Energetika

Artėja šildymo sezonas, o kartu – ir gaisrų bei nelaimių rizika, taip pat didesnių sąskaitų laikotarpis. Ką būtina pasitikrinti prieš įjungiant šilumos siurblį ar užkuriant krosnį? Kaip saugiai naudoti elektros generatorių bei kaip šildyti namus, kad sąskaitos už elektrą būtų mažesnės?  Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėsime su VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentu Juozu Bielsku ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atsto...

Tebesitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada, brangstantys energijos ištekliai ir degalai netrukus atsilieps ir maisto prekėms parduotuvių lentynose. Kai kurie didieji bankai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet gali siekti apie 6 procentus. Tuo metu kai kurie rinkos žaidėjai skelbia apie dešimtimis procentų išaugsiančias pieno, kiaulienos, duonos ir kitų kepinių kainas jau nuo artėjančio rudens.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų. „Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime, sakė ministras. Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Baimindamiesi brangaus šildymo sezono, klaipėdiečiai stovi milžiniškose eilėse ir plūsta prašyti kompensacijų. O šildymas, anot šilumininkų ir ekonomistų, artėjantį sezoną gali būti ketvirtadaliu brangesnis nei praėjęs. Europos šalims sunkiai sekasi kaupti dujų atsargas žiemai, dujos brangsta, mat Hormūzo sąsiaurio blokada tebesitęsia. Dujų atsargas mažina ir nuo karščio kenčiantys Pietų Europos gyventojai, kurie masiškai oro koncicionieriams naudoja elektrą, gaminamą iš dujų.

Lietuvoje vėjo jėgainės dygsta viena po kitos, o specialistai žada, kad tai padės sumažinti elektros kainas biržoje. Vis dėlto, nors energetinę nepriklausomybę pasieksime jau greitai, gyventojai mažesnes sąskaitas pamatys ne iškart – tam reikės ne tik modernių tinklų, bet ir išmaniau vartoti pačią elektrą.

Vairuotojams jau darosi įprasta degalinių kainų švieslentėse matyti jau net ir didesnę nei 2 eurų už litrą dyzelino kainą. Kas laukia toliau? Ar toks pats likimas ištiks ir benzino bei dujų kainas? Ko tikėtis gyventojams artimiausiu metu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertas Tomas Karpavičius ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daug greičiau, nei tikėtasi, brangsta degalai. Anot ekonomistų, didelė tikimybė, kad artimiausiu metu degalų kainos toliau kils. Nerimą kelia ne tik naftos kaina, bet ir per lėtas gamtinių dujų saugyklų pildymas – dėl to šildymo sezonas bus brangesnis. Kiek kils naftos, dujų ir šildymo sezono kainos, TV3 Žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Degalai toliau brangsta. Vien per šią savaitę dyzelinas pabrango 11 centų už litrą.

Ant plauko pakibo 3 milijardų eurų vertės „Igničio“ jūrų vėjo parko ties Palanga statybos. Energetikos ministras kalba, kad projektas gali būti suspenduotas, mat jo kaina, tikėtina, yra per didelė už galimą naudą. Aiškėja, kad projektas įstrigo, statybos gali užsitęsti dar kone dešimtmetį ir gaminti pernelyg brangią elektrą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Ignitis“ jau prieš dvejus metus pradėjo parengiamuosius darbus būsimo jūros vėjo parko vietoje netoli Palangos.

