Verslas

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandoriai per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje lenkė prieš metus dėl pandemijos apkarpytus rodiklius ir išliko panašūs į pastarųjų kelių mėnesių tendencijas, skelbia Registrų centras. Šiemet įregistruota 93,6 tūkst. sandorių – 42 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Vien liepos mėnesį buvo 14,9 tūkst. sandorių – 22 proc. daugiau nei prieš metus.  „NT sandorių statistikoje jokių aktyvumo mažėjimo ženklų kol kas nepastebime.

Vienų iš populiariausių išmaniųjų telefonų savininkai turėtų suklusti. Juos gaminanti bendrovė praneša pradėsianti tikrinti pačius telefonus ir jų savininkų paskyras debesyje. Taip bus ieškoma vaizdinės medžiagos su galimu seksualiniu vaikų išnaudojimu. Ketvirtadienį amerikiečių bendrovė „Apple“ pranešė, kad pradeda bandyti naują sistemą, kuri „iPhone“ telefonuose ir asmeninėse „iCloud“ paskyrose ieškotų nuotraukų, sutampančių su esančiomis specialioje duomenų bazėje.

Vyriausybei paskelbus planus, kad nepasiskiepijusiems ar galimybių paso neturintiems gyventojams bus apribotas daugelio paslaugų prieinamumas, viešoje erdvėje kilo nemenkas pasipiktinimas. Išmaniais telefonais ar internetu nesinaudojantys gyventojai – ypač vyresni – nuogąstauja, kad jie gali tapti atstumtieji. Atliepdamas tokias nuotaikas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kritikavo valdančiųjų užmojus.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,677 mln. eurų grynojo nuostolio – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jie siekė 1,968 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos aviacijos verslas visame pasaulyje vis dar dirba sudėtingomis sąlygomis.  „Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

„Microsoft“ ketvirtadienį prisijungė prie technologijų įmonių, reikalaujančių, kad grįžtantys į biurus darbuotojai būtų pasiskiepiję nuo COVID-19, tuo tarpu „Amazon“ atidėjo planus atidaryti biurus iki kitų metų. Pasak „Microsoft“, anksčiausia data, kada ji planuoja visiškai atverti savo biurus JAV, yra numatyta spalio 4 dieną.

Elektrėnuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektui skirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos (ES) paramos – įsakymą dėl finansavimo šią savaitę pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad taip siekiama plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje.

Lietuvos paštas ir LR muitinė įspėja, kad įsigyjant prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių) ir PVM apmokant pirkimo metu, siuntai atvykus galimi laikini sutrikimai dėl tokių siuntų duomenų perdavimo, rašoma pranešime spaudai.

1,5 tūkst. šalies bendrovių, gavusių subsidijas nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms, dar liko maždaug savaitė grąžinti 2,4 mln. eurų, nes jos neatitiko pagrindinio privalomo reikalavimo paramai gauti – jų apyvarta turėjo kristi daugiau kaip 30 proc., penktadienį rašo portalas vz.lt. Daugiau kaip pusės iš turinčių subsidijas grąžinti įmonių (800) apyvarta ne mažėjo, bet augo.

Tiltų statybų bendrovės „Tilsta“ prašymu teismas laikinai sustabdė viaduko ties posūkiu į Tarandę Vilniuje, magistralės Vilnius–Panevėžys pradžioje, statybos konkursą. Jį paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija dar svarsto, ar tokį sprendimą skųsti.  Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkursą.

Dėl koronaviruso apribojimų į Klaipėdos uostą dar neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, tačiau, pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, pajūris dar turi viltį šiemet sulaukti kruizinių laivų ir didelių grupių turistų iš užsienio, rašo „Vakarų ekspresas“. „Kantriai laukiame rugpjūčio 17 dienos, nes turime viltį, kad atplauks pirmas šių metų kruizinis laivas”, – sako ji.

1989 metais statytas Kauno plaukimo mokyklos baseinas „Šilainiai“ bus atnaujintas – jį planuojama už 7-8 mln. eurų rekonstruoti, savivaldybė jau išrinko baseino projektuotoją, rašo portalas kaunas.kasvyksta.lt.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Energetikos ministerija svarstys galimybę leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus, o Aplinkos ministerija ieškos išeičių, kaip šilumos gamintojams patiekti daugiau medienos. Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje. Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą visi nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę gyventojai gaus pranešimus apie tai, kad jų turimos visuomeninio elektros tiekimo sutartys baigs galioti. Pasitikslinti į kurį liberalizacijos etapą patenka ir gauti tiekėjų pasiūlymus paprastai ir greitai gyventojai gali projekto „Pasirinkite tiekėją“ internetinėje svetainėje.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu group“ Vilniaus Lazdynų mikrorajone, greta „Litexpo“ parodų centro planuoja pastatyti išskirtinį gyvenamųjų namų rajoną su su viešomis erdvėmis, infrastruktūra, pėsčiųjų ir dviračių takais bei įvairiomis paslaugomis, pranešė įmonė.

