Dienos pjūvis

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Bet ką tai reiškia Lietuvai? Kaip tai atsilieps kainoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, dar didesnis skurdo lygis fiksuojamas tarp vyresnių nei 65 metų gyventojų, praneša Statistikos departamentas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir Civilinio kodekso pataisoms, kurios įteisintų artimą ryšį. Kaip šie projektai dera tarpusavyje ir kokia ateitis jų toliau laukia Seime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Paulius Saudargas ir Jurgita Sejonienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Rusija išnaudojo apie 30 proc. savo sausumos karių, o greitu metu ji tikriausiai nebegalės pasigaminti ir raketų, teigė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ V. Malinionis aiškino, kad yra ir optimistinė Rusijos karo Ukrainoje pabaigos prognozė.  Pone Malinioni, pirmosiomis karo dienomis buvome pripratę matyti, kad Rusijos kariuomenei nesiseka ir žūva daug karių.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai pietuose stiprina oro gynybą, atlieka žvalgybą. Manoma, kad Rusijos pajėgos greičiausiai ruošiasi kontrpuolimui ir pietų Ukrainoje. Ar Rusija iš tiesų ruošia naują puolimo kryptį? Ko tikėtis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir politologas Vytis Jurkonis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Lietuvoje – viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje. Nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų kovo Lietuvoje fiksuota didžiausia infliacija Bendrijoje, balandį į priekį užleidome Estiją.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Ant Seimo stalo antrą kartą nugulė Partnerystės projektas, tačiau kitokiu pavadinimu – Civilinės sąjungos įstatymas. Keičiasi ne tik pavadinimas, bet ir turinys – kartelė nuleista labai žemai, sakė Matas Maldeikis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narys teigė, kad įstatymas ne toks, kokio jis norėtų, tačiau taip tikimasi, kad jis bus priimtas Seime.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai. Seimo nariai ir vėl bandys savo laimę registruodami naują Partnerystės įstatymą. Tiesa, šįkart įstatymas vadinsis nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos.

Rusijos propaganda sukūrė stiprią mitologiją apie savo kariuomenės didybę, tačiau karas Ukrainoje pademonstravo, kad tai tik įvaizdis, teigė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Naujienų portalo tv3.lt laidos metu „Dienos pjūvis“ tokiai nuomonei pritarė ir VU TSPMI dėstytojas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičius.  Pone Žukai, ar tiesa, kad Rusijos karo Ukrainoje metu ir Vakarai pamatė tikrąjį Rusijos kariuomenės įvaizdį? Taip ir yra.

Lietuvai leidus Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę kilo didžiulis skandalas su Kinija. Pastaroji ėmė blokuoti lietuviškas prekes, tačiau valdantieji ramino, kad visą žalą verslui atpirks būsima nauda iš Taivano. Esą Lietuvoje taivaniečiai investuos milijonus ir atvers plačią savo rinką. Deja, bet kol kas tai neįvyko.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare. Tikimasi, kad tokį patį žingsnį žengs ir Švedija, o abi šalys jau surengė bendras diskusijas. Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO, žinoma, jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų. Tad ko galima tikėtis iš Rusijos? Ką NATO plėtra reiškia Lietuvai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Verslui pristatytas Taivano įsteigtas 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondas, verslo finansavimo galimybės. Numatyta, kad 60-80 proc. Vidurio ir Rytų Europos fondo lėšų bus skirta Lietuvai, Čekijai ir Slovakijai. Kiek anksčiau skelbta, kad daugiau nei 20 Lietuvos įmonių nori eksportuoti į Taivaną pieną, žuvies produktus, kiaušinių bei mėsos gaminius.

Rusijos prezidentas V. Putinas nušalino nuo vadovavimo karui Ukrainoje generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas jau „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“, televizijai „Ukraina 24“ pasakojo karybos ekspertas Olehas Ždanovas. Eksperto neįvardintų šaltinių duomenimis, generolas V. Gerasimovas buvo patrauktas nuo vadovavimo „spec. operacijai Ukrainoje“ dėl to, kad negalėjo įgyvendinti jam skirtų užduočių.

Birželį 10-yje šalies mokyklų devintokams vyks pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai yra bandomieji kursai, po kurių dar bus diskutuojama su savivaldybėmis ir mokyklomis apie tai, kaip jie pasisekė. Tiesa, ateityje, jos teigimu, toks kursas turėtų tapti integralia ugdymo programų dalimi.

Gegužės 9-oji – svarbi diena Rusijai, nes ant šios dienos naratyvo pastatyta valstybės ideologija, teigė profesorė. Kartu su VU TSPMI profesore Dovile Jakniūnaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VDU docentas Andžejus Pukšto ir Lietuvos kariuomenės analitikas Karolis Zikaras pritarė tokiai nuomones ir teigė, kad Rusija vis dar bando pasaulį „išvaduoti“ nuo nacizmo.

Nors visi galvojome, kad didžiuliai karai jau praeityje, Vladimiro Putino režimas mums priminė ne tik apie karo žiaurumus, bet ir apie istoriją. Antrasis pasaulinis karas, jo istorija, istoriniai pasikartojimai ir paralelės, netgi karo priežastys ir pokarinė tvarka pasirodo tebėra svarbi ir dabar, ypač kai Putino režimas išsijuosęs skleidžia propagandą apie Rusijos laimėjimą prieš Hitlerį ir gegužės 9-ąją pasitelkia savo propagandai.

Visi Lietuvos vartotojai šiemet privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Vis augant energijos kainoms, daugeliui kyla klausimas, kaip neapsigauti ir pasirinkti taip, kad netektų permokėti. Tiesa, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas primena, kad netenkinant sąlygoms, žmogus gali bet kada sutartį nutraukti.