Brangstanti nafta, dujos ir biokuras grasina brangesniu šildymo sezonu. Prezidentūra jau ragina valdančiuosius grąžinti atšauktą PVM lengvatą šildymui. O Lietuvos bankas jau ragina didinti mokesčius investiciniam nekilnojamajam turtui. Valdantieji šiuos siūlymus svarsto, tačiau tikina, kad staigių spendimų nedarys, mat šių mokesčių pokyčiai įsigaliojo tik šiemet. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pabrangus degalams, nuo liepos gyventojams brangs ir visuomeninė elektra, dujos. Tačiau energetikos ministerija priekaištauja nedaug elektros sunaudojantiems lietuviams, kad šie nesidomi elektros kainomis ir perka brangesnę elektrą iš nepriklausomų tiekėjų užuot pirkę iš visuomeninio tiekimo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Tūkstančiai gyventojų už elektrą vis dar moka daug brangiau, negu galėtų. Politikai ir valdininkai ragina juos pereiti į daug pigesnį visuomeninį tiekimą. Tačiau, pasirodo, kad tą padaryti gali būti neįmanoma. Kai kuriuos institucijos ir elektros tiekėjai klientus siuntinėja vieni pas kitus. Nors turėtų matytų jų duomenis ir nuotoliu pakeisti elektros tiekimą. Kol viešai rodomas tariamas rūpestis pažeidžiamais vartotojais, jie ir toliau priversti permokėti už elektros energiją.

Dėl stipraus vėjo pirmadienį fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai, taip pat nuvirtę medžiai visoje Lietuvoje. Kaip skelbiama Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) interneto svetainėje, 15.40 val. dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius siekė 2954. Gauti 68 klientų pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus. Naujausiais duomenimis, ESO sutrikimų žemėlapyje nurodoma, kad 17.02 val.

Po šios žiemos Europos dujų saugyklos yra užpildytos gerokai mažiau nei įprastai, o situaciją dar labiau komplikuoja didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Dėl šios priežasties saugyklas gali tekti pildyti brangesnėmis dujomis, o tai gali lemti didesnes šildymo ir elektros kainas jau kitą sezoną. Nors dalis šių pokyčių kol kas dar neatsispindi gyventojų sąskaitose, energetikos ekspertai jau atkreipia dėmesį į svarbias tendencijas – mažėjančias atsargas ir augantį neapibrėžtumą rinkose.

Europoje praėjęs mėnuo buvo neįprastai šaltas, tačiau pasaulio mastu tai buvo penktas šilčiausias vasaris nuo stebėjimų pradžios. Kartu dalyje Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos registruoti neįprastai stiprūs krituliai ir dideli potvyniai, nurodoma kasmėnesinėje ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaitoje. Pateiktais duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje vasario mėnesį siekė 13,26 laipsnio ir buvo 0,53 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina padidėjo 22 proc. iki 120 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina taip pat siekė 120 eurų už MWh ir buvo 20 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, o Estijoje – sumažėjo 4 proc. iki 96 eurų už MWh.

Sostinės gyventojų vasario mėnesio šildymo sąskaitos, palyginti su sausiu, vidutiniškai mažėjo dešimtadaliu, pranešė centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“. Anot bendrovės, nors vasarį orai išliko šalti, vidutinė temperatūra buvo beveik trimis laipsniais aukštesnė nei sausį, todėl šilumos suvartojimas sumažėjo. „Ir vasarį išsilaikę šalti orai lėmė, kad pastatams apšildyti prireikė dešimtadaliu daugiau šilumos energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų sausį ir vasarį prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų užpildė 93,1 tūkst. gyventojų – 5,7 proc. arba 5 tūkst. daugiau nei pernai.  „Šių metų sausio–vasario mėn., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pateikta 5 tūkst. prašymų daugiau“, – Eltai nurodė ministerija. Jos duomenimis, iš viso šio šildymo sezono metu nuo praėjusių metų rugsėjo pateikta 346,1 tūkst. gyventojų prašymų.

Lietuva pasiekė geriausius vėjo energetikos rezultatus savo istorijoje ir 2025 m. tapo viena iš Europos lyderių šioje srityje. Naujausiais „WindEurope“ duomenimis, pernai vėjo energija patenkino 33 proc. viso šalies elektros energijos poreikio. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Airija dalijasi antrąją vietą Europos Sąjungoje (ES), nusileisdama tik Danijai (50 proc.) ir gerokai lenkdama ES vidurkį (19 proc.), rašoma pranešime žiniasklaidai. Rekordiniai buvo ir plėtros tempai.

