Verslas

Jungtinių Amerikos Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir per Lietuvą eksportuojančią kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“, paveiks trąšų pervežimus, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Jei mes žiūrėsime į analogiškus pavyzdžius, tai, tikėtina, tikrai turės didelį poveikį. Praktika rodo, kad mūsų bankai ir visi kiti tiesiog stabdo atsiskaitymus, net ir eurais“, – portalui delfi.lt sakė M. Skuodis.

Žemės ūkio investicijų bendrovei „Linas Agro Group“ užbaigus Tautvydo Barščio kontroliuotos žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupės „KG Group“ įsigijimo sandorį, patvirtinta nauja bendrovės „Kauno grūdai“ valdyba.

Sparčiausiai auganti ir aplinkai draugiškiausia Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air” antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė į Vilniaus oro uostą atskraidinanti dar vieną orlaivį. Nuo 2021 m. gruodžio Lietuvos sostinėje bus bazuojami trys įmonės lėktuvai, tai leis iš Vilniaus skraidyti dar dviem naujomis kryptimis, rašoma pranešime spaudai.

Lenkija pradės didžiausio masto per šalies istoriją kelių tiesimo programą pirmadienį, naujos „Via Baltica“ kelio atkarpos Palenkės vaivadijoje atidaryme teigė premjeras Mateuszas Morawieckis. Iki 2030 metų į projektą planuojama investuoti apie 64 milijardus eurų, trečiadienį pranešė Lenkijos radijas. „Kiekvienas naujas kelių kilometras sudarys papildomų galimybių pritraukti verslui ir skatinti regionų ekonomikos augimą“, – ceremonijos metu spaudai kalbėjo M. Morawieckis.

Vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 farmacijos bendrovėms atnešė ir tebeneša milijardus JAV dolerių. Štai kiek uždirba bendrovės, kurios viešai skelbia savo finansinius rezultatus: Didžiausi laimėtojai: „Pfizer“ ir „BioNTech“ JAV bendrovė „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ įgijo pranašumą prieš konkurentus, nes pernai pirmosios Vakarų pasaulyje paskelbė apie teigiamus savo vakcinos klinikinių tyrimų rezultatus.

Lietuvos ir Baltarusijos „priešprieša“ dėl krovinių vežimo kelių transportu gali pakenkti tranzitui į Kaliningrado sritį ir iš jos, pareiškė visuomeninės tarybos prie Rusijos susisiekimo ministerijos automobilinio transporto darbo grupės pirmininkas ir bendrovės „RusTransServis“ generalinis direktorius Leonidas Stepaniukas. „Dėl tolesnės Lietuvos ir Baltarusijos priešpriešos sunkvežimių praleidimo per bendrą sieną klausimais eilės pasienyje gali dar pailgėti.

Antradienį Vidaus reikalų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo iš dalies keičiami anksčiau skelbti būsimi ribojimai, įsigaliosiantys nuo rugsėjo 13 d. Patobulintas nutarimas turėtų būti priimtas trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. „Šiuo metu, Lietuvoje esant galimybei vakcinuotis, svarbiausias siekis valdant pandemiją yra užtikrinti, kad su COVID-19 susijusios hospitalizacijos netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. turėtų pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Prašymo nepateikus, nuo spalio 31 d. mokesčių nepriemokai, kuri susidarė iki rugpjūčio 31 d., galios įprasta mokesčių mokėjimo, MPS sudarymo tvarka – prašymą reikės pagrįsti...

Siūlymą leisti laisvai naudotis paslaugomis tik turintiesiems galimybių pasą grožio specialistai sako vertinantys neigiamai. Jų teigimu, toks sprendimas maždaug perpus sumažintų klientų srautus, o dalį meistrų paskatintų pereiti į pogrindį, rašo portalas lrt.lt. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos viceprezidentė Diana Bučinskienė teigia, kad daugelis šio sektoriaus atstovų siūlomiems ribojimams nepritaria, nors yra pasiskiepiję arba persirgę.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „WizzAir“ antradienį pristatys planus Vilniaus oro uoste. Spaudos konferencijoje įmonės planus pristatys „WizzAir“ prezidentas Robertas Carey, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis bei Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas. Viena didžiausių pigių skrydžių bendrovių Europoje gegužę paskelbė, kad 2022 metais pasiūlą Vilniuje išplės iki 28 krypčių ir daugiau nei 60-ies skrydžių per savaitę.

