Verslas

Lietuvos keliuose skaičiuojama daugiau kaip 40 „juodųjų dėmių“, kuriose dažniausiai įvyksta tragiškai pasibaigiantys autoįvykiai. Atliktoje Transporto kompetencijų agentūros (TKA) analizėje nurodoma, dėl kokių priežasčių dažniausiai vairuotojai patenka į eismo nelaimes, taip pat žymimi avaringiausi kelių ruožai.

Išparduotuvės arba outletai, atsiradę JAV Didžiosios depresijos laikais, per beveik šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Jie evoliucionavo nuo nedidelių priestatų prie sandėlių ar gamyklų iki pramogų parkų, tapusių traukos taškais, viliojančiais ne tik vietinius, bet ir pasiturinčius turistus iš užsienio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, Kinijoje gana populiarios yra grupinės apsipirkimo kelionės į Jungtinės Karalystės (JK), Italijos ar Prancūzijos outlet tipo prekybos centrus.

Seime pamažu skinantis kelią diskusijoms dėl alkoholio pardavimo švelninimo, grupė parlamentarų siūlo dar labiau griežtinti prekybą alkoholiu. Seimo nariai siūlo keisti prekybos alkoholiu tvarką rugsėjo 1-ąją.  Dabartiniai įstatymai draudžia prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“.  Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabart...

Su sukčiais internetinėse prekybos vietose yra susidūręs ne vienas. Vis dėlto kad ir kiek žmonės vieni kitus perspėja būti atidiems, ne visada pavyksta apsisaugoti nuo nesąžiningų prekeivių. Juolab, kad ir jie atranda naujų būdų pinigams išvilioti.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

„Autopiloto“ apžvalgininko Vytenio Kudarausko rankose atsidūrė greičiausios Lietuvoje ir trečios pagal greitį pasaulyje „Audi A8“ vairas. Trečioji „Audi A8“ karta debiutavo 2009 metais ir buvo gaminama iki pat 2017-ųjų. Kadangi tai limuzinas, jis visų pirma orientuotas į komfortą ir prabangą, tačiau „Audi“ šiam modeliui suteikė ir geras dinamines savybes, kurias galima pagerinti dar labiau