Kudirkos Naumiestyje sovietiniame neapšiltintame name gyvenanti Angelė savo butą šildosi katile degindama centralizuotai iš kieme įrengtų rezervuarų gaudama suskystintas naftos dujas. Kubinis metras šių dujų dabar jai kainuoja beveik 3,5 euro, tad moteris neslepia apmaudo – nors namie viso labo apie 18 laipsnių, žiemą šildymas jai kainuoja po 200–300 eurų kas mėnesį.
„Tik didina, nemažina. Kai dėjo katilą, nepalyginti kaina. Kiek išaugo, net lyginti nėra ko“, – pasakoja Angelė.
Tokį patį šildymo būdą turi ir daugiau šio miestelio gyventojų, nes keturiskart pigesnių gamtinių dujų dujotiekio ten nėra, o šildytis elektra nedrįsta, mat gali neatlaikyti elektros instaliacija.
„Praeitą mėnesį man buvo 214 eurų. Šitas namas 10 butų šildosi suskystintomis dujomis. Jau dabar brangus ir dar laukiam kada pabrangs, jeigu pasikeis vėl kainos“, – teigia Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius.
Tokių kaip Kudirkos Naumiesčio gyventojų, centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas naudojančių maisto gaminimui ir šildymui, Lietuvoje apie 30 tūkst. maždaug trisdešimtyje šalies gyvenviečių.
Žmonės baiminasi, kad jei ne šiemet, tai kitais metais dujos jiems dar labiau pabrangs, gal net 50 proc. dėl Seimo įvesto akcizo naftos dujoms, kuris net 20 kartų didesnis negu gamtinėms dujoms.
Importas iš Rusijos – didėja
Štai ir Skuodo meras nerimauja, kaip šio miesto gyventojai susimokės už šias dujas, kiek pinigų prašys kompensacijoms, kai Seimas jas apmokestino akcizu, kuris prilygsta pačių dujų kainai.
„Kas liečia maisto ruošybą, individualiems namams tai labai daug. Dabar yra kubo kaina centralizuoto dujų tiekimo 3,85 eurų, jei 60 proc. padidėja, bus virš 6 eurų“, – sako Skuodo meras Stasys Butautas.
Ne tik Skuodo meras, bet ir pramonininkai, ūkininkai reikalauja vyriausybę akcizą atšaukti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teisinasi, esą naftos dujoms didžiulį akcizą, kurio Latvijoje nėra, Estijoje jis penkiskart, o Lenkijoje 20 kartų mažesnis, nusprendė įvesti siekdamas stabdyti šių dujų importą iš Rusijos, nors mokestį dabar turi mokėti ir dujas perkantys ir iš „Orlen Lietuva" Mažeikių įmonės, ir importuotas iš Latvijos.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2023 metų 11 mėnesių Lietuvoje pagaminta 220 tūkst. tonų dujų, iš jų 135 tūkst. tonų parduota Lietuvoje, o 85 tūkst. tonų – eksportuota. Lietuvoje šias dujas gamina „Orlen Lietuva“.
Lietuvai atsisakius rusiškų gamtinių dujų, naftos dujų importas į Lietuvą iš Rusijos užpernai padidėjo beveik dešimteriopai ir toliau didėja, sudarydamas apie pusę viso šio kuro importo.
„Mes vienasmeniškai negalime uždrausti šio importo, todėl pasirinkta buvo branginti, naikinti lengvatą dalinai rusiškam importui“, – teigia aplinkos ministras S. Gentvilas.
Praėjusiais metais rusiškų naftos dujų importas į Lietuvą toliau didėjo ir negalutiniais duomenimis, gali būti dešimtadaliu didesnis.
„Deja, tenka pastebėti, kad importas iš Rusijos didėja. Jei lygintume su 2022 m., didėjo 11 proc.“, – sako energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Svarstys mažinti akcizą
Kilus gyventojų, dujų pardavėjų, verslininkų, ūkininkų pasipiktinimui dėl didžiulio akcizo, aplinkos ministras jau žada jį persvarstyti, tačiau apsispręsti, ką su juo daryti, planuoja tik kitą mėnesį, o Seime svarstyti dar vėliau – pavasarį.
Energetikos ministras akcizo sumažinimui neprieštarauja, o finansų ministrė taip pat žada šį klausimą svarstyti.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad atšaukus akcizą versle ir buityje naudojamoms naftos dujoms, biudžetui praradimai neturėtų būti dideli, mat apie du trečdaliai jo vartotojų yra automobilių vairuotojai, kurie jį mokėjo ir iki šių metų.
„Reikėtų palikti akcizą tokiame lygyje kaip pernai, sumažintų neapibrėžtumą ekonomikoje, paspartintų infliacijos lėtėjimą, padėtų vartotojams atgauti greičiau savo perkamąją galią“, – sako A. Izgorodinas.
Rusiškoms naftos dujoms Europos Sąjunga paskelbė įvedanti sankcijas praėjusių metų pabaigoje, tačiau šiemet paliko dar pereinamąjį laikotarpį, tad visiškas draudimas įsigalios tik šiemet gruodžio pabaigoje.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