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Pasaulio ekonomikai atsigaunant nuo koronaviruso pandemijos padarinių ir augant aliuminio paklausai, šio metalo kainos laikosi aukščiausiuose per 10 metų lygiuose. Pirmadienį aliuminis kainuoja apie 2,541 tūkst. JAV dolerių už toną. Penktadienio prekybos sesijos pabaigoje jo kaina sudarė 2,615 tūkst. JAV dolerių už toną ir buvo 31 proc. didesnė negu metų pradžioje. Stambių aliuminio gamintojų „Alcoa“ ir „Norsk Hydro“ akcijų kursai šiemet pakilo atitinkamai 77 ir 45 procentais.

Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša pradedanti intensyvią pilotų samdymo kampaniją – iki 2030 metų įmonė planuoja įdarbinti 4 600 pilotų, rašoma pranešime spaudai. Norėdama sugrįžti prie tokio skrydžių kiekio, koks buvo prieš pandemiją, „Wizz Air“ šiemet jau apmokė 150 pilotų, iki metų pabaigos tikimasi įdarbinti dar 300 šios srities specialistų ir įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus augimo tikslus.

Kanada pirmadienį paskelbė, kad įveda papildomų sankcijų pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tikėdamasi, kad tai sumažins režimo prieigą prie tarptautinių finansų, sakoma kanadiečių vyriausybės paskelbtame pranešime. Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.

Maisto kurjeriai Vilniuje surengė protestą ir kelioms minutėms užblokavo eismą. Kurjeriai prie „Wolt“ biuro skandavo „gėda“. Kurjeriai tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl naujo apmokėjimo modelio, pagal kurį darbdaviai nuvažiuotą atstumą pristatant maistą ėmė skaičiuoti ne pagal realiai nuvažiuojamą kelią, o tiesia linija. Įmonė kurjeriams siūlo pakentėti, esą rudenį, kai padaugės užsakymų ir darbo, jų pajamos vėl bus tokios pačios arba net padidės.

Baltarusija nori pastatyti naują azoto kompleksą ir šį projektą finansuos likusiomis Rusijos valstybinės paskolos, kuri buvo suteikta Astravo atominės elektrinės (AE) statybai, lėšomis, pareiškė šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka per pirmadienį surengtą susitikimą su visuomene ir žiniasklaida. „Statydami atominę elektrinę, sutaupėme nemažą sumą. O [Vladimiras] Putinas buvo žadėjęs: štai 10 mlrd.

Kai kuriems šalies darbdaviams trūko kantrybė – nuo darbo nušalina darbuotojus, kurie privalomai nesitestuoja nuo koronaviruso,  tokie darbuotojai negauna ir atlyginimo. Apie nušalinimus nuo darbo prabyla vis daugiau įmonių – vien „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia nušalinę 15 darbuotojų, kurie nesutiko testuotis. O profsąjungos piktinasi – esą kai kurie verslai vadovaujasi botago principu ir užuot ieškoję sprendimų varo žmones iš darbų.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Baltarusijos ekonomika vystosi ir stabiliai auga, nepaisant koronaviruso pandemijos ir Vakarų sankcijų poveikio, pareiškė šalies ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikime su visuomene. A. Lukašenka pakvietė ministrą pasisakyti prieš pradėdamas savo pokalbį su žurnalistais ir visuomenės atstovais. „Šiandien mūsų ekonomikos raida vyksta dvigubo smūgio sąlygomis.

Kiekvienas darbuotojas privalo mokėti ligos draudimo įmokas. Dėl to susirgęs ar tapęs laikinai nedarbingu jis turi teisę į ligos išmoką, kuri bent iš dalies padengia darbo užmokesčio praradimą. Išmoka nemokama tik nustačius, kad žmogus darė nusikaltimą, melavo arba gėrė. Prie tokių asmenų netrukus bus priskirti ir nesiskiepijantys nuo COVID-19. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija registravo atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė esąs pasiruošęs kalio trąšų eksportą nukreipti per Rusijos uostus, pirmiausia Murmanską. Lietuvos politikai „dabar nori iššauti sau į galvą – uždaryti mums uostus cheminių, kalio trąšų krovai. Paklausykit, mes pristatysime šias apimtis, pakrausime Murmanske – dėl to klausimų nekyla“, –  spaudos konferencijoje sakė jis.

Nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportas grįžta į ikipandeminį lygį, teigia eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Pasak jos Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, didžiausios įtakos tam daro chemijos gaminių farmacijos pramonei gamintojai.

Vyriausybei ketinant apriboti keliavimą viešuoju transportu neturintiesiems galimybių paso, keleivių vežėjai teigia negalėsiantys patikrinti visų žmonių, praneša Lietuvos keleivių vežimo asociacija.  Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad viena problemų – techninis sprendimo įgyvendinimas. „Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti galimybių pasą.

Išmaniuosius sunkvežimius gaminančios užsienio kompanijos jau kuris laikas juos testuoja ir tobulina technologijas, kurios netolimoje ateityje leis savarankiškai į kelius išriedėti protingiems sunkvežimiams, kurie be vairuotojo pagalbos galės atlikti daugybę užduočių. Jie galės patys save valdyti, programuoti, pranešti apie gedimus servisui, net susitaisyti. Tai tarsi – mobilus telefonas ant ratų.

Statistikams paskelbus, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc., kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Kiti gi didelės rizikos nemato, nes nemaža kainų augimo dalis susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti.  Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.

Baltarusijai nutarus nuo rugpjūčio pabaigos navigaciniais įrenginiais stebėti per jos teritoriją keliaujančius vilkikus iš Lietuvos, šalies vežėjai gali patirti milijoninių nuostolių, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius. „Atsižvelgiant į vienos plombos kainą ir į reguliarius vilkikų srautus per Baltarusijos, galima prognozuoti, jog per Lietuvą į rytus krovinius gabenantys vežėjai bendrai patirs apie 600 tūkst.

Į protestą pirmadienį Vilniuje susirinkę maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovės „Wolt“ kurjeriai reikalavo atšaukti naują apmokėjimo modelį, kuris, jų teigimu, sumažins prekių išvežiotojų pajamas.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Per artimiausią dešimtmetį sostinės gatvėse laukia ne vienas pokytis. Sostinės valdžia yra pasirengusi įdiegti šviesoforus, kurie prisitaikytų prie viešojo transporto judėjimo, iki minimumo sumažinti žuvusiųjų kelyje skaičių bei įvesti mažos taršos zonas, į kurias įvažiuoti negalėtų itin taršūs automobiliai. Vilniaus miesto savivaldybė liepą patvirtino 2021–2030 m. strateginį miesto planą. Didelis dėmesys plane skiriamas judėjimui mieste ir susisiekimo sričiai.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Atsidarymas po karantino gali sukelti užsidarymų bangą, nes baigiasi valstybės pagalba nukentėjusiesiems nuo koronaviruso verslams ir gyventojams bei pradeda kauptis vis didesnės sąskaitos. Restoranų pramonei koronavirusas yra tarsi asteroidas, nužudęs dinozaurus. Pandemija ir karantinai buvo sukrėtimas ekosistemai, grasindamas kai kurioms sektoriaus dalims masiniu išnykimu, o kitus privertęs greitai prisitaikyti – arba mirti.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Europos Komisija tikisi, kad kapitalinis remontas padės sumažinti taršą Europoje. ES anglies dioksido rinka grįžo, rašo politico.eu. Praleidusi daugelį metų ES reguliavimo mechanizmo nuošalyje, kur ji buvo daugiausiai nurašyta, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Emissions Trading System – ETS) vėl tapo klimato politikos kertiniu akmeniu.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Prie žinomos Palangos kavinės „Rąžė“ teks išardyti dalį terasos  – taip  nutarė teismas, statybų bendrovei „Pajūrio projektas“ nesugebėjus apginti savo pozicijos dėl neteisėto statinio.

