Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos direktorius K. Daškevičius, advokatas Tomas Januškevičius ir kriminologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas.
Į kokius klausimus gali atsakyti ekspertizės, ką jos parodo, kokią informaciją gali suteikti teismui?
Vaikams, paaugliams dažniausiai atliekama kompleksinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, pagrindiniai klausimai susiję su psichikos sveikata – kokia buvo aukų psichinė sveikata nusikalstamos veikos metu, kokie yra psichoseksualinio vystymosi ypatumai, raidos ypatumai, ar pagal asmenybės ypatumus jis galėjo kitaip pasielgti, pasipriešinti smurtautojui.
Svarbūs užduodami klausimai, tokie kaip ar nukentėjęs asmuo sugeba teisingai atgaminti tuos įvykius, ar jis sugeba duoti teisingus parodymus. Vertinami žmogaus gebėjimai ir kaip jis elgiasi stresinėje situacijoje, kaip reaguoja, ar jam būdingi nuotaikų svyravimai, nes įvykio metu gali įvykti fiziologinis afektas, kai susiaurėja sąmonė ir jis po to gali neprisiminti reikšmingų įvykių.
Kaltinamojo advokatas viešai minėjo, kad jie yra nepatenkinti psichologinėmis-psichiatrinėmis ekspertizėmis, mano, jog jos atliekamos šabloniškai, jų patikimumas yra abejotinas. Ar gali gynyba sėkmingai išnaudoti tokius dalykus?
Bandymai buvo ir bus. Mano praktikoje yra buvę, kad kaltinamieji abejoja ekspertų kompetencija, metodais, testais. Iš praktikos žinau, kad dauguma abejonių nepasitvirtina, nes valstybinėje tarnyboje dirba tikrai kvalifikuoti ekspertai, dabar būrys jaunų ekspertų, kurie turi žinių ir turi gerų mokytojų.
Kadangi kalbama apie paauglius, o ne mažamečius vaikus, tai tikriausiai palengvina situaciją ekspertams?
Be abejo palengvina, nes paaugliai tai ne mažamečiai vaikai. Iki 7 metų vaikai praktiškai nesupranta su jais atliekamos seksualinės prievartos prasmės. Paaugliai jau labiau išsivystę ir tikrai geriau supranta su jais atliekamų veiksmų pobūdį, prasmę ir būdą kaip pasipriešinti tiems veiksmams. Jei jie neturi psichikos sutrikimų požymių, pavyzdžiui, protinio atsilikimo, tam yra savi niuansai, bet ekspertai nustato asmenybės ypatumus, kurie gali daryti įtaką paauglio elgesiui įvykio metu ir paauglio galimybes duoti teisingus, tikslius parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Ar keičia situaciją, jeigu, tarkime, paaugliai pradžioje galbūt duoda sutikimą seksualinei veiklai, paskui gali suprasti, kad tai netinkama? Ar tai ką nors keičia bylose? Mes nežinome, bet negalime atmesti galimybės, kad pozicija galėjo keistis kažkuriuo metu. Juk ir suaugusių asmenų pozicijos dėl seksualinės veiklos kartais keičiasi.
Galimi tokie paauglio veiksmai – sutikimas, o po to nesutikimas su juo atliekamais seksualiniais veiksmais, tai daugiau priklauso nuo asmenybės ypatumo. Yra asmenybės, kurioms būdingas pasyvus paklusnumas, įtaigumas. Jie labiau paveikiami kitų asmenų. Ypatingai tokių, kurie turi didesnį autoritetą, suaugusių ir panašiai. Ekspertizės metu būtent išaiškinami tokie asmenybės ypatumai, dėl kurių galimas toks elgesys.
Pone T. Januškevičiau, ar byloje tai galėtų ką nors keisti. Suprantama, kad paaugliai yra nepilnamečiai ir jais negalima pasinaudoti, bet ar keistų ką nors, jei buvo sutikimas, o paskui asmuo kitaip vertino situaciją?
Su asmenimis, kuriems yra iki 16 metų, pagal mūsų baudžiamąjį įstatymą seksualiniai santykiai pilnamečiams yra draudžiami. Tai yra esmė. Jei tai seksualiniai santykiai su mažamečiu, asmeniu, kuris net nelabai suvokia, kas su juo daroma, ir duoda leidimą, tai tuo labiau.
Tai jeigu yra du paaugliai, tuomet nusikaltimo sudėties nebūtų, o jeigu suaugęs ir paauglys, tai tada prastai?
Dar žiūrima, koks yra kaltininko amžius. Visuomet yra protingumo ribos. Jeigu šešiolikmetis turi lytinių santykių su penkiolikmečiu, tai formaliai būtų nusikalstama veika, bet būtų vertinama branda ir kitos aplinkybės. Bet mes kalbame apie šią bylą, apie suaugusį vyrą, kuris kaltinamas turėjęs vienokius ar kitokius seksualinius santykius su vaikais.
Pone G. Sakalauskai, gal galima jūsų paklausti – dauguma seksualinių nusikaltimų prieš vaikus įvykdoma artimoje aplinkoje. Aš ši byla nesudarys įspūdžio, kad reikia saugotis nuo išorės priešų, o dėl aplinkos artimos gali ir neišsivystyti gebėjimas pastebėti ženklus?
Aš tik trumpai papildydamas advokatą, kad mes kalbame apie tai, ką sako prokuratūra. Tuose straipsniuose kalbama apie skirtingus dalykus. Jeigu, tarkime, yra seksualinis prievartavimas, tai bus fizinis kontaktas. Faktiškai, jei tai mažametis, tai pagal teismų praktiką asmuo iki 14 metų laikomas bejėgiškos būklės ir čia apie jokį sutikimą negali būti nė kalbos. Jeigu tvirkinimas, tai dažniausiai nesusiję su fiziniais kontaktais, ar rodoma pornografija, kiti dalykai, vėlgi mažamečio sutikimas ar nesutikimas nėra svarbus.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
