Sulaukę tūkstantinių santaupų, lietuviai puolė leisti pinigus. Bankų atstovai tvirtina, kad po Velykų lietuviams iškart atėjo Kalėdos – šį savaitgalį kasdienio vartojimo prekių buvo perkama dvigubai daugiau nei įprastai.
Atskleidė, kam daugiausia išleido
Vos tik atgavę II pensijų pakopoje senatvei kauptus pinigus, lietuviai ėmė juos aktyviai leisti.
Atvelykis šiemet lietuviams tapo dar vienomis Kalėdomis, sako fondų valdytojai. Vos sąskaitose pasirodžius tūkstančiams eurų, žmonės patraukė išlaidauti į fizines ir internetines parduotuves.
Atsiskaitymų kortelėmis išlaidos padidėjo 20 proc., palyginti su tuo pačiu savaitgaliu prieš mėnesį ar prieš metus.
Bendra išlaidų suma netgi viršijo prieškalėdinio savaitgalio prekybą. Daugiausia pinigų lietuviai leido baldams, elektronikai, juvelyrikai, buitinei technikai ir telefonams.
„Į Lietuvą Kalėdos šiemet atėjo anksčiau. Savaitgalio išlaidavimas buvo artimas prieškalėdiniam pikui – aktyvumas didelis, žmonės svajones įgyvendino labai greitai. Buitinė technika ir kasdienio vartojimo prekės buvo dvi pagrindinės kategorijos“, – sakė „SEB investicijų valdymas“ vadovas Paulius Kabelis.
Preliminariai skaičiuojama, kad vos per tris mėnesius iš II pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. dalyvių – daugiau nei pusė milijono žmonių. Jie atsiėmė apie 4 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 1,5 mlrd. atiteko „Sodrai“.
Į gyventojų sąskaitas įkrito apie 2,5 mlrd. eurų – vidutiniškai po maždaug 9 tūkst. eurų vienam žmogui.
„Vidutinės sumos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo bendrovių, tačiau pas mus jos siekia apie 9 tūkst. eurų, o pasitraukusių dalyvių vidurkis yra labai panašus“, – sakė P. Kabelis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir fondų valdytojai tikisi, kad ne visi atgauti pinigai bus išleisti.
„18 proc. planuoja investuoti į finansų rinkas, 9 proc. – mažinti įsipareigojimus bankams. Taip pat planuojama įsigyti nekilnojamojo turto, investuoti į sveikatą ar statybines medžiagas – kiekvienai iš šių sričių tenka apie 9 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.
Beveik pusei dalyvių pasitraukus iš II pakopos, fondų valdytojai tikina, kad tai nepakenks nei bendrovių stabilumui, nei likusiems dalyviams.
„Fondai toliau laikysis savo strategijos, mokesčiai nesikeis. Turtas buvo likvidus, todėl pinigai buvo greitai pervaldyti ir reinvestuoti – situacija išlieka stabili“, – sakė P. Kabelis.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad į ekonomiką įlieti 2,5 mlrd. eurų šiemet Lietuvos BVP gali padidinti maždaug 1 proc. Tačiau kartu gali išaugti ir infliacija.
Daugiau sužinokite aukščiau esačiame video.
Geriau papasakokite ne kaip žmonės pinigus "taško", o kaip grąžindami pinigus fondai visus apmulkino ... Vienus mažiau, kitus daugiau ... Bet visus, be išimties.