Dabartinis elektros kainų augimas Lietuvoje yra laikinas sezoninis reiškinys, po kurio prognozuojamas nuosaikus kainų mažėjimas, teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), ragindama vartotojus neskubėti keisti su biržos kaina susietų planų. VERT duomenimis, sausio ir vasario mėnesiais elektros kainos pasiekia aukščiausią lygį, tačiau nuo kovo vidutiniškai mažėja apie 24 proc.

Šaltuoju metų laiku oro tarša Lietuvoje tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos problema – sausį kietųjų dalelių ribinės vertės viršytos visuose šalies miestuose, o gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo net 57 proc. Specialistai įspėja, kad tokios sąlygos didina riziką gyventojų sveikatai ir reikalauja papildomų atsargumo priemonių tiek gyventojams, tiek ugdymo įstaigoms ir verslui visoje šalyje.

Pastarosios savaitės Lietuvoje parodė, kad žiemos speigai tampa rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir namų šildymo sistemoms. Gyventojai masiškai dalijasi patirtimis apie stringančius šilumos siurblius, išaugusias elektros sąnaudas ir abejonėmis, ką daryti, kai namuose nebėra taip šilta, kaip tikėtasi.

Dauguma gyventojų elektros vartojimo įpročių paprastai nekeičia, tad sąskaitos šią žiemą bus gerokai didesnės. Nors sausį didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip pernai, vasario pradžioje ji šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Ekspertai aiškina, kodėl elektra brangsta, kaip skiriasi planai ir kada bei kiek iš tiesų galima sutaupyti, pvz., skalbiant naktimis, sumažinant namų temperatūrą 1 laipsniu ar paprasčiausiai ištraukiant iš elektros lizdų įvairius prietaisus.

Itin šalti sausio orai bei nuo metų pradžios panaikinta PVM lengvata šildymo sąskaitas sostinės gyventojams išaugino apie 60 proc., pranešė bendrovė „Gijos“. Anot bendrovės, už 50 kv. m. buto šildymą naujos statybos daugiabutyje vilniečiai mokės 62 eurus, renovuotame – 99 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 160 eurų. „50 kv. m. buto energetiškai efektyviame daugiabutyje šildymo sąskaita siekia 62 eurus su 21 proc. PVM, pernai – 34 su 9 proc.

Dėl netikėtai užsitęsususių šalčių nemaža dalis lietuvių paprasčiausiai nebeturi, kuo šildyti namų. Pasirodo, Lietuvoje ne tik trūksta pjuvenų briketų, granulių ir kito kietojo kuro, o pirkėjai jaučiasi klaidinami prekybininkų dėl tuščių pažadų ir kainų. Taigi gyventojai yra priversti desperatiškai ieškoti briketų, laukti gyvose eilėse ir netgi peštis dėl jų likučių.

Elektros energijos kainos „Nord Pool“ biržoje šių metų sausį pasiekė rekordą – vidutinė mėnesio kaina buvo 152,47 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, tokio lygio elektros kainos nebuvo fiksuotos nuo praėjusių metų vasario mėnesio. „Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, šių metų sausio mėnesio vidutinė elektros kaina biržoje yra net 82 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį (83,94 euro už MWh) ir 70 proc.

Praėjusį savaitgalį šalyje vyravus itin dideliam šalčiui, daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“ fiksavo keletą dėl oro sąlygų kilusių incidentų, tačiau, bendrovės teigimu, rimtų avarijų pavyko išvengti. „Rimtų incidentų išvengta, absoliučios daugumos namų inžinerinės sistemos veikia tinkamai“, – sako „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą Vilniuje kuruojanti Eglė Šlajūtė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LTŠA) skelbiant, kad šį mėnesį dėl didesnio šalčio ir panaikintos PVM lengvatos šildymo sąskaitos gali išaugti iki 95 proc., premjerė Inga Ruginienė teigia, kad tokių šaltų žiemos orų niekas nesitikėjo, tačiau primena, jog gyventojai gali pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. „Niekas nesitikėjo tokios žiemos, iš tikrųjų.

Pirmadienį elektros kainos rinka „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje laikysis pike ir bene visa dieną sieks daugiau nei 60 centų už kilovatvalandę (kWh), skaičiuojant su PVM ir ESO dedamosiomis, pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Skelbiama, kad aukštos elektros kainos laikysis nuo 8.30 val. iki 17 val.