Lietuvių pasitenkinimas savo darbu nedidėja. Per šešerius metus džiaugsmo kreivė ūgtelėjo vos 0,5 procento. Patenkinti savo darbu, kolektyvu ir motyvacija yra šeši iš dešimties tautiečių.

Ukrainoje nėra viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti būnant Lietuvoje, teigė ten besilankantis buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Naujienų poralo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvs“ Ukrainoje esantis A. Navys papasakojo, kaip situacija atrodo iš vidaus.  Gerbiamas Aurimai, žiūrint iš Vilniaus atrodo, kad ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti rusų atakas.

Karas Ukrainoje nesibaigia, o to padarinius jaučia ir viso pasaulio ekonomika. Nenuostabu, kad tai jaučia ir Lietuva – infliacija šoko į neregėtas aukštumas, o prekių ir paslaugų kainos kelia galvos skausmą ne vienam gyventojui ir veslininkui.

Rusija planuoja artimiausiu laiku aneksuoti dvi rytines Ukrainos sritis, kuriose dabar vyksta pagrindiniai kovos veiksmai, Maskvai nepavykus nuversti Kyjivo vyriausybės, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Tad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje nesibaigia ir intensyvėja.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas.

Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai. Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Lietuvą sukrėtė pražūtinga avarija, kai sostinėje žuvo keturi jaunuoliai, važiavę BMW automobiliu, kuris rėžėsi į kitas dvi transporto priemones. Tragiškas įvykis privertė susimąstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tai nesikartotų. Seimo narys Saulius Skvernelis ragina neskubėti įvedinėti griežtesnių baudų ir siūlo didinti gatvėse patruliuojančių pareigūnų kiekį. Jam pritaria ir kolega Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, kad vairuotojai labiau bijo policijos, o ne avarijų.

Lietuviai išsiilgo kelionių. Po kelių metų pertraukos laukia vasara, kurios neribos pandeminiai draudimai, tad tautiečiai suskubo graibstyti atostogų kelialapius. Karo grėsmė kiek atbaido užsieniečius nuo kelionių į Lietuvą, tačiau kurortų vadovai tikina, kad laisvas vietas suskumba užpildyti lietuviai. Tuo metu ekonomistai teigia, kad per dvejus pandemijos metus lietuviai sutaupė milijardus, tad dabar yra pasirengę paišlaidauti ir dalį santaupų išleisti atostogoms.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Kremlių pasiekianti informacijos kokybė gali būti abejotina kalbant ir apie Baltijos šalis, ypač kai kalbama apie tranzitą į Kaliningradą. Neoficialiais žvalgybos pareigūnų vertinimais, Rusija iš tiesų tiki, kad Lietuva galėtų ryžtis Kaliningrado srities tranzito uždraudimui ir tai potencialiai galėtų tapti problema.

Lietuvos keliai virsta mirties spąstais. Vien per praėjusį savaitgalį eismo įvykių metu žuvo 5 žmonės, viena avarija pasiglemžė net 4 jaunuolių gyvybes. Natūralu, kad lietuviams kyla klausimas, ką daryti, kad tokios tragedijos nesikartotų. Tad galbūt jau verta griežtinti atsakomybę, kad mažėtų žūčių keliuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Eugenijumi Gentvilu ir Sauliumi Skverneliu.

Rusija ištraukė naują šantažo kortą ir imasi dujų tiekimo stabdymo. Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ trečiadienį paskelbė nutraukiantis dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai už nepaisytą reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen pasmerkė tokius „Gazprom“ pareiškimus ir pavadino tai šantažu. Jos teigimu, Europos Sąjunga yra pasiruošusi tokiam scenarijui ir atsakas bus.

Lietuvoje registruota 48,8 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ieškosi darbo ir vietos, kur gyventi. Tad kaip karas keičia būsto nuomos rinką? Ar liks ką pasirinkti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su nekilnojamojo turto plėtros asiociacijos vadovu Mindaugu Statulevičiumi, NT brokeriu Eimantu Dumbrava ir organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadove Olivija Anaškinaite. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Lietuvos stačiatikių bendruomenė liko sukrėsta po to, kai trauktis iš pareigų buvo priversti 3 kunigai, kritikuojantys Rusijos invaziją į Ukrainą. Vienas jų – Rusios Ortodoksų Bažnyčiai priklausantis Gintaras Jurgis Sungaila sako, kad pasitraukusių ar atleistų yra ir daugiau, o dvasininkų bendruomenėje jausdavo spaudimą dėl savo pažiūrų.

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Amžiaus byla sulaukė tarpinio finišo – visi kaltinamieji politinės korupcijos byloje išteisinti. Ekspertai teigia, kad toks teismo sprendimas juos nustebino, tačiau teisininkų bendruomenėje būta diskusijų, kad teismas gali neišdrįsti nuteisti pagrindinių politinės korupcijos sagos veikėjų – Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje.

Amžiaus byla pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Visi atsakomybėn patraukti asmenys ir juridiniai asmenys yra išteisinti.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. Tuo tarpu Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus atmeta kaltinimus, jog Lietuvos ortodoksų dvasininkai palaiko karą Ukrainoje ir pateisina agresiją, o iš pareigų atleistus kunigus kaltina sąmokslu.

Ekstremaliomis karo sąlygomis ryžtą ir drąsą parodęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau spėjo užkariauti daugelio širdis. Tačiau komunikacijos ekspertai pabrėžia – tokie lyderiai atsiranda tik tokiu metu, kai pasaulyje egzistuoja tik dvi spalvos – balta ir juoda. Apie Zelenskio lyderystę ir retorinius sugebėjimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo komunikacijos ir viešojo kalbėjimo trenerė Neringa Bliūdžiūtė ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.