Įsivaizduokite – naršote pažinčių platformoje „Tinder“, ieškote antros pusės ar romantiškų nuotykių, tačiau netikėtai pamatote darbo pasiūlymą. Taip, jums nepasivaideno – tai yra nauja taktika, kurios šiuo metu imasi darbdaviai. Vis dėlto specialistai sako, kad ši taktika veikia tik su tam tikrų profesijų atstovais. Pasak jų, svarbu ne tik vaikytis naujų madų, bet ir nuolat dirbti puoselėjant bendrą įmonės vaizdą.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Aukštesni ES energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir nauja anglies dioksido rinka pastatams gali sukelti socialinį nepasitenkinimą tarp gyventojų. Esą šie nauji planai turėtų kur kas sparčiau skatinti renovuoti gyventojų nuosavybėje esantį nekilnojamąjį turtą. ES planuoja spausti šalis, kad pastatai taptų efektyvesni energijos požiūriu – ir tai kelia baimę dėl Briuselio ir nacionalinių sostinių susidūrimo bei populistinio atsako galimybės.

Perkant net ir ne patį pigiausią dėvėtą automobilį, tam tikra prasme vis vien gaunate katę maiše. Net jei pardavėjas pats jums parodo automobilio defektus, niekaip negalite numatyti, kiek laiko automobilis „ištemps“ iki pirmo apsilankymo servise. Vis dėlto kai kurie specialistai sako, kad yra ir patikimesnių markių automobilių – labiau tikėtina, kad nuolat pinigų į juos kišti nereikės.

Europos Sąjungos miškų strategija paskatino politinę kovą itin miškingoje šalyje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijos teritorijos yra padengta miškais ir todėl šalis tampa kovos lauku tarp medkirčių ir klimato aktyvistų.  Kibirkštimi tapo naujoji ES miškų strategija ir ja siekiama paskatinti bioįvairovę, apriboti medžių deginimą energijai išgauti, apsaugoti senus miškus nuo kirtimo ir pasodinti 3 milijardus medžių.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Vyno gamyba Prancūzijoje dėl vynuogynams smarkiai pakenkusių pavasario šalnų šiemet bus viena mažiausių, o galbūt ir mažiausia istorijoje, penktadienį pareiškė šalies žemės ūkio ministerija. Vyno gamyba Prancūzijoje, kuri tarp didžiausių pasaulyje vyno gamintojų nusileidžia tik Italijai, 2021 metais greičiausiai sumažės 24–30 proc. ir pasieks „istoriškai žemą“ lygį, pranešė ministerija.

Mažiau taršias ar ekologiškas transporto priemones norintys įsigyti gyventojai dar gali pretenduoti į beveik 11 mln. eurų paramą. Pasak Aplinkos ministerijos, šiemet jau 4,5 tūkst. žmonių gavo daugiau nei 4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos ir įsigijo elektrinį paspirtuką, dviratį, mažiau taršų automobilį, elektromobilį, viešojo transporto bilietus ar dalijimosi paslaugą, sunaikino taršų automobilį.  Iš viso ministerija šiam tikslui jau skyrė 15 mln. eurų.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose, birželį siekęs 5,9 proc., liepą smuko iki 5,4 proc. ir buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, parodė Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Darbo vietų skaičius JAV ekonomikoje per mėnesį padidėjo 943 tūkst. – labiausiai per vienuolika mėnesių. Patikslintais duomenimis, birželį darbo vietų padaugėjo 938 tūkst., o ne 850 tūkst., kaip skelbta pirmiau. Ekspertai prognozavo, kad darbo vietų skaičius liepą padidės vidutiniškai 870 tūkst.

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų papildomas sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“, nes ji dalyvauja migrantų gabenime į Minską, iš kur jie toliau keliauja į Lietuvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 112,409 mln. eurų – tai 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (101,5 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas didėjo 27,4 proc. iki 17,375 mln. eurų (13,642 mln.

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis. Vyriausybė trečiadienį iš dalies pritarė naujiems ribojimams Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Pareigūnams bus skirtos priemokos už darbą suvaldant ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos, žada vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, priedai pareigūnams ir kitiems darbuotojams skiriami už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus arba pavojingus veiksnius ar esant nukrypimams nuo normalių sąlygų.