O ekonomistų nuomonės dėl naftos kainų pokyčių išsiskiria – vieni tikina, kad nafta ir toliau pigs, tačiau kiti tam priežasčių nebemato.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pastarąją savaitę Lietuvos degalinių švieslentėse kainos priminė amerikietiškuosius kalnelius.
Atsikvėpę po kainų kilimo savaitgalį, savaitės pradžioje lietuviai išvydo maždaug 10 centų ir dar daugiau pakilusias ne tik dyzelino, bet ir benzino kainas, nors naftos kaina ėmė kristi iškart po Donaldo Trumpo pareiškimų apie taiką Irane, o akcizas buvo padidintas tik dyzelinui.
Pasakė, kada degalai turėtų pigti
Atsivėrus Hormūzo sąsiauriui, nafta pasaulio rinkose toliau pinga, tačiau vairuotojai skundžiasi, kad degalinės pernelyg vangiai reaguoja į mažėjančias didmenines benzino ir dyzelino kainas.
Degalinių verslo atstovai prašo vairuotojų kantrybės – esą degalai labiau atpigs tik tada, kai bus išparduoti brangiau įsigyti jų likučiai.
„Degalinėse kainų pokyčiai priklauso nuo apyvartos. Jei šiandien 10 tonų degalų buvo nupirkta už tam tikrą kainą, ji turi būti išlaikyta tol, kol pasikeis partija pagal likučius – reikia parduoti turimus degalus“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
Lietuvos degalinėse vidutinė dyzelino ir benzino kaina šiuo metu yra maždaug 20 centų didesnė už didmeninę. Kai kuriose degalinėse dyzelinas iki šiol kainuoja beveik 2 eurus už litrą.
„Žmonės mato, kad nafta pinga, todėl galvoja: šiandien nepilsiu pilno bako, gal rytoj bus pigiau. Mažėja apyvarta, lieka likučiai.
Naftos kaina krinta, tiekėjo kaina taip pat mažėja, tačiau po kurio laiko liekama su ta pačia savikaina. Tada nelieka nieko kito, kaip tik išlaikyti aukštesnę kainą, kol degalai bus išparduoti“, – kalbėjo V. Šukys.
Gegužės pradžioje barelis naftos kainavo 115 dolerių, o šiuo metu yra atpigęs beveik trečdaliu – iki 80 dolerių. Vis dėlto ši kaina tebėra maždaug 10 dolerių didesnė nei vasarį, prieš Hormūzo sąsiaurio blokadą.
„Orlen Lietuva“ skelbia, kad dėl aukštų mokesčių Lietuvoje pernai degalų pardavė 14 proc. mažiau nei užpernai. Degalinių valdytojų tokie skaičiai nestebina, nes jie jau pajuto klientų, ypač tranzitinių krovininių automobilių vairuotojų, sumažėjimą.
Todėl, anot jų, jei lietuviai nori pigesnių degalų, valdantieji turėtų mažinti degalų mokesčius. Šiuo metu Lenkijoje degalai yra maždaug 40 centų už litrą pigesni.
„Jei valstybė ir toliau nekreips dėmesio į šią problemą, turėsime ekonominį kolapsą. Mane jau ima baimė. Man nebeįdomi naftos kaina – reikia parduoti. Jei neparduosiu, nesvarbu, kiek uždirbsiu. Jei iš manęs niekas neperka, o perka Lenkijoje, tai yra problema“, – tikino V. Šukys.
Tačiau finansų ministras apie degalų mokesčių mažinimą kalbėti neskuba.
„Pažiūrėkite, kaip buvome suplanavę – baigėsi karas, baigėsi ir mūsų akcizo poveikis. Tai rodo aukštą mūsų sprendimų kokybę. Naftos kaina dabar yra mažesnė“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kuria kryptimi artimiausiu metu gali keistis degalų kainos, sunku atsakyti net ekonomistams.
„Neapibrėžtumas palaikys didesnę naftos ir kitų žaliavų kainų svyravimo amplitudę, tačiau palankesniu scenarijumi trajektorija išlieka žemyn“, – teigė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Naftos kaina nemažės. Rinkos juda į priekį, todėl Irano ir JAV taikos susitarimas bei galimas jo pasirašymas jau yra įskaičiuoti į kainas“, – pridūrė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Finansų ministras užsiminė, kad svarstys galimybę pristabdyti planuojamą degalų mokesčių didinimą nuo Naujųjų metų. Dėl jo degalų litras galėtų pabrangti dar 10–15 centų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
