Verslas

Pandemija pakeitė draudimo rinką: mažiau judesio – mažiau žalos

Hamburge įsikūrusi turto valdymo bendrovė „nordIX“ AG balandį įsteigė fondą, skirtą investuoti į vartojimo paskolas visoje Europoje, praneša „Chestnut“. „NordIX“ įsipareigojo investuoti mažiausiai 3 mln. Eur į Lietuvos fintech startuolio AB „NEO Finance“ suformuotą vartojimo paskolų portfelį, kurį Liuksemburge įsikūrusi išvestinių finansinių priemonių bendrovė „Chartered Opus“ pavers vertybiniais popieriais. Vokietijos fondas planuoja investuoti mažiausiai 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad Lietuvoje pajamų nelygybė mažėja. Skirtumas tarp 20 proc. turinčiųjų didžiausias pajamas ir 20 proc. skurdžiausių šalies gyventojų pernai sumažėjo nuo 6,4 iki 6,1 karto – rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, apskaičiuoti remiantis 2019 metų gyventojų pajamų duomenimis.

Lietuvoje, Lenkijoje bei Estijoje veikianti Lietuvos energetikos grupė „Ignitis grupė“ žengia į Latvijos rinką – ji planuoja įsigyti tris Latvijoje vystomus apie 160 megavatų (MW) bendros galios vėjo parkus.   „Latvija yra viena iš mums strategiškai svarbių rinkų, o šių projektų įsigijimas yra grupės strategijos rezultatas.

Įmonės galės sužinoti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jas laiko rizikingomis – jau šių metų pabaigoje bendrovės galės sužinoti savo rizikingumo profilį, Dalis informacijos apie įmones bus vieša, su ja galės susipažinti partneriai ar klientai, rašo portalas vz.lt. Šios rizikos gali būti VMI stebėsenos ar kontrolės procedūrų inicijavimo priežastimi. „Rizikingumo profilį sudarysime kiekvienai šalies įmonei.

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ 2020 metais uždirbo 22,1 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 5,3 proc. daugiau nei užpernai (beveik 21 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 13,4 proc. iki 68,6 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Light Conversion“ nurodo, kad nepaisant pandemijos sukeltų pasekmių, įmonės pajamos šiemet išsilaikys panašios, kaip pernai.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Šis klausimas kamuoja ne vieną automobilizmo entuziastą, o labiausiai tuos, kurie su nerimu stebi, kaip spėriai vidaus degimo varikliai atsisveikina su savo gerbėjais ir perleidžia estafetę elektros varikliams, rašoma pranešime spaudai.

Latvijoje siuntų pristatymo bendrovės „Venipak“ atliktas gyventojų apsipirkimo internetu įpročių tyrimas parodė, kad latviai internetu apsiperka kartą per mėnesį, o drabužiams, avalynei ir aksesuarams, įskaitant krepšius ir pinigines, išleidžia nuo 301 iki 500 eurų per metus. Paklausti, kaip dažnai per pastaruosius metus apsipirkdavo internetu, 52 proc. respondentų teigė, kad internetu apsipirkinėjo kartą per mėnesį arba rečiau.  32 proc. apsipirko kelis kartus per mėnesį, o 16 proc.

Keli JAV senatoriai trečiadienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pažaboti „Apple“ ir „Google“ dominavimą elektroninių programėlių parduotuvių ir kitų skaitmeninių funkcijų rinkoje. Priemonė, kurią remia demokratai Richardas Blumenthalis ir Amy Klobuchar bei respublikonė Marsha Blackburn, dar turės gauti Kongreso pritarimą, kad įsigaliotų.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį priėmė įstatymą dėl biologinių pavojų, leidžiantį darbdaviams prašyti darbuotojų pateikti įrodymų, kad jie yra pasveikę nuo COVID-19 ligos, arba pateikti neigiamo testo rezultato arba vakcinacijos įrodymą kaip papildomą prevencinę priemonę. Darbdaviai bus atsakingi nustatyti infekcijos riziką darbo vietoje atliekant rizikos vertinimą, kad būtų galima geriau apsaugoti tiek darbuotojų, tiek klientų sveikatą.

Sprendimą leisti Kinijos įmonei „Nuctech“ įrengti rentgeną pasienyje su Baltarusija Seimo opozicijos lyderis vadina keistu, o parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – mažesne blogybe. „Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Vokietijos sportinės aprangos milžinė „Adidas“ ketvirtadienį pranešė sutikusi parduoti „Reebok“ JAV bendrovei „Authentic Brands Group“ už 2,1 mlrd. eurų. „Adidas“ įsigijo „Reebok“ 2006 metais, o šių metų vasarį pranešė ketinanti atsisakyti prekių ženklo. Pardavimas suplanuotas įgyvendinant Bavarijoje įsikūrusios grupės penkerių metų planą, skirtą padidinti pajamas ir pelningumą.

Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje galės įrengti rentgeno aparatą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.   Vyriausybinė komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, ketvirtadienį pateikė teigiamą išvadą dėl Muitinės departamento ir konkurso laimėtojos „Nuctech Warsaw“ sandorio, LRT radijui patvirtino premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.

Vyriausybei leidus maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslui pačiam spręsti, ar jau nuo kitos savaitės aptarnauti tik klientus su galimybių pasu, dalis verslo atstovų pasisako už tam tikrus veiklos apribojimus viduje, o ne galimybių pasą.  „Blogiausias dalykas yra galimybių pasas“, – BNS pareiškė vienos didžiausių maisto tiekimo bendrovių „Amber Food“, valdančios apie keturias dešimtis restoranų, vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia turintis indikacijų, kad dėl kylančios įtampos tarp Vilniaus ir Pekino gali sumažėti prekių gabenimas traukiniais iš Kinijos. Tuo pačiu jis pabrėžia, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai yra pakankamai menki. „Turime indikacijų dėl galimo poveikio prekių gabenimui traukiniais, bet nenorėčiau plėtotis.

Nuo liepos panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, tokių siuntų liepą sumažėjo apie penkis-šešis kartus. Bendras importo siuntų srautas sumažėjo keturis kartus, teigia Lietuvos paštas.  Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė teigia, jog sumažėjęs siuntų srautas buvo prognozuotas – klientai buvo iš anksto įspėti susilaikyti nuo nebūtinų pirkimų.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.

Istoriškai, ligų protrūkius visuomet seka socialiniai neramumai. Kalbant apie COVID-19 poveikį ekonomikai, patys baisiausi simptomai gali pasireikšti tik virusui atsitraukus, rašo politico.eu. Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo.

Gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo išalkusių miško plėšrūnų, kurie gudriausiais būdais geba įsibrauti į privačias ūkininkų valdas. Kol vilkai darosi vis drąsesni ir įžūlesni, gyvulių augintojai ieško šios problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemone, skirta įsigyti priemonėms, padėsiančioms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų puolimo.

Atsidarant barams į kuriuos eina pasiskiepiję suaugusieji, namuose turintys nuo viruso neapsaugotų vaikų, Airijos sveikatos apsaugos ministras įsipareigojo „greitai“ paskiepyti paauglius. Išplėtus Airijos skiepijimo programą, vakcina nuo Covid-19 bus siūloma visiems vaikams nuo 12 iki 15 metų, praneša „politico.eu“. Airijos ministrų kabinetas šiandien pasirašė sveikatos apsaugos ministro Stepheno Donnelly ir Nacionalinio imunizacijos patariamojo komiteto rekomendacijas.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų Baltarusijos „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, tam įtakos turės Jungtinių Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir  „Belaruskalij“. Ministro teigimu, maždaug trečdalis krovinių, kurie keliauja „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos.

Kaune veikiančios krovinių pervežimo įmonės „Transport Solutions Group” savininkas ir direktorius Andrius Velička migrantams siūlo Vokietiją pasiekti už 3 tūkst. eurų. Tai paskelbęs LRT rašo, kad ši įmonė užsiima krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais, turi tik vieną darbuotoją ir yra registruota privačiame name, Kaune. A. Velička, kaip rodo surinkti duomenys, bendradarbiauja su Irako piliečiais, tačiau pats tai neigia.

Bendrovei „Klaipėdos nafta“ kitą savaitę laukiant paraiškų SGD laivo-saugyklos pirkimo konkursui, ekspertai svarsto, kad įmonė gali sulaukti pasiūlymų, tačiau jų nebus daug.  Jie pastebi, kad tokių laivų pasiūlos rinka ribota, o kai kurie jų mano, kad Klaipėdoje ir toliau liks dabartinis laivas „Independence“. Nei pastarojo laivo nuomotoja Norvegijos „Hoegh LNG“, nei BNS apklausti kiti galimi konkurso dalyviai savo planų nekomentavo.

Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, šiemet jau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, sako Muitinės departamento vadovas. Tačiau Darius Žvironas tvirtina, kad Vyriausybinės komisijos, tikrinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, išvada greičiausiai bus neigiama ir sutartis su „Nuctech Warsaw“ nebus pasirašyta, todėl teks skelbti naują konkursą.

Kinija ketvirtadienį pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos susilaikytų nuo kaltinimų ir pastabų dėl Pekino santykių su kitomis valstybėmis, įsiplieskus diplomatiniam ginčui tarp Kinijos ir Lietuvos, glaudinančios ryšius su Taivanu. „JAV padėtis ne tokia, kad galėtų rodyti pirštu ir skelbti neatsakingus pareiškimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį – konservatorius Mykolas Majauskas siūlo, kad loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.  Siūlymus ketvirtadienį svarstys komitetas.   „Norime, kad visą paramą loterijų organizatoriai pervestų į biudžetą ir iš jo būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui“, – BNS sakė M. Majauskas.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Rugpjūčio 13–15 d. sostinėje nušvis III Vilniaus šviesų festivalis – kvies pasivaikščioti po naktinę sostinę nauju, 20 instaliacijų nušviestu maršrutu. Į festivalį ir iš jo patogiausia vykti miesto viešuoju transportu, festivalio proga naktį kursuos ir naktiniai 101N, 102N, 103N, 104N ir 105N maršrutų autobusai, rašoma pranešime spaudai. Visame viešajame transporte, taip pat ir naktį kursuosiančiuose autobusuose galios įprastiniai bilietai.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Vokietija stabdo iki šiol nemokamą testavimą nuo koronaviruso. Šalies valdžia tikisi kad tai paskatins pasiskiepyti to dar nepadariusius vokiečius. Šalies mokslininkai perspėja, kad ketvirtoji koronaviruso banga šalyje neišvengiama, tad, norint išvengti suvaržymų ir perpildytų ligoninių, būtina paskiepyti kuo daugiau žmonių. Nuo spalio 11 dienos jokių nemokamų COVID-19 testų, taip nusprendė Vokietijos regionų vadovai ir federalinė vyriausybė.

Kilus skandalui  ir paaiškėjus, kad naujoji Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmona architektė Gilma Teodora Gylytė laimėjo ne vieną savivaldybės konkursą, meras nutraukė atostogas ir grįžo aiškintis dėl galimo interesų konflikto. Meras tokius kaltinimus neigia ir sako net nežinojęs, kiek jo dabartinė žmona yra laimėjusi savivaldybės architektūrinių konkursų.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ spalio 3 dieną uždarys savo bazę Rygos oro uoste. Bendrovė naujienų agentūrai BNS pranešė, jog ir toliau vykdys skrydžius iš Rygos keliomis kryptimis, įskaitant Vokietijos Dortmundą, Sakartvelo Kutaisį, Nyderlandų Eindhoveną, Norvegijos Bergeną ir Oslą, Švedijos Stokholmą, Ukrainos sostinę, Šefildą ir Londoną Didžiojoje Britanijoje. Skrydžiai į Reikjaviką nuo gruodžio 17 dienos bus perkelti į Vilnių.

Vyriausybei nusprendus apriboti dalį veiklų neturintiems galimybių paso, sporto klubų tinklo „GymPlius“ vadovas sako tikėjęsis, jog Vyriausybė atkreips dėmesį į sporto klubus kaip mažiau rizikingą verslą ir priims individualius sprendimus. Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių. „Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13 d. bus apribota daugelis veiklų gyventojams, kurie neturi galimybių paso – nėra pasiskiepiję arba neturi imuniteto. Tačiau jau nuo šio pirmadienio iki minėtos dienos galios ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kuriais bus apribojamos kai kurios veiklos.

Vyriausybė iš rezervo trečiadienį paskirstė dar 42,8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta prastovose buvusiems darbuotojams ir kitoms su pandemija susijusioms išmokoms .  „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 42,4 mln. eurų, tai yra įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti“, – posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Dar apie 392 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė pasiūlymui, kad smulkiesiems prekybininkams ir kitiems individualią veiklą vykdantiems verslininkams subsidijų forma būtų kompensuojamos ir su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusių išlaidos. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik juridiniai asmenys. „Stengiamės atsižvelgti į visas verslininkų pastabas, kad pagalba vykdantiesiems individualią veiklą būtų kuo tikslingesnė.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Vyriausybė nusprendė, kad imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims bus taikomi ribojimai. Šie asmenys galės apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, negalės lankytis prekybos ir pramogų centruose, grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, jie privalės dėvėti kaukes paslaugų teikimo vietose.