Tikriausiai kiekvienas paliudys – Lietuvos keliais riedančių elektrinių transporto priemonių jau galima išvysti kiekvieną dieną. Tai patvirtina ir statistika – nepaisant banguotos šių metų pradžios, kai valstybės skiriama parama elektromobiliams buvo sustabdyta, pirmąjį šių metų pusmetį jų užregistruota net 71 proc. daugiau nei tokiu pat metu pernai, rašoma pranešime spaudai.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“  įvertino, kur lietuviai leidžia savo pinigus vasarą ir įvardijo populiariausias atostogų kryptis bei išlaidų kategorijas, rašoma pranešime spaudai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo  Atostogas užsienyje besirenkančių gyventojų daugėja, bet į priešpandeminį lygį dar negrįžome. Birželio–liepos mėnesiais į užsienio šalis buvo išvykę beveik 30 tūkst. „Revolut“ vartotojų iš Lietuvos, 31 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14-kai šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams. Už šias lėšas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramonės teritorijose bus įrengta infrastruktūra, pranešė ministerija.

Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams. „Malsenos“ agronomai tikina, kad daugelis kviečių kultūrų šiemet „iškepė“, o šiltesniam klimatui būdingi kietagrūdžiai užderėjo puikiai – jų prikulta 50 tonų. Prognozuojama, kad klimato sąlygoms sparčiai besikeičiant, Lietuvos ūkininkams gali tekti prisijaukinti šią kultūrą, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Digital“ kuria kibernetinės saugos operatyvinį centrą. Jis rūpinsis IT saugos priemonėmis, imsis prevencinių veiksmų apsaugant geležinkelių veiklą nuo kibernetinių išpuolių, pranešė grupė.  „IT sprendimai diegiami visur, kur įmanoma, tad privalome pasirūpinti, jog ši infrastruktūra būtų saugi ir atspari“, – pranešime sakė „LTG Digital“ vadovas Elijus Čivilis.

Senatvės pensijai papildomai finansiškai ruošiasi ar turi konkrečių planų tai daryti 2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniai finansinio pasirengimo būdai senatvei – kaupti II pakopos pensijų fonduose, taupyti lėšas banko sąskaitoje ir investuoti į nekilnojamąjį turtą, rašoma pranešime spaudai. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad moterys, palyginti su vyrais, renkasi konservatyvesnius pasirengimo pensijai būdus.

Nuo rugpjūčio 30 d. visoms transporto priemonėms, įvažiuojančioms su prekėmis iš Lietuvos į Baltarusiją, bus taikomi griežtesni reikalavimai. Joms bus uždedami navigaciniai įrenginiai – specialios plombos, kurios leis šios šalies pareigūnams stebėti vilkikų maršrutą jų teritorijoje, iki kol kroviniai pasieks reikiamą vietą, rašoma pranešime spaudai. Navigacinės plombos uždėjimas kainuos apie 50 eurų. Tokį sprendimą š. m. liepos 28 d. priėmė Baltarusijos Ministrų taryba.

5G ryšys toliau sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Pernai planuotas 700 MHz dažnių juostos (vienos iš trijų šiam ryšiui skirtų) aukcionas taip ir nepaskelbtas, nenumatyta net konkreti data, rašo „Verslo žinios“.  Pasak jo, siūlomi reikalavimai potencialiems pirkėjams yra tokie, kad verčia pagalvoti, ar apskritai verta jame dalyvauti.  Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad aukcioną skelbs, kai bus patvirtinti 5G plėtros plano pakeitimai ir aukciono sąlygos.

Profesinės mokyklos kviečiamos teikti paraiškas pameistrystės finansavimui, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Paraiškas galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, projektų finansavimui numatyta skirti daugiau nei 900 tūkst. eurų. Paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai bus galima teikti iki rugsėjo 30 dienos. „Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Vyriausybė užsimojo netrukus gerokai apriboti paslaugų teikimą tiems gyventojams, kurie nėra pasiskiepiję ar neturi galimybių paso. Tačiau ką daryti tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali jo gauti? Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo visuomenei pasiuntė aiškią žinią: neatitinkant galimybių paso kriterijų, po pereinamojo laikotarpio po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti ūkinę veiklą daugelyje sričių.

Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, sako premjerė, tačiau  Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Darbdaviai norėtų, kad jiems būtų suteikta teisė prašyti darbuotojų patvirtinti, jog jie yra pasiskiepiję arba neserga koronavirusu ar kita infekcine liga bei nuolat testuojasi. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė abejoja, ar reikia aiškintis tokius darbuotojus.  Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad pasiūlymas keisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą jau pateiktas Vyriausybei.   „Kalbėjausi su įmone, kuri turi 6 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymus, kuriais ribos paslaugų pasiekiamumą gyventojams, neturintiems galimybių paso. Ribojimai bus taikomi ir viešajam transportui. Tačiau tam priešinasi vežėjai, kurie tikina, kad visų keleivių patikrinti tiesiog nebus neįmanoma. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.

Europos lyčių lygybės instituto statistikos duomenimis, informacinių technologijų (IT) ir apskritai technologijų sektoriuje Lietuvoje dirba tik apie 17 proc. moterų. Nors šiandien visuomenėje moterys vis dažniau raginamos netikėti stereotipais, kad IT sritis – išskirtinai vyriška, ir nevengti karjeros technologijų srityje, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės teigimu, ženkliai didesnio merginų susidomėjimo kol kas nepastebima.

Aplinkos apsaugos departamentas primena poilsiautojams, kad Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Taip pat vairuotojams privaloma vadovautis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklėmis, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Benzino kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) yra didžiausios per pastaruosius aštuonerius metus, o kainų augimas fiksuojamas devynis mėnesius iš eilės, pranešė techninės pagalbos kelyje ir automobilių draudimo kompanija RAC. Taip pat fiksuojamas ir dyzelino kainų šuolis.

Jeigu keliausite Lietuvoje ir kur nors apsistosite dviem naktims, tai už trečią nakvynę jums mokėti nereikės, o paslaugų tiekėjams ji bus apmokėta iš valstybės lėšų. Tokį naują pasiūlymą oficialiai registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kaip teigiama dokumento lydraštyje, įgyvendinus minėtą pasiūlymą būtų įgyvendinamos turizmo atgaivinimo priemonės ir įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ veiklos planas.

Išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas, sako užsienio reikalų ministras. Anot Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų. Paklaustas, ar eksportas galėtų būti nutrauktas, G. Landsbergis atsakė, kad toks variantas yra įmanomas. „Įmanoma visai nutraukti. Sakyčiau, kad taip, realu.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Baltarusijos vyriausybė stiprėjančių Vakarų ekonominių sankcijų sąlygomis patvirtino anksčiau skelbtą šalies ūkio raidos 2021 metais prognozę – augimas 1,8 procento. Prognozuojama, jog kitąmet ekonomika augs 2,9 proc., o per artimiausius penkerius metus (2025-aisiais, palyginti su 2020 metais) ūgtels 21,5 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sukurtas 3,3 proc.

Vyriausybės siūlomi ribojimai žmonėms be galimybių paso yra logiški, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, verslininkas Gediminas Balnis.  Jis teigiamai vertino tai, kad ribojimai, tikėtina, apims platų verslo spektrą – ne tik kavines, barus, bet ir prekybos centrus, grožio ir kitas paslaugas.  „Jau dabar 60 proc. suaugusių yra pasiskiepiję.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų. „Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimus, kuriems įsigaliojus atsiras naujų ribojimų žmonėms, neturintiems galimybių paso. Be kitų ribojimų, numatytas ir draudimas didžiuosiuose prekybos centruose aptarnauti galimybių paso neturinčius klientus.

Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Pavyzdžiui, automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu.

Išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui Vyriausybė rengia naujus veiklų ribojimus, kurie įsigalios rugpjūčio 10 ir rugsėjo 13 d. Esminis pakeitimas tas, kad apsipirkti parduotuvėse, apsilankyti grožio salonuose ar viešojo maitinimo įstaigose bus galima tik su galimybių pasu. Išmaniuosius telefonus turi ir internetu naudojasi toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai.

Vyriausybė siūlo, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai uždarose patalpose, viešojo maitinimo įstaigos. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.

Šią savaitę „airBaltic“ atnaujino tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Taliną. Šiuo metu vykdomi du skrydžiai per savaitę, rašoma pranešime spaudai. „airBaltic“ ir toliau teikia būtiną susisiekimą tarp visų trijų Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino. Teikdama šią paslaugą per visą pandeminį 2020 m. laikotarpį, kompanija tiki parodžiusi tvirtą atsidavimą Lietuvos rinkai.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti nutarimą, kuriuo nustatys sąrašą veiklų, kuriomis bus galima naudotis tik tiems gyventojams kurie turi galimybių pasą. Tarp tokių paslaugų – ir grožio salonų paslaugos.