Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.
Panevėžietė Dana jau ketvirtus metus pati gamina ir pardavinėja morengus bei kitus gardėsius. Šį verslą moteris vykdo įkūrusi mažąją bendriją ir sako, pragyvenimui užsidirba pakankamai.
„Laikausi, bet kiek laikysiuosi nežinau, jei neužspaus mokesčiais. Gąsdina, bet tikiuosi sulaukti pensijos čia“, – pasakoja kepyklėlės direktorė Dana Venskūnienė.
Kepėją neramina politikų grasinimai didinti mokesčius mažosioms bendrijoms, kaip ir kitiems dirbantiems individualiai.
„Nerimo yra visokio, geopolitinė padėtis sudėtinga, mokesčių politika smulkiam verslui nėra palanki. Ir žaliavinė savikaina labai pakilusi. Kainų savo gaminukų kelti negaliu, kad neišbaidyčiau savo pirkėjų. Marža vis mažėja“, – teigia D. Venskūnienė.
Dėl augančių mokesčių išgyventu ne visi verslai
Ne tik Danai, bet ir stambesniems verslininkams įtampą kelia kai kurių politikų rinkiminė retorika. Ypač kalbos keisti ir didinti mokesčius. Anot verslininkų, dėl įtemptos geopolitinės situacijos Lietuvoje ir taip mažėja užsienio investicijų, tad mokestinius pakeitimus ragina daryti tik labai kruopščiai paskaičiavus jų poveikį, kad neištiktų Estijos likimas, kuri klimpsta recesijoje, o jos valdantieji toliau didina mokesčius.
„8 proc. kritimas pajamų maitinimo sektoriuje. Liūdniausia, kad su mokestine baze 21 proc. PVM maitinimo įmonėms matome, kad kenčia tie, kas moka baltai, skaidriai visus mokesčius, kelia darbo užmokestį. Tie restoranai užsidaro ir kavinės“, – komentuoja viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė.
„Dalis smulkaus ir vidutinio verslo bankrutuos, mokesčių našta ir šiam momentui gan didelė, sunkiai pakeliama. Pradedant apmokėjimu vairuotojams, vairuotojų nėra, sugriežtintas ekonominis migracijos žmonių atvykimas“, – vardina „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Verslo konfederacija artėjant rinkimams partijas ragina per partnerystę siekti kompromiso – susitarti dėl pagrindinių mokesčių, kad jie būtų prognozuojami ir pritaria turto ir aplinkosaugos mokesčių didinimui, mat jie mažiausiai iškraipytų asmenų ekonominę veiklą.
„Prašymai, kad naujo Seimo politikai kalbėtųsi su verslu, nepriimtų drastiškų spendimų, mokesčių sistema kad būtų aiškiai prognozuojama, stabili, nedarytume mokestinių klaidų, kurias daro estai“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ar politikai keltų mokesčius?
Visgi politikai tokius verslo pageidavimus priima rezervuotai. Konservatoriai su socdemais ir toliau grasina mokesčių reformomis.
„Kol nepadidinsime perskirstymo lygio, nesukursime nepopuliariais sprendimais, apie kuriuos mažiau kalbama rinkimų kampanijų metu, tol gerovė ir pasiūlymai vargiai galės būti realizuojami“, – sako konservatorius Mindaugas Lingė.
„Mūsų mokestinė aplinka verslui yra bene palankiausia tarp 42 šalių. Kai kažkas sako dar mažinkim, kur toliau? Viešosios išlaidos švietimui, sveikatai, kultūrai, atsilieka nuo ES vidurkio. Ir verslas supranta, kad perskirstymas turi didėti“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Liberalesnės partijos verslui visgi siunčia palankesnius signalus. Štai Seimo pirmininkė mano, kad šis seimas nebepriims vyriausybės pasiūlyto 10 proc. mokesčio daugumai draudimo sutarčių.
„Turime skatinti žmones draustis būstą, turtą, o ne atvirkščiai. Toks mokestis dabar nenaudingas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes pasiryžę neatidėliotinai įgyvendinti pokyčius, kad pinigai, pokyčiai skatintų mūsų ekonomiką, stiprintų verslus, didintų pridėtinę vertę, kurtų darbo vietas Lietuvos žmonėms“, – teigia frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
„Raginame įvesti būtiniausių maisto produktų PVM lengvatą, teikiame projektą pratęsti maitinimo lengvatą 9 proc. bent 2 metams“, – tikina „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
„Kalbėjimas apie mokesčių pakeitimus tapo fetišu. Nuolat kalbama, sakoma, kad kažkas blogai, bet reikalingas mokestinės sistemos stabilumas, įsipareigojame jį užtikrinti“, – teigia laisvietis Vytautas Mitalas.
Verslo konfederacija ragina politikus finansavimą gynybai padidinti iki 4 proc. BVP, tačiau nestabdyti privačios medicinos ir mokslo, tęsti antrąją pensijų pakopą, o jei valstybės biudžete trūksta pinigų, reikalauja pareigūnus aktyviau mažinti šešėlį ir kontrabandą.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