Verslas galimybių pasą galėtų taikyti ir prieš įsigaliojant naujiems ribojimams, jiems tuomet neturėtų galioti epidemiologinės paslaugų teikimo sąlygos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Jei iki rugsėjo 13 dienos nėra galimybių paso, bet yra griežtinami operacijų vadovo sprendimai, reikėtų palikti galimybę atsidaryti su galimybių pasu be jokių apribojimų, toks mūsų tikslas“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kol kas nežino atvejų, kad darbuotojai būtų atleisti iš darbo, nes atsisakė skiepytis nuo koronaviruso arba nuolat nesitestuoja.  „Tokios informacijos neturime, nes apskritai jos nerenkame. Aišku, į darbo ginčų komisijas dėl atleidimų kreipiasi įvairioms aplinkybėms egzistuojant, bet kad dėl šito, išskirti negalime“, – trečiadienį LRT radijui teigė VDI Darbo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. – bedarbių gretas liepą papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) naujų darbo neturinčių jaunų žmonių sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. –  su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Aplink Vilnių planuojami trys nauji fabrikai: siuvimo mašinomis prekiaujanti įeimos įmonė „Dabalta ir Ko“ projektuoja techninės tekstilės fabriką Avižieniuose, vokiško kapitalo bendrovė „Nokera Sourcing LT“ – ruošinių gamyklą Rudaminoje, o „Balex metal“ – pastatą statybinių medžiagų gamybai, praneša portalas vz.lt.    „Dabalta ir Ko“ planuoja statybas pradėti šiemet, baigti – 2022 metais. Įmonės pardavimo pajamos pastaraisiais metais svyravo tarp 1,5-1,9 mln.

Kol vieni labiausiai nuo pademijos ribojimų nukentėję sporto klubai sako dirbantys nuostolingai ir net bankrutuoja, atsidaro nauji, trečiadienį rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdoje šią vasarą atsidarė du nauji sporto klubai, o jų atstovai tikina, kad nei karantinas, negu sportų klubams nepalankus vasaros sezonas nebaugina, ir net turi naujų planų ateičiai.

Šiaulių rajono Bijūnėlių kaime bendrovė „Pažangi energija“ keturių hektarų plote ketina statyti galingą biodegalų gamyklą, perdirbsiančią mėšlą, rašo portalas skrastas.lt.  Planuojama, kad per metus gamykla perdirbtų apie 85 tūkst. tonų žemės ūkio atliekų: žaliųjų, bioskaidžių, energetinių augalų, bet didžiąją dalį sudarytų gyvulių mėšlas. Numatyta pagaminti iki 350 kubinių metrų per valandą pažangiųjų biodegalų (biodujų išvalytų iki gamtinių dujų lygio) – apie 3 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nuo karantino ribojimų nukentėjusiems individualiai dirbantiems žmonėms kompensuoti dalį jų pastoviųjų išlaidų. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Pasak ministerijos, šie žmonės paskelbus karantiną negalėjo dirbti, o tie, kurie nuomojasi patalpas,  patyrė pastoviųjų išlaidų, todėl dabar turi skolų.  Žiniasklaida skelbė, kad tokie smulkieji prekybininkai piktinosi paramos skirstymu.

Jau netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo ir palikti be atlyginimo. Be to, darbdavys turės teisę reikalauti iš darbuotojų parodyti galimybių pasą. Visa tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė.

Mitingas neatgrasė valdžios nuo planų – valdantieji siūlo nemokėti ligos išmokų asmenims, kurie nepasiskiepijo ir užsikrėtė COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones persigalvoti ir kuo greičiau vakcinuotis. Žmonės dėl to jau pradeda ne juokais pykti. Nors premjerė Ingrida Šimonytė įsiaudrinusius gyventojus ramina, kad prievartinio skiepijimo šalyje nebus, tačiau pripažįsta, kad prabanga nesiskiepyti kirs per gyventojų kišenes.