Savaitgalį meteorologams prognozuojant šalyje stiprų speigą, gali užšalti vamzdynai ir kilti radiatorių sprogimo pavojus, įspėja daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“. „Kuo oro temperatūra žemesnė, tuo pavojus daugiabučių inžinerinėms sistemoms didesnis. Didžiausia rizika kyla šildymo ir vandentiekio sistemoms, nes jos greičiausiai reaguoja į staigius temperatūrų pokyčius“, – pranešime teigia „Mano būsto“ avarinės tarnybos veiklą koordinuojanti Eglė Šlajūtė.

Kadangi šaltukas Lietuvoje laikosi, o šildymas tik brangsta, gyventojai noriai teikia prašymus dėl šildymo kompensacijų. Vis tik ne visi veikia sąžiningai – kai kurie mėgina gudrauti ir už šildymą gauti dvigubai daugiau pinigų. Socialinio tinklo grupėje anonime norėjusi likti moteris papasakojo, kad yra vieniša mama ir vos suduria galą su galu. Todėl su dukra grįžo gyventi pas mamą, o savo butą nusprendė išnuomoti, kad gautų daugiau pajamų.

Pastarąją savaitę vienas nepriklausomas tiekėjas siūlomų 12 ir 24 mėnesių elektros fiksuotos kainos planų tarifus didino 0,5–1,3 proc., likę tiekėjai tarifų nekeitė, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kilovatvalandės (kWh) vidutinės kainos per savaitę padidėjo iki 0,2–0,3 proc. ir sudaro 0,272 euro (viena laiko zona) bei 0,263 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Energetikos rinkos reguliuotojas skaičiuoja, kad dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros ir  panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu. „Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas.

Dėl kai kuriose Europos dalyse stebimų neįprastai šaltų orų gamtinių dujų kaina vis dar kyla ir pasiekė aukščiausią lygį per beveik šešis mėnesius. Gamtinių dujų kaina prekybos savaitės metu pakilo apie 20 proc. Amsterdamo biržoje ateities sandorių TTF dujų kaina ryte siekė 34,30 Eur/MWh ir buvo didžiausia nuo rugpjūčio. Kainos šuolis prekybos savaitės metu žymi didžiausią prieaugį nuo 2023 m. spalio. Europos dujų atsargos šiuo metu siekia 52 proc.

Antradienį Lietuvoje vėl buvo užfiksuotas elektros suvartojimo rekordas, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Preliminariais bendrovės duomenimis, sausio 13 d. 10.45 val. ir 11.00 val. vidutinis nacionalinis elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė 2 512 megavatų (MW), taip pat buvo suvartotas ir didžiausias elektros energijos kiekis per parą – 51 409 megavatvalandžių (MWh) energijos.

Didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja Lietuvoje „Gijos“ jau apskaičiavo sąskaitas už gruodžio mėnesį suteiktas šildymo paslaugas. Bendrovės klientai antrą mėnesį iš eilės sulauks mažesnių sąskaitų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutiniškai 7 proc. mažesnes sąskaitas lėmė mažėjusi šilumos kaina ir nekitusi lauko oro temperatūra. 50 kv. m. buto šildymo renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 56 Eur, o seno, energetiškai neefektyvaus – 94 Eur.

2026 metais brangs ne tik degalai, šildymas – sulauksime ir naujo elektros kainų šuolio. Visuomeninė elektra brangs dešimtadaliu, dėl didinamos reguliuojamos kainos dalies brangs ir nepriklausomų tiekėjų parduodama elektra. Papildomai susimokėti turės ir saulės elektrines turintys gaminantys vartotojai. Plačiau apie tai, kas laukia elektros vartotojų ir paramų gavėjų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

Kaip Venesuelos įvykiai keičia naftos, degalų ir aukso kainas? Pasak ekspertų, net jei Venesuela naftos išgavimą pakeltų iki istorinių aukštumų, jos įtaka pasaulinei rinkai būtų minimali. Venesuelos „juodasis auksas“ yra sunkus, o jį perdirbti itin brangu. Tiesa, prieš du dešimtmečius venesuelietiška nafta keliavo ir į Lietuvą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Donaldo Trumpo kalbos apie Venesuelos naftos atsargas rinkų ženkliai nepaveikė – tik iš pradžių nafta kiek atpigo.

