusių iš II pakopos, kurie gauna socialinę paramą, gali susidurti su nemalonumais – paramą gali tekti grąžinti arba ji bus sumažinta.

Parlamentaras aušrietis Karolis Neimantas lietuviams pasiūlė naują prabangos mokestį – galingiems automobiliams. Mokesčiu būtų apmokestinti visi, turintys galingesnius automobilius nei numatyta riba. Tad mokestis grėstų ir „Nemuno Aušros“ partijos lyderiui. Visgi, siekdamas apsaugoti Remigijų Žemaitaitį nuo mokesčio, K. Neimantas jau siūlo išimtį – atleisti nuo jo šeimas, auginančias du vaikus, kaip ir R. Žemaitaitis.

Vilniaus centre šiandien – šimtai motociklų. Motociklininkai trankiai pradeda naują sezoną. O sezono atidarymo šventėje ir mėsainių valgymo čempionatas. Jo nugalėtojas pusės kilogramo mėsainį sušveičia vos per minutę. Štai taip svylančios padangos ir kriokiantys varikliai šiandien sostinėje skelbia naujo motociklininkų sezono pradžią.

Lietuva ir vėl tarp lyderių visoje Europoje pagal kylančias kainas. Tačiau finansų ministras nemato reikalo jų stabdyti. Lenkijos finansų ministras nesigaili, kad biudžeto sąskaita sumažino degalų mokesčius, ir sako, kad už tai jam dėkoja ir verslininkai, ir gyventojai. Beje, ekonomistai jau perspėja, kad jei naftos ir dujų kainos išsilaikys aukštumose iki metų pabaigos, Lietuvoje sulauksime ir 10 proc. viršijančios infliacijos.

Lietuviams atsiimant pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos leidžiant pirkiniams, finansų ministras ragina paremti šalies ginkluotąsias pajėgas. Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinę darbo dieną mininčios profesinės sąjungos reikalauja eiliniams darbuotojams didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Vilniuje piketuojantys profsąjungiečiai piktinasi, kad nors šalies premjere tapo buvusi profsąjungų lyderė, eiliniams darbuotojams gyvenimas negerėja.

Seimo konservatoriai pliekia socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę, kad ši neperspėjo gyventojų, kad atsiėmę antrosios pensijų pakopos santaupas gali netekti socialinės paramos: šildymo kompensacijų, nemokamo vaikų maitinimo. Esą žmonės nukenčia dvigubai – senatvėje negaus priedo prie pensijos ir dar dabar netenka socialinės paramos. Ministrė teisinasi, kad prieš atsiimdami pinigus žmonės turėjo patys pasidomėti ir pasiskaičiuoti, kas jiems labiau apsimoka.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti pasaulinę recesiją, o Lietuvoje – didelę infliaciją. Apie tai perspėjantys ekonomistai ragina gyventojus nustoti švaistyti pinigus ir taupyti galimam sunkmečiui. Tuo metu energetikos ekspertai įvardija, kad jau vasaros viduryje – nuo liepos – gyventojai gali sulaukti didesnių elektros ir dujų kainų. Tebesitęsianti geopolitinė įtampa ir karas Artimuosiuose Rytuose vėl kelia naftos ir dujų kainas.

Atsiėmę pinigus iš antrosios pensijų pakopos, lietuviai masiškai perka ne tik baldus, elektroniką ar buitinę techniką. Erotikos prekių pardavėjai džiūgauja, kad po Velykų Lietuvoje atėjo antra Valentino šventė. Lietuviai būsimas pensijas puolė investuoti į erotikos prekes – jų dabar perka dvigubai daugiau negu prieš metus pavasarį. Plačiau apie tai – TV3 žiniose. Kad lietuviai atsiėmė pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos dabar taško, netveria džiaugsmu ir erotikos prekių pardavėjai.

Dėl energetinės krizės gali ne tik sukilti prekių kainos, bet ir sutrikti degalų tiekimas. Tad premjerė Inga Ruginienė ragina ruoštis sunkiam rudeniui. Pramonininkai perspėja, kad sunkus bus ne tik ruduo, bet ir visa žiema, jei nesibaigs konfliktas Irane.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir jo sukeltai energetikos krizei tęsiantis, premjerė Inga Ruginienė jau prognozuoja ir Lietuvoje būsiant sudėtingą rudenį.

Sunerimę dėl mažų pieno ir grūdų supirkimo kainų, pabrangusių trąšų ir degalų, ūkininkai reikalauja prezidento Nausėdos užtarimo derybose su vyriausybe dėl paramos. Kartu žemdirbiai nerimauja ir dėl galinčios sumažėti nuo kitų metų europinės paramos. Prezidentas tvirtina palaikantis Lietuvos ūkininkų reikalavimus. Tačiau nuo pažadų jau pavargę ūkininkai perspėja, kad gali prie prezidentūros surengti pieno dalinimo protestą, o rudenį į kelius išvažiuoti tūkstančiai traktorių.

