Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų gyventojams vandenį tiekianti įmonė „Vilniaus vandenys“ skelbiasi sėkmingai įsisavinusi apie 30 milijonų eurų europinės paramos. Už šiuos pinigus, ir dar pasiskolinę 10 milijonų, per trejus metus pastatė didžiulius vilniečių kanalizacijos valymo įrenginius.
Tiesa, kad neprarastų europinės paramos, Vilniaus vandenims teko skubėti, kad suspėtų šias naujas statybas baigti iki metų pabaigos – antraip tektų grąžinti dalį europinių milijonų.
„Sankcijos standartinės, kaip visą laiką – tam tikros dalies grąžinimas, kurios tu nepadarei. Terminas buvo degantis dėl to, kaip buvo suprojektuota, kad viskas vyktų laiku. Kai turi iššūkių su senąja valykla, kuri nėra pritaikyta pagal pasikeitusį miestą. Kai tu pažadi miestiečiams, ką padaryti ir kas iš to gausis, reikia terminų laikytis“, – pasakoja „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.
„Parama turėjo būti panaudota iki sausio 1 d., darbai pabaigti. Labai džiaugiamės, buvo daug daug rizikų, bet projektas įgyvendintas laiku, spėta, priduota“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vandens tiekimo bendrovė tikina, kad nuo šiol vanduo Neryje bus švaresnis, įmonė galės išvalyti 60 proc. didesnius nuotekų kiekius – iki 80 tonų per parą. Ir tai dar ne pabaiga, vasarą žada pradėti surinkinėti mikroplastiką, į upę išleisdama tik už žmogaus plauką penkiskart plonesnes daleles, o dar vėliau surinkti ir antibiotikus, ir tefloną.
Už naujas investicijas gali mokėti gyventojai
Tačiau naujos investicijos, panašu, guls ant gyventojų pečių, naujiems valymo įrenginiams bendrovė planuoja imti paskolas, kurias galimai įskaičiuos į vandens tarifus. Beje, savivaldybei priklausanti bendrovė vandens kainą vilniečiams per pastaruosius 5 metus jau padidino dvigubai.
„Kažko konkretaus dabar nenorėčiau sakyti, kai bus kažkas konkretaus, pasakysiu, bet, taip, europiniai pinigai senka vandentvarkai ir mums visiems reikės prisidėti daugiau. Tiesiog neužteks, nes valymas, išvalymas, vandens paruošimas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus“, – teigia „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.
„Be jokios abejonės, reikės palaikyti įrenginius, technologijos plėsis, reikės naujas technologijas įdiegti, už tai reikės susimokėti be Europos Sąjungos pinigų. Bet galim pasidžiaugti, kad gyvenimas Lietuvoje ir ypač Vilniuje gerėja“, – tvirtina Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kad nuotekose būtų mažiau teršalų, bendrovės vadovas neragina mažiau valgyti ar mažiau naudoti buitinės chemijos, tačiau prašo į kanalizaciją bent jau nemesti maisto atliekų ir jokių daiktų, pakuočių, įklotų ir sauskelnių, kurias vėliau tenka gaudyti štai šiose valyklose.
„Vilniečiai į kanalizaciją meta viską. Galima muziejų padaryti. Paprašyti norėčiau, kad maisto atliekos nebūtų metamos, dantų, ausų krapštukai, randam ir sauskelnių. Tai atliekos, jas riekia tvarkyti visiškai kitaip“, – sako „Vilniaus vandenys“ vadovas Saulius Savickas.
Nors apžiūrėję statybas nuotekų valykloje šalia Gariūnų, sostinės meras ir aplinkos ministras Vilniuje Neryje ragina drąsiai maudytis, mokslininkai visgi atsargesni. Jie perspėja, kad ypač bloga padėtis Neryje žemutinėje Vilniaus dalyje ties Paneriais, kur naftos teršalai, cheminiai junginiai ir šiukšlės viršija normas, tad čia mažai ir mikroorganizmų, vandens augmenijos.
„Neries upėje aptikome teršalų, ypač žemutinėje dalyje, atkarpose tarp Lazdynų, Žemųjų Panerių. Ten aptikti ir naftos produktai. Nors tarša buvo nereguliari, jų tikrai buvo aptinkama“, – tvirtina hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis.
Mokslininkas daro prielaidą, kad Vilniaus mieste Neries upė gauna didžiulę teršalų dozę tiek iš pramonės įmonių, tiek ir iš gyventojų, kurie taršalus pila į lietaus nuotekų šulinius ar net tiesiai į upę ir žemę.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
