Anot ekonomistų, bendras infliacijos lygis dėl atpigusios energetikos visus metus turėtų išlikti neaukštas, tačiau maisto pigimo ragina nesitikėti.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiauliečiai piktinasi, kad palepinti skrandžius kainuoja vis brangiau, nors statistikai įrodinėja, kad maistas dabar yra beveik 2 proc. pigesnis nei prieš metus:
„Nepastebėjau, kad kas mažėtų, tik jei akcijos, daugiau nieko.“
„Viskas tik brangsta, kiekvieną dieną naujos kainos.“
„Su akcijomis tik perku, o taip brangu labai be akcijų.“
„Tik nueini, žiūri, tas buvo pigiau, o kitą dieną vėl brangiau.“
„Kas nebereikalinga, tas pinga.“
Nesitiki, kad kainų lygis mažės
Duomenų agentūros išankstinė statistika rodo, kad mėsa kainuoja 2 proc. brangiau nei prieš metus, o kiek pabrango kiti produktai, žada paskelbti vėliau. Nuo metų pradžios maistas jau pabrango beveik puse procento. Ekonomistai nesitiki, kad bendras maisto kainų lygis mažės, nors atpigus elektrai, dujoms ir trąšoms maistą gaminti turi būti pigiau.
„Nesitikėčiau labai didelio maisto prekių kainų kritimo, nepaisant to, kad trąšų kainos šiuo metu labai pakritusios. Daug kas gal tikisi fenomeno, kad prekių kainos sugrįš iki adekvataus lygio, bet aš taip nemanau“, – sako „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kainas parduotuvėse stebintys „Pricer“ atstovai sako, kad lentynose brangsta tiek lietuviški, tiek įprastai pigesni buvę lenkiški produktai, o statistinį kainų augimą pristabdė tik velykiniai kainų karai parduotuvėse.
„Mūsų pienininkai gręžia iš vartotojo už lojalumą pinigus, lenkiški produktai užėmė 5 proc. rinkos prieš 10 metų, dabar sudaro 15 proc., užaugo 3 kartus“, – teigia „Pricer“ analitikas Petras Čepkauskas.
Atpigo elektra, dujos, kietasis kuras
Prekybininkai džiaugiasi kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, 5 proc. didesne apyvarta. Tačiau „Pricer“ manymu, ir šį augimą lėmė kovą dėl Velykų pirkėjų plačiau atvertos piniginės.
Restoranuose ir valgyklose maistas per metus pabrango dešimtadaliu, tai yra tiek, kiek padidėjo PVM Seimui panaikinus taikytą lengvatą. Išankstiniai bendros infliacijos duomenys rodo, kad ji per metus ūgtelėjo vos 0,4 proc. ir tai, kad ji tokia maža, esą daugiausiai lėmė atpigusi energija. Dabar trečdaliu pigesnis nei prieš metus kietasis kuras, panašiai atpigo elektra, o penktadaliu atpigo dujos.
„Po didžiulio šuolio 2022 m. ir 2023 m. pradžioje, dabar turime stabilizavimąsi. Natūralu, kad po šuolio turime atokvėpį. Energetikos kainos sumažėjusios visame pasaulyje ir Lietuvoje“, – tikina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Infliacijos sulėtėjimas galėjo būti didesnis, jei ne mokestiniai pokyčiai, kurie buvo metų pradžioje. Alkoholis, tabakas, restoranų paslaugos brango labiausiai. Ne dėl to, kad gamintojai ar restoranai kelia kainas, nes nori, o kad jiems yra pakelti mokesčiai nuo metų pradžios“, – kalba Aleksandras Izgorodinas.
Degalai brangsta
Tačiau farmacijos gaminiai ir medicinos apsauga per metus pabrango dešimtadaliu, socialinė apsauga kone penktadaliu. Vairuotojų nedžiugina ir degalinėse brangstantys degalai. Nuo metų pradžios litras benzino pabrango beveik 15 centų, todėl Lenkijoje jis vėl kainuoja mažiau.
„Jau kurį laiką matome benzino brangimą Lietuvoje, balandį pabrango 5 centais. Tai nėra neįprasta, istoriškai susiklostė, kad prieš intensyvesnį vairavimo sezoną kainos kilsteli“, – sako energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Tik dyzelinas Lietuvoje kol kas dar pigesnis negu Lenkijoje, nuo metų pradžios litras pabrango 4 centais.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