Iš antros pensijų pakopos jau pasitraukus beveik pusei dalyvių, valdantieji su prezidentu svarsto, kaip sulaikyti joje dar likusius. Prezidentas sako, kad pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Išpuolis Vilniaus senamiestyje. 42 metų vyras padegė medžio rąstą, kurį atrėmė į Kiaušinio skulptūrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Penktadienio vakarą Vilniuje liepsnojo rąstas prie Pylimo gatvėje stovinčios skulptūros „Margutis“. Įvykį filmavęs kaunietis Jonas šį reginį vadina protestu. „Protestas yra protestas. Medis reikalingas, dega, pažiūrėsim, kuo baigtis, gal vaikai sugalvos kažką geriau.

3 milijardus eurų iš antrosios pakopos pasiėmę lietuviai tuština ne tik buitinės technikos, baldų ir elektronikos parduotuves. Lietuviai milijonus leidžia ir investiciniam auksui, sidabrui. Aktvyiai dairosi ir nekilnojamojo turto, svarsto pinigus pervesti ir į trečiąją pakopą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Panevėžietė Daiva dairėsi naujų baldų. Moteris atvirauja, kad ruošiasi išleisti vyro atsiimtas santaupas iš antrosios pensijų pakopos ir atsinaujinti namus.

Ūkininkai skundžiasi, kad populistiniu vadinamas žaliasis kursas jiems yra per brangus ir žlugdantis. Žemdirbiai reikalauja, kad Seimas atsikvošėtų ir atšauktų dalį aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau politikai teisinasi, jog to pasiekti Briuselyje nebus paprasta, ir svarsto, kaip šią naštą perkelti nuo ūkininkų jų produkcijos vartotojams. Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą.

Lietuvių leidžiamais pinigais iš II pensijų pakopos džiaugiasi ne tik prekybininkai. Daugiau klientų jau sulaukia ir privačios gydymo įstaigos. Gyventojai aktyviai kreipiasi ir į plastinės chirurgijos klinikas, norėdami pasigražinti išvaizdą. Siuntų tarnybos skelbia sulaukusios net penkis kartus daugiau užsakymų nei įprastai, todėl prekių pristatymas gali trukti ilgiau.

Atgavę tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos savaitgalį šturmavę prekybos centrus lietuviai parduotuvėse šluoja toliau, kas dar liko. Negana to, pirkėjai masiškai tuština ir bankomatus, kuriuose kai kur jau net nebėra pinigų. Opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius, kad leisdami išeiti iš II pakopos, labiausiai nuskriaudė gaunančius nedideles algas ir jaunesnius dalyvius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Iš II pensijų pakopos lietuvių sąskaitose atsidūrė apie 2,5 mlrd. eurų. Taip preliminariai skaičiuoja fondų valdytojai, pridurdami, kad iš II pakopos, negalutiniais duomenimis, pasitraukė apie 40 proc. dalyvių – tai yra daugiau nei pusė milijono žmonių. Sulaukę tūkstantinių santaupų, lietuviai puolė leisti pinigus. Bankų atstovai tvirtina, kad po Velykų lietuviams iškart atėjo Kalėdos – šį savaitgalį kasdienio vartojimo prekių buvo perkama dvigubai daugiau nei įprastai.

Lietuvos degalinėse dyzelinas toliau brangsta. O valdžia tik kitą savaitę žada sumažinti dyzelino akcizo mokestį 6 centais už litrą. Vairuotojams toks sumažinimas kelia ir juoką ir pyktį, mat dyzelinas per mėnesį pabrango 60 ct. Negana to, opozicija perspėja, kad vairuotojai gali mokesčio sumažinimo ir nepajusti, jei degalinės ir naftos perdirbėja Orlen nesumažins savo kainų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lietuvos degalinėse dyzelino litro kaina šiuo metu skiriasi iki 30 centų.

Kasdien vis daugiau lietuvių atgauna tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos. Tačiau žmonės vis dažniau skundžiasi gavę mažiau, nei matė teikdami prašymus. Ministrai ir Lietuvos banko atstovai atsakomybės kratosi – šį milijardo eurų vertės procesą paliko fondų valdytojamsbe papildomos kontrolės. O jų atstovas tikina, kad daro, ką gali, tačiau neturi galimybių nuspėti pelningiausios dienos turtui parduoti.

