Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.
„Ranka nekyla skolintis, yra planuose ir įrangos įsigijimas, bet tą atidedame, nes su tokiomis palūkanomis savižudybė iš karto. Sunku pasakyti, kas bus mūsų srityje, pas mus klientų ratas platus. Įmonės, kurios užsiima eksportu, šiek tiek atsitraukė, bet yra kitų mažesnių įmonių vidaus rinkoje“, – sako įmonės vadovas Darius Balčiūnas.
Įmonėje dirba 24 darbuotojai, tačiau tam, kad jie neišsilakstytų, vadovas priverstas tenkinti jų norus.
„Darbuotojai ilgaamžiai, 6–12 metų dirbantys. Pastovūs, stengiamės jais rūpintis algų prasme, kasmet 5–7 proc. didiname atlyginimus po 2 kartus per metus“, – teigia D. Balčiūnas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiemet algos Lietuvoje didėja 12 proc., o kitąmet prognozuoja jau perpus mažesnį augimą. O darbo paieškų agentūros jau fiksuoja itin didelį darbuotojų aktyvumą – žmonės ieško, kur galėtų uždirbti bent trečdaliu daugiau, mat dešimtadaliu didesnė alga nebemotyvuoja:
„Mažai, galėtų daugiau pakelti.“
„Vis tiek padarys savo, kad nuskaičiuos daug mokesčių. Tas teorijas jau žinome.“
„Kad į rankas bent 1500 eurų gautų, tai jaustųsi, daug kas turėtų nesiskųsti.“
„Geriau tiek, nei nieko. Kai daug nori, būna špyga taukuota.“
O jei trokštamo atlyginimo neranda, tuomet reikalauja papildomų naudų.
„Nepasitenkinimas atlyginimu yra pagrindinis variklis ieškoti kito darbo. Keičiant darbą, vis tiek, lūkestis 10–20 procentų didesnio atlyginimo. Lūkesčiai aukšti. Tikisi rinkos vidurkio ar aukštesnio atlyginimo, labai svarbu, kad būtų suteikiama galimybė nuotolinio darbo, karjeros, dosnus priedų krepšelis“, – tvirtina agentūros atstovė Rita Karavaitienė.
Anot ekonomistų, didinti algas išgalės vis mažiau darbdavių.
„Didesnių palūkanų normų efektas į Europą ir Šiaurės Europą tik pamažu ateina, ten dar bus daugiau skausmo gyventojams. Didelių pokyčių greitai nebus, turime stagnacijos laikotarpį Europoje. Prekių vartojimas, kad stipriau atsigautų metų pabaigoje, tai tokių ženklų nėra. Daugiau vilčių yra dėl kitų metų“, – sako ekonomistas Tadas Povilauskas.
Profsąjungos perspėja, kad dėl išpūstų prekių kainų darbuotojams vis labiau ima trūkti pinigų būtiniausiems poreikiams, ypač tiems, kas turi paskolas, padėtis dar sunkesnė dėl augančių palūkanų. Tad 700 eurų minimali alga, kuri numatyta kitais metais, išgyventi jau bus per maža.
„Pinigų tikrai neužteks. Vieniems labai stipriai pakilo paskolos, be to, tikėtina, kad dar labiau kils. Kitiems dėl produkcijos pabrangimo teks vis daugiau išleisti“, – tvirtina profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Trišalė taryba sutarė, kad kitąmet minimali alga padidės 84 eurais į rankas ir sieks 709 eurus. Tačiau profsąjungų vadovė jau įsitikinusi, kad ir tiek bus per mažai, tad svarsto reikalauti minimalų atlyginimą kitąmet didinti daugiau.
„Derybos yra sunkios, dalyvauja ne viena, o trys šalys. Matant sudėtingą situaciją, neatmetu galimybės inicijuoti šitą klausimą“, – tikina I. Ruginienė.
Kaip teks išgyventi artėjančius metus, nerimauja visi ekonomikos dalyviai – gamintojai, investuotojai ir vartotojai. Ypač nerimauja paslaugų ir statybos sektoriai. Sumažėjus paklausai, Lietuvos pramonė vasarą pagamino kone dešimtadaliu mažiau produkcijos nei prieš metus, ypač smuko gamyba medienos, baldų, chemijos įmonėse.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Sunaikinta uosto krova, tranzitas LG ir autotransportu...---vien bukalauru kudakavimas ir veiksmai milijardais mazina biudzeta.
