Toks mokestis esą verstų nenaudojamo būsto savininkus jį parduoti ar išnuomoti. Visgi rinkos dalyviai abejoja, ar mokestis sumažintų būsto kainas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžietė Justina dairosi baldų ir interjero detalių savo naujiems namams. Moteris kartu su vyru ryžosi imti 200 tūkst. eurų paskolą ir perka namą.
„Iš pradžių, kai sukūrėme šeimą, gyvenome Norvegijoje didžiuliame name. Su vaikais patogu turėti savo kiemą. Įsigijome mažesnį butą Lietuvoje. Dabar priėjome žingsnį imti paskolą ir iškeisti mažą butą į didesnius namus“, – sakė Justina.
Visgi moteriai paskola, truksianti kone iki pensijos, kelia didžiulį stresą.
„Kai pagalvoji, kokios sumos, palūkanos, kiek pasiimi iš banko ir kiek reikės atiduoti, nelinksma darosi“, – pasakojo moteris.
Mažėjant EURIBOR`ui ir paskolų palūkanoms, o algoms didėjant, įpirkti būstą lietuviams vėl darosi šiek tiek lengviau nei prieš metus. Pernai su paskola vidutinis įperkamas plotas siekė apie 50 kvadratinių metrų, o šiuo metu lietuviai įperka dešimtadaliu didesnį plotą. Visgi Lietuvos bankui nerimą kelia tai, jog daug būstų šalyje stovi tušti.
„Nenaudoja elektros energijos, tai dalis būstų įsigyti investicijai, dalis apleisti, bet tai dirvonuojantys būstai“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pavyzdžiui, vien Vilniuje, kur būsto kainos vienos didžiausių, apie 15 tūkst. butų yra laikomi tušti, juose net nenaudojama elektra.
Svarstymai įvesti NT mokestį
Kad priverstų tuščių būstų savininkus juos parduoti ar bent išnuomoti tiems, kam jų reikia gyventi, Lietuvos banko vadovas ragina kuo greičiau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Metas ieškoti ir priimti sprendimus. Liautis trepsėti vietoje, imtis veiksmų, koreguoti mokesčių tarifus ir išplėsti jų bazę“, – pareiškė G. Šimkus.
Valdantieji socialdemokratai tokį mokestį žada svarstyti jau po naujųjų metų. Jį žada visuotinį visam būstui, su neapmokestinamu minimumu ir lengvatomis jaunoms šeimoms.
„Mokestis turi būti visuotinis, sumuojamas visas NT, viena mediana visai Lietuvai. Mokesčiai nuo vertės. Nuo kokios sumos, nebuvo kalbama, bet būtų visiems suprantama. Nereikia didelių, nedidelius visi sumoka“, – atskleidė Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Dauguma nekilnojamojo turto rinkos dalyvių visuotiniam NT mokesčiui neprieštarauja, tačiau kad naujas mokestis sumažins būsto kainas, daug vilčių nesuteikia, mat statybos brangsta ir dėl naujų statybos reikalavimų.
„Papildomi techniniai reikalavimai – energinė klasė, automobilių įkrovimo vietos, slėptuvės, priedangos, kaip pagerinti kokybę statinio“, – sakė „Citus group“ vadovas Mindaugas Vanagas.
„Daug kas skaičiuodami tik statybą mato daug mažesnę būsto savikainą nei ji galėtų būti. Pridėjus žemės sklypą, paskolos kaštus, statybos kaina yra ne 1000 €/m², gali būti 2000–3000 € statybos savikaina“, – pabrėžė „Ober-haus“ departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Vargu ar atpigs, Lietuvoje statybos brangsta dėl darbo užmokesčio kilimo, darbo mokesčiai dideli“, – tikino Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
„Mokestis jei būtų sukonstruotas, kad nepalanku turėti daug būsto, neįdarbinti, nepasiūlyti rinkai, galėtų padidinti pasiūlą ir bent užkirsti kelią tolimesniam augimui“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Centrinis bankas ne kartą yra siūlęs įvesti visuotinį progresinį NT mokestį. Bankas ragina iš šešėlio ištraukti būsto nuomos rinką, skatina ilgalaikes nuomos sutartis su nuomininkų apsauga nuo skubaus iškraustymo. Bankas ragina savivaldybes statyti valdiškus butus, kuriuose įkurdintų jaunas šeimas ar trūkstamų profesijų darbuotojus, pavyzdžiui, mokytojus, medikus, policininkus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