Prasideda didysis lietuvių sąskaitų papildymas iš antrosios pensijų pakopos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad tautiečių sąskaitos pasipildys daugiau kaip milijardu eurų. Pinigus atgauna jau ir Seimo nariai. Štai valstietė Ligita Girskienė jau džiaugiasi papilnėjusia banko sąskaita, tačiau išvydusi, kiek pinigų gavo, liko nusivylusi, mat tikėjosi gauti kone 2 tūkst. eurų daugiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvai stovint ant naujos finansinės duobės slenksčio politikai susirūpino, kad gali dar labiau sumažėti jau ir taip kritiškai mažas gimstamumas. Vyriausybė ateinančius dvejus metus skelbia Šeimos metais, per kuriuos žada skatinti gimdyti. Ministrė Jūratė Zailskienė siūlo jaunuolius varyti nuo kompiuterių į diskotekas, kad jie bent susipažintų. Premjerė reikalauja formuoti pagarbų požiūrį į vaikus ir šeimas.

Jau kitą savaitę po Vyriausybės langais protestuos ūkininkai – jie žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų šviežio pieno. Taip ūkininkai siekia parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Ūkininkai protestais grasina Ingos Ruginienės Vyriausybei ir skundžiasi menka parama bei esą gresiančiais bankrotais. Vilniuje ir kituose šalies miestuose prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje.

Pasibaigus pirmajam etapui pasitraukti iš antros pensijų pakopos, fondų valdytojai optimizmu netrykšta. Panašu, kad lietuviai gerokai viršijo ankstesnes Lietuvos banko ir valdžios prognozes, kad pirmajame etape pasitrauks apie penktadalis kaupiančiųjų. Dabar fondų valdytojai tikslių skaičių nepateikia, bet užsimena, kad kaupime lieka vos daugiau nei pusė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šimtai tūkstančių lietuvių, nusprendusių pasitraukti iš II pensijų pakopos, nekantriai laukia savo sukauptų pinigų. Tačiau dėl karo Irane krenta pasaulio investicinių fondų vertė, o kartu mažėja ir lietuvių turtas II pakopoje. Anot ekspertų, vien per kovą lietuviai jau prarado apie pusę milijardo eurų. Kiek galiausiai jie atgaus, gali lemti ir JAV prezidento sprendimai – atakuoti ar ne Irano energetikos objektus.

Dėl karo Vidurio Rytuose prabrangusi nafta ir dujos kels ir maisto kainas. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas šiemet pabrangs apie 6 proc. O pirmiausia tai pajusime pirkdami šviežias daržoves. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Irena jau ruošiasi Velykoms, tačiau prisipažįsta, kad jos šiemet bus kuklios. Šventiniam stalui senjorė viliasi išleisti ne daugiau 20 eurų. „Aš viena, pasėdėsiu ir eisiu gulti, ir po visko. Kitos išeities nėra.

Iš antros pensijų pakopos pasitraukti svarstantiems lietuviams – įtemptos dienos. Pirmoji pasitraukimo banga baigsis jau po savaitės. O karas Artimuosiuose Rytuose tirpdo kaupiančiųjų turtą ir kelia abejones, kiek tinkamas metas būtent dabar atsiimti sukauptus pinigus. Ekspertai ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas perspėja, kad, norintiems atsiimti kuo didesnę pinigų sumą, dabar nepalankus metas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Finansų ministro pažadus, kad jau šį savaitgalį degalai Lietuvoje gali atpigti bent keliolika centų, gesina „Orlen Lietuva“. Įmonės atstovas tikina, kad Lietuvoje sumažins parduodamų degalų didmenines kainas tik tuo atveju, jei jos kris visame regione. Savo sąskaita piginti degalų nesutinka ir degalinių valdytojai.

Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras daužo vairuotojų viltis, kad valdžia greitai atpigins degalus sumažinusi akcizo mokesčius. Per atostogas atskubėjęs pas premjerę Ingą Ruginienę tartis, kaip stabdyti degalų brangimą, ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo neskubėti ir dar bent mėnesį palaukti, kur kryps karas Irane ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Dėl brangių degalų skundžiasi ne tik vairuotojai.

Lietuvoje toliau brangstant degalams, vairuotojai reikalauja įsikišti Vyriausybę. Degalinių savininkai vardija daugybę būdų, kaip Vyriausybė galėtų Lietuvoje dyzeliną atpiginti bent 40 ct už litrą. Tačiau valdantieji į visus prašymus numoja ranka ir siūlo toliau laukti, kol nurims konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nafta su degalais atpigs. Degalai Lietuvos degalinėse toliau brangsta – pasaulinei naftos kainai šiandien pakilus iki 106 dolerių už barelį.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.