Verslas

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

„Vakarų medienos grupė“ (VMG) Naujojoje Akmenėje planuoja statyti daugiabučių kvartalą, kuris bus skirtas įmonės darbuotojams. Iš viso 6 ha sklype turėtų atsirasti apie 500 butų, patvirtino Akmenės rajono meras ir pati bendrovė. Projektas yra koncepcijos rengimo stadijoje ir ieškomas investuotojas. Jo vertė – apie 35 mln. eurų, rašo portalas 15min.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Kuro pakrovimas į antrąjį Astravo atominės elektrinės (AE) energijos bloką planuojamas iki 2021 metų pabaigos, antradienį pareiškė žurnalistams Baltarusijos energetikos ministras Viktaras Karankevičius. „Šiemet, iki metų pabaigos, planuojama į antrojo bloko reaktoriaus sistemą pakrauti šviežio branduolinio kuro. Kuras buvo pristatytas šių metų balandį, buvo atlikta įvežimo kontrolė ir šiuo metu jis yra laikomas specialioje saugykloje “, – pareiškė V. Karankevičius.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti 32 valandų arba 4 darbo dienų savaitę. Tiek laiko galėtų dirbti darbuotojai, grįžtantys iš vaiko priežiūros atostogų. Pataisoms Seimo nariai pritarė bendru sutarimu.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, – išaugo 41 proc.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – šiluma brango 11,9 proc. iki 5,16 cento už kilovatvalandę (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Skaičiuojant spalio šilumos kainas buvo naudojamos rugpjūčio kuro kainos. Per metus (rugpjūtį palyginti su rugpjūčiu pernai) biokuro kaina didėjo 43,5 proc., gamtinių dujų – 2,9 karto.

Antradienį Seimas tik iš antro karto ypatingos skubos tvarka priėmė Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymą, kuriam įsigaliojus 75 metų sulaukę asmenys galės gauti vienkartinę 100 eurų išmoką už pasiskiepijimą nuo koronaviruso. Pirmame balsavime dalyvavo ir už projektą balsavo 65 parlamentarai, o tiek neužtenka (reikia bent 71), kad įstatymo pateikimui būtų pritarta.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią. „Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Ekonomistas Raimondas Kuodis kritiškai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti po 100 eurų vienkartinę išmoką tiems, kurie jau pasiskiepijo ir dar pasiskiepys artimiausiu metu. Jis siūlo nustatyti, kad nesiskiepiję gyventojai patys sumokėtų už savo gydymą ligos atveju. „Mokėjimas už neatsakingumą šios visuomenės nesustiprins, nes jį tik paskatinsime. Už pilietiškumo aktus žmonės lauks išmokų“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje parašė ekonomistas ir pridėjo šypsenėlę.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio, kuris dar vadinamas nuodėmės mokesčiu, tai buvo 3,1 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus arba 3,87 mln. eurų papildomai. Didžiausią akcizo dalį sunešė cigaretes rūkantys – 122,9 mln. eurų. Įdomu tai, kad pasienyje kilusi migrantų krizė didina cigarečių pardavimus ir mokesčio surinkimą.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Praėjusį mėnesį bendras VĮ „Oro navigacija” specialistų aptarnautų skrydžių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 1,7 karto ir sudarė 17,5 tūkst. skrydžių. Iš viso trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metais, bendras skrydžių skaičius augo 1,6 karto, praneša bendrovė. Rugsėjo mėnesį tranzitiniai skrydžiai augo 1,8 karto ir sudarė 13,5 tūkst. skrydžių.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus ruošiasi pakeisti savo turimą automobilį į kitą, o dauguma jų naujajam pirkiniui planuoja išleisti iki 10 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas. Uostamiestis paskutinis iš didžiųjų Lietuvos miestų pradeda šildyti gyvenamuosius namus. Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į vyraujančias oro sąlygas bei prognozes, pirmadienį pranešė savivaldybė. Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per tris dienas. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato šilumos prižiūrėtojo.

Keisti seną dyzelinį automobilį į naują elektromobilį lietuvių nevilioja net ir 5000-čiai eurų, kuriuos vairuotojai gali gauti kaip kompensaciją. Joms šiemet skirta 5 milijonai eurų, tačiau išnaudota tik pusė sumos. Automobilių ekspertai sako, kad lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto valdžia turėtų vilioti ir kitomis lengvatomis,  galbūt net atsisakyti jų pardavimui taikomų mokesčių, didinti pakrovimo stotelių skaičių. „Nesmirda, neburzgia, švarus oras aplinkui.

Ne vienas gyventojas yra susidūręs su situacija, kai telekomunikacijų bendrovė vienašališkai nusprendė savo klientams pakeisti paslaugų planą iš pigesnio į brangesnį. Įmonių atstovai gyventojams turi paaiškinimą, kodėl kai kuriais atvejais paslauga staiga pabrangsta, net jeigu klientas dėl to nesutinka.

2021 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB „Ecodumas“ apeliacinį skundą ir paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skirtą nuobaudą už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, draudžiančio Lietuvoje vidaus ir tarpvalstybinę nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis, pažeidimą. UAB „Ecodumas“ byloje ginčijo nuobaudą.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Nuo antradienio prasideda Europos Sąjungos oficialus projektas „DiscoverEU“. Jo dalyviai gali nesunkiai laimėti iki mėnesio trukmės nemokamas keliones po visą Europą. „Tau 18 metų ir turi Europos Sąjungos pilietybę? Renkis į kelionę po Europą! „DiscoverEU“ organizatoriai didžiuojasi, kad ši iniciatyva tapo 2021-ųjų – Europos geležinkelių metų – dalimi“, – praneša Europos Komisija. Iš viso bus galima laimėti 60 tūkst. nemokamų kelionių.

Europos Sąjungai ir JAV pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir gruodį nutrūksiant šių trąšų eksportui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“  laikinai stabdo beveik 60 mln. eurų vertės pagrindinės šalies geležinkelių linijos ruožo plėtros projektą.  „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Infra“ sprendimą stabdyti antrojo kelio ruože Plungė–Šateikiai statybos darbus motyvuoja investicinės grąžos peržiūra.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

2019-ais metais prasidėjusi koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir atnešė sumaištį. Infekcija plito žaibiškai, ligoninės pildėsi užsikrėtusiais pacientais, trūko ne tik lovų, bet ir apsaugos priemonių, medicininės įrangos. Sunkiai susirgus COVID-19, gyvybėms gelbėti dažnai buvo būtina dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau virusui plintant plaučių ventiliavimo aparatų ėmė trūkti.

Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija ateinančių metų biudžete numatyta beveik 103 mln. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė. Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui. „Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų. BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Telekomunikacijų operatoriai priekaištauja didžiausią šviesolaidinio ryšio rinką Lietuvoje užimančiai bendrovei „Telia“, kad ji, turėdama reguliatoriaus prižiūrimą monopolį, siūlo per brangias didmenines paslaugas.  „Telia“ tvirtina, kad „Bitė“, „Tele2“ bei kiti operatoriai galėjo patys taip pat investuoti į šią infrastruktūrą, kaip tai padarė „Telia“ ir kai kurių kabelinių televizijų savininkai, užimantys 40 proc. rinkos.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. eurų – 5,5 proc. (17,569 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų biudžeto projekte.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Elektros kainos visoje Europoje siekia rekordines aukštumas. Žmones stebina didesnės sąskaitos už elektrą ir politikai dėl to turi aiškintis, rašo politico.eu.  Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.

Į sukčių pinkles internetinėje erdvėje patenka ne vienas lietuvis. Gyventojai, pasitikėję maloniai skambančiais apgavikų žodžiais, galiausiai praranda tūkstančius eurų.