Mūsų valdžia tokiam draudimui pritaria, tačiau ūkininkų atstovai griežtai prieštarauja ir sako, kad gyvūnų teisių gynimui nebus pabaigos, sulauksime vis naujų ribojimų, kol galiausiai teks valgyti vabzdžius, lervas ir sintetinį maistą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Greta Bataitienė su vyru prie Šiaulių augina žirgus. Šiuo metu šiame „Tautinių žirgyne“ laksto 12 žirgų, tarp jų ir 5 poniai. Sportiniai – pardavimui, o poniai – vaikams susipažinti su žirgais ir mokytis jodinėti. Anot moters, meilės žirgams niekada nebus per daug.
„Šiuo metu žirgai prilyginami ūkiniams gyvūnams. Turėtų būti daugiau dėmesio – jie ne tik sportiniai partneriai, bet gali būti ir gydymo priemonė žmonėms, kaip draugas, šeimos narys. Pasaulis jau daugiau pažengęs, kad arklį laikytume ūkiniu gyvūnu“, – kalbėjo žirgyno savininkė.
Moteris pasakojo patyrusi šoką, kai dar maža būdama Italijoje pamatė arklienos parduotuvę.
„Pamačiau ant parduotuvės arklio galvą, galvojau bus kažkas su žirgais. Bėgau ir pamačiau, kad tai mėsos parduotuvė. Man buvo šokas, puoliau verkti, supratau, kad žmonės valgo arklius. Man tai labai nepriimtina“, – sakė G. Bataitienė.
Ir Italijos gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, kad jų tautiečiai jau daugybę amžių arklius masiškai valgo. Grupė aktyvistų dabar vis garsiau reikalauja uždrausti arklius skersti.
„Skerdyklos arkliams nepritaikytos, jie prieš skerdimą nėra normaliai apsvaiginami, pakabinami už galinių kojų, gerklės perpjaunamos esant sąmoningiems. Labai žiauru“, – teigė „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Nors tai žino nedažnas lietuvis, arklienos verslas jau daugybę metų vyksta ir Lietuvoje. Arklieną italams tiekia daugybė kitų šalių, tad jau ir Europos Komisija įregistravo iniciatyvą „Užbaikime arklių skerdimo amžių“ ir pradėjo rinkti visos Europos Sąjungos piliečių parašus, kad būtų uždrausta arklius ne tik skersti, bet ir veisti ar eksportuoti dėl kailio, odos, mėsos, vaistų ir kitais tikslais.
Gyvūnų teisių gynėjai reikalauja uždrausti ir arklių alinantį darbą, sekinančią dresūrą ir galiausiai jų teises sulyginti su kačių ir šunų, kaip jau yra Graikijoje.
„Aš už tai, kad saugotume visus gyvūnus nuo kančios, kur ji nėra reikalinga, nėra būtina“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.
Išgirdę apie arklių teisių gynėjų užmačias jau sunerimo Lietuvos ūkininkai ir reikalauja palikti viską kaip yra. Esą kodėl vieniems gyvūnams žmonės nori suteikti daugiau teisių negu kitiems?
„Lietuviui arklys artimesnis. Jis buvo karys, gynėjas, mes arklio nevalgėme. Tačiau kitose šalyse jie yra mėsiniai galvijai. Arkliai, kaip ir kiaulės, gaminami tradiciniam patiekalui, tai tūkstantmetės žmonių tradicijos. Nauja mada neturi nustelbti, drausti viską“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Dauguma TV3 žinių kalbintų šiauliečių ragino palikti viską kaip lig šiolei – ūkininkams patikėti arklių likimą ir nesikišti į italų reikalus:
„Kaip yra, taip turi likti. Teko arklienos valgyti, kai buvau Kazachstane. Teko ir kumyso (kumelės pieno – red. past.) gerti, visai nieko.“
„Vienur šunis valgo, kitur arklius – ką čia gali reguliuoti visiems?“
„Sunku uždrausti tą dalyką, alkani žmonės paliks.“
Baiminasi, kad teks valgyti lervas
Ūkininkų atstovas gąsdina, esą už gyvūnų teisių gynėjų stovi sintetiniu maistu žmoniją maitinti užsimojusios korporacijos. Jis perspėja, kad pataikaujant tik emocijomis besivadovaujantiems žmonėms, kuriems pasidaro gaila vis daugiau gražesnių ir mielesnių gyvūnų, draudimai eis vienas po kito, kol galų bus uždrausta veisti karves, avis ir vištas, o galų gale esą jau beliks valgyti tik augalus, vabzdžius ir lervas.
„Einame prie lervų auginimo. 10 procentų baltymų jau gauname iš lervų miltais. Eina kryžminimas, parenka musei gerą patiną, kad ji turėtų daugiau vaikų, lervų ir žmonės daugiau baltymų. Keičiame maitinimo grandinę, ji bando nustumti natūralią grandinę.
Korporacijos yra sukūrusios dirbtinio maisto ir mėsos mechanizmus, juos reikia pardavinėti labiau, dėl to reikia pradėti drausti gyvulinės kilmės produktus“, – teigė A. Svitojus.
Žemės ūkio ministerijos valdininkai mėgina raminti, kad lietuviškos arklienos italai dabar jau valgo labai nedaug. Esą per metus Italiją pasiekia vidutiniškai vos 200 arklių skerdiena iš Lietuvos, o skersti iš Lietuvos pernai į Italiją išvežti 20 gyvų arklių, į Lenkiją – 23, į Daniją – 3. Arklių lietuviai anksčiau augino daugiau, tačiau jais daug kas atsikratė.
„Skaičiai kalba už save. Tai nėra masinis verslas mėsai. Italai mėgsta arklieną, bet lietuviai nevalgo. Čia arkliai iš auginimo – amžius sueina, reikia kažkur dėti – sakė Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika.
Už aplinkosaugą atsakingi valdantieji politikai tvirtina, kad lietuviai arklius myli, arklienos beveik niekas nevalgo, tad skerdimo uždraudimui neprieštarauja.
„Pagarba gyvūnui – išsivysčiusios valstybės simbolis. Kai kurios valstybės valgo, turi tradicinius patiekalus iš žirgų, arklių, bet Lietuva tikrai nėra tokia valstybė. Lietuva puoselėja arklininkystę ir žirgininkystę. Man atrodo, arklio statuso pakėlimas ir griežtesnė apsauga – vakarietiškos valstybės simbolis“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žemės ūkio ministerijos valdininkai suskaičiavo, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 16 tūkstančių arklių, iš kurių du trečdaliai – per 10 tūkstančių – yra veisliniai. Na, o arklius Lietuvoje skerdžia vos viena skerdykla Šakių seniūnijoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