Energetikos ministerija nusprendė, kad „EPSO-G“ auditą už ne daugiau kaip 433 tūkst. eurų (neįskaitant mokesčių) atliks bendrovė „KPMG Baltics“, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą paskelbė valstybinė energetikos grupė. Teigiama, kad „KPMG Baltics“ liks 2026–2028 m. „EPSO-G“ konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES), rinkinio bei konsoliduotosios vadovybės ataskaitos auditą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda Lietuvos ir Lenkijos tarpsisteminių elektros prekybos pralaidumų didinimo koncepcijos įgyvendinimą. Kaip pirmadienį pranešė bendrovė, tikimasi, kad įgyvendinus koncepcijoje numatytas priemones, elektros prekybos galimybės išaugs, o tai sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai Lietuvoje.

Išaugus vartojimui ir mažėjus vėjo elektrinių generacijai, per savaitę 11 proc. pabrango elektra, taip pat 4,5 proc. šoktelėjo biokuro kaina. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo – Brent nafta pigo 1,9 proc., degalai – 1,9–2,5 proc., o gamtinės dujos – 0,6 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 11 proc.

Praėjusią savaitę dėl išaugusio vartojimo vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 23 proc. iki 142,5 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 9 proc. ir siekė 122,38 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė kelios priežastys: atvėsę orai ir išaugęs elektros suvartojimas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) penktadienį patvirtinus mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams pirmajam kitų metų pusmečiui, jos vadovas sako, jog namus dujomis besišildantys gyventojai per metus sutaupys apie 50 eurų, tuo metu tik maistui gaminti jas naudojantys sąskaitą sumažins maždaug dviem eurais.

Baigėsi Baltijos šalių elektros sistemų veikimas bandomosios sinchronizacijos režimu – perdavimo operatorės „Elering“, „Augstsprieguma tīkls“ (AST) ir „Litgrid“ atitinka visus techninius reikalavimus nuolatiniam susijungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Pirmąjį žiemos mėnesį bendrovės „Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir gargždiškiams tiekiama šiluma brangs 12 proc., pranešė įmonė. Šoktelėjus kainai, šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuos 6,80 cento (be PVM) arba 7,41 cento, įskaitant 9 proc. PVM. Tai apie 12 proc. daugiau nei lapkritį, kai šilumos kaina siekė 6,05 cento (be PVM) arba 6,59 cento (su 9 proc. PVM). Vis tik įmonė pabrėžia, kad šilumos kainos augimas šaltuoju metų laikotarpiu yra įprastas reiškinys.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienio posėdyje spręs dėl naujų visuomeninės elektros ir dujų tarifų 2026-ųjų pirmajam pusmečiui. Jei reguliuotojas pritars, standartinio vienos laiko zonos planą turintys gyventojai nuo sausio mokės 1,5 cento (7,32 proc.) daugiau – 22 centus už kilovatvalandę (kWh) elektros (su PVM). Dviejų laiko zonų standartinio plano „dieninis“ tarifas didės 2,5 cento (10,73 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perdavė Ukrainai dar vieną paramos paketą, kuris sustiprins šalies elektros energijos tiekimą ir padės atstatyti pažeistą energetikos infrastruktūrą. Ukrainai perduotą paramą sudaro šalies infrastuktūroje nenaudojamų, tačiau vis dar gerai veikiančių, daugiau kaip 7 tūkst. perdavimo tinklo linijose ir pastotėse naudojamų stiklinių izoliatorių.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ penktadienį pranešė prie tinklo prijungusi Kauno rajone, Girininkų kaime, statomą vėjo elektrinių parką, kurio įrengtoji galia siekia 42 megavatus (MW). Skelbiama, kad vėjo parkas jau gamina elektros energiją bandomuoju režimu ir tiekia ją į perdavimo tinklą.