Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Naftos kaina ties 100 dolerių: kiek tai tęsis?
Kas vyksta su degalų kainomis? „Brent“ nafta šiuo metu laikosi apie 104 dolerius už barelį. Ką reiškia stabilizacija ties 100 dolerių riba, kiek ilgai ši tendencija gali tęstis ir nuo ko ji labiausiai priklauso, turint omenyje įtampą Artimuosiuose Rytuose ir politinius veiksnius?
R. Krušinskas: Kad atsakyčiau į jūsų klausimą, turbūt reikėtų iš karto pasakyti, jog verslas, pramonė ir valstybė gali veikti tada, kai įmanoma planuoti, ir planuoti kuo ilgesniam laikotarpiui. Deja, pastarieji 5-eri metai – kalbu apie pandemiją, karą Ukrainoje ir Donaldo Trumpo atėjimą – mums neleidžia turėti stabilių planavimo aplinkybių, dėl to atsakyti į jūsų klausimą yra labai sudėtinga.
Tam tikra prasme žiūrint į poną Trumpą, atrodo, kad jis veikia kaip socialinių tinklų žvaigždė, nes kiekvienais metais nori „išmesti“ tam tikrą bombą ir sujudinti pasaulinę ekonomiką. Natūralu, kad sujudėjus tai ekonomikai – pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo daug kalbų apie tarifus, rinkos kilo, krito ir vėl kilo – šiais metais vasario 28-oji bei kariniai veiksmai vėl sudavė didelį smūgį pasaulio ekonomikai.
Naftos rinka sudaro ketvirtadalį ar penktadalį visos rinkos, tad sujudimas čia yra labai didelės galios žaidimas.
Kas yra pagrindiniai šios dabartinės krizės beneficiarai? Visi kalba apie Rusiją, kad ji uždirba po 150 mln. per dieną iš šios situacijos. Kas uždirba, o kas pralaimi?
R. Krušinskas: Manau, kad Rusija yra po padidinamuoju stiklu esanti šalis, todėl ją ir paminėjote, bet yra ir kita medalio pusė: Rusija nėra vienintelė prekybos partnerė šiame žaidime.
Visi kiti, kurie parduoda, tam tikra prasme laimi, o ar tie, kurie perka, yra patenkinti – tai jau kita klausimo pusė.
Lietuva pasaulinės naftos kainos nepakeis
Bet juk negali nepirkti – nafta yra esminė žaliava. Čia atsiranda visų praktiškai visiška priklausomybė nuo jos. Ar sutiktumėte?
R. Krušinskas: Aš manau, kad tai taip pat yra ekonominės ir geopolitinės galios žaidimai, kuriuose paprasčiausiai laimi stipresnieji.
Lietuva šiame kontekste turi būti pakankamai lanksti, tvirta ir turėti savo kelią, mes turime prisitaikyti. Ar mes galėsime šiame žaidime turėti savo lemiamą žodį? Manau, kad ne.
Su terminalu galime kažkiek sužaisti šioje vietoje?
R. Krušinskas: Taip, terminalas, dujos, Norvegija yra artimesni kaimynai, bet pasaulinių kainų mes tikrai negalėsime įtakoti. Taip, mums reikia būti prie to bendro stalo su tarptautiniais ekonominiais partneriais, kad jaustume pulsą, bet dienos pabaigoje mes vis tiek liekame su savimi ir turime patys rasti sprendimus savo šalies ekonomikai bei gyventojų gerovei gerinti.
Koks ryšys tarp naftos kainų ir infliacijos? Kaip greitai tas ryšys pasireiškia, kiek užsitęsia ir kaip galime ekstrapoliuoti dabartinį kainų kilimą į infliaciją?
R. Krušinskas: Turbūt nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad Lietuvoje infliacija yra labai karšta tema. Apie tai, kas įtakoja tą infliaciją ir kaip ji paveikia mūsų šiandieną bei rytojų reikėtų gilios diskusijos, kurioje dalyvautų ir politikai, priimantys sprendimus.
Žiūrint į „Brent“ naftos kainą, kuri yra populiariausia žaliavinė nafta, įtakojanti kainodarą, pirmiausia tarptautinės institucijos stebi būtent ją. Kalbant apie šios naftos kainos dedamąją ir Lietuvos mėnesinę infliaciją, yra įdomių dalykų. Kažkokio fantastinio, labai stipraus momentinio ryšio mes nematome.
Išskyrus tai, ką matome degalinių švieslentėse? Tai turbūt pirmasis rodiklis.
R. Krušinskas: Degalinių lentelės yra tai, ką prekybininkas nustato įvertindamas savo maržą, situaciją rinkoje, rajone ir konkurentų veiksmus, bet jei žiūrėtume į Lietuvos infliacijos rodiklius nuo 2015 metų, kai įsivedėme eurą, iki dabar, vidutinė infliacija per šį laikotarpį siekia apie 4,3 proc. Buvo infliacijos šuolių, susijusių su naftos kainos kilimu, vėliau sekė atoslūgiai.
Techniškai žiūrint į 2015–2025 metų laikotarpį, naftos kainų ir infliacijos ryšys turi teigiamą koreliaciją. Tai reiškia, kad naftos kainai didėjant, infliacija Lietuvoje auga. Ar šis ryšys labai stiprus? Jis stiprėja, jei žiūrime į laiko atidėjimą iki 12 mėnesių.
Paprastai tariant: ar infliacija Lietuvoje žymiai šoks dėl to, kad praėjusį mėnesį pakilo vidutinė naftos kaina? Ne, nešoks, bet infliacija didės ilgėjant laikotarpiui. Kitaip tariant, verslas ir kiti rinkos dalyviai įsivertina rizikas ir tuomet tas naftos kainų šuolis, branginantis energetinius išteklius, įskaičiuojamas į kitus etapus, susijusius su verslo planavimu ir pajamų surinkimu.
Pavyzdžiui, įmonės biudžetus kitiems metams dažniausiai planuoja paskutinį metų ketvirtį. Tuomet jos įvertina matomus rizikos veiksnius. Natūralu, kad planuojant 2026 metų biudžetus, buvo sunku numatyti karo tarp Irano ir JAV pasekmes.
Tikėtina, kad šios korekcijos, ypač kaštų prasme, bus padarytos po pirmojo ketvirčio, įvertinus naujus rizikos elementus. Todėl mes pradedame matyti ir kitą medalio pusę: kas toliau sąlygos tą riziką? Atsakymas paprastas – konflikto trukmė.
Kodėl degalai brangsta greičiau nei pinga
Žmonės dažnai klausia: jei naftos kaina pakyla, degalai degalinėse brangsta beveik iš karto, nors jie įsigyti anksčiau. Tačiau kai naftos kaina krenta, pavyzdžiui, nuo 120 iki 90 dolerių, kainos degalinėse taip greitai nemažėja. Kodėl taip nutinka?
R. Krušinskas: Turiu savo paaiškinimą, kurį pavadinčiau „trimis G“: grėsmės, galimybės ir gobšumas – viskas yra susiję. Reikia suprasti, kad verslas nori uždirbti ir naudojasi rinkoje atsiradusiomis galimybėmis.
Vėliau atsiranda būtinybė tą kainą palaikyti, nes jei atsargos užpirktos už tam tikrą kainą, niekas nenori jų pardavinėti pigiau arba su mažesne marža. Verslas naudojasi savo stipresne pozicija.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
