Na, o Prezidentūra reikalauja skolą mokėti greičiau: nelaukti kitų metų vidurio, o pradėti procesą dar prieš prezidento rinkimus – vasario–kovo mėnesiais.
ESO vadovybės kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba sukurptam 160 mln. eurų skolos elektros vartotojams grąžinimo planui – nauja kritikos lavina. ESO siūlo per trejus ateinančius metus buitiniams vartotojams skolą grąžinti po pusę cento mažinant kiekvienos suvartotos kilovatvalandės kainą.
Tačiau aiškėja, kad tarifas turėtų mažėti ir dar labiau, jei ne papildoma dedamoji, iš kurios ESO prašo surinkti 96 mln. eurų savo finansiniam tvarumui užtikrinti. Tai, kad viena ranka ESO grąžins 160 mln. eurų skolą, tačiau tuo pat metu kita didins tarifą, kad susirinktų atgal vos trečdaliu mažesnę sumą, piktina vartotojų organizacijas ir Seimo opoziciją.
„Vartotojai turi susimokėti už tai, kad jiems būtų grąžinti pinigai. Tai joks grąžinimas. Tai pinigų pasiėmimas ir apsimetimas, kad grąžinimas“, – sako vartotojų aljanso atstovas Rytis Jokubauskas.
„Per papildomą dedamąją patys sau papildomai sumokėsim. Per padidintą tarifą per kitą galą susigrąžinsime per laikotarpį permokėtas sumas“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
ESO ir Energetikos reguliavimo tarybos vadovai tvirtina, esą nėra kito būdo, kaip grąžinti vartotojams skolą ir kartu nepakenkti ESO finansiniam tvarumui, nestabdyti investicijų į elektros tinklą.
„Viena ranka grąžinama, bet kita ranka vartotojai turi prisidėti prie papildomos infrastruktūros. Dėl papildomos dedamosios poreikio investicijoms įgyvendinti. Matome, kad geriau pačiam vartotojui prisidėti po 12 mln. eurų į tarifą, tai pigiau galutiniame rezultate nei įmonei skolintis ir sumokėti 170 mln. eurų papildomai finansinėms institucijoms“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
„Tas krepšelis vienintelėj vietoj susijungia – tarifo nustatymo metu, kai sąnaudos sujungiamos ir pajamos į tarifą. Bet išeities taške grąžinimas vykdomas iš pelno, kitas klausimas atviras visuomet ir iki šiol – investicijų nepakankamas finansavimas iš tarifo. Tad papildoma dedamoji neatsirado vakar ar šiandien. Ji yra ir buvo“, – sako ESO finansų vadovas Audrius Ruseckas.
Ministras neįžvelgia nieko blogo
Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys nieko blogo tokiame ESO skolos grąžinimo plane vartotojams neįžvelgia. Ministras dar ir priduria – svarbiausia, kad nesumažėtų investicijos į tinklus.
„Svarbiausia ministerijai be skolos sumokėjimo, kad būtų daromos investicijos į tinklus. Tai esminis reikalavimas, tai spręs ateity, kiek atsinaujinančios energetikos galėsime integruoti, patys gaminti elektros, kiek išmanūs bus tinklai“, – tvirtina energetikos ministras Dainius Kreivys.
O štai verslo atstovai reikalauja, kad skola verslo įmonėms, kuri siekia 100 milijonų eurų, būtų grąžinama kartu su buitiniais vartotojais, o ne po jų, tai yra pustrečių metų vėliau, mat ji ir taip jau nuvertėjo.
„Nuo 2018 m. kainų lygis šalyje pasikeitė 40 proc., nuo 2018 sausio 43 proc. pakilo kainos, nuo 2021 m. apie 37 proc. situaciją blogina tai, kad nebus palūkanų“, – teigia verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas.
Nepatenkinta ir Prezidentūra
ESO skolos grąžinimo terminais toliau nepatenkinta ir Prezidentūra. ESO pradžioje pasiūlius skolą grąžinti per 15 metų, Prezidentas pareikalavo grąžinimą paspartinti ir dabar reikalauja procesą pradėti dar prieš gegužę numatytus prezidento rinkimus – vasarį–kovą.
„Kodėl proceso nepradėti, nestartuoti nuo vasario ar kovo mėnesio? Precedentą turėjome šiemet, kai kovo 1 perskaičiuotas elektros visuomeninis elektros tiekimas, sumažinta kaina“, – pasisako Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius.
Suplanuotus dešimtmečio dividendus kasmet susimažindama po 20 mln. eurų, buitiniams vartotojams 60 milijonų skolą ESO žada grąžinti per 2,5 metų, grąžinimą pradedant kitų metų liepą, o įmonėms grąžinimą žada įvykdyti per 5 metus nuo 2027-ųjų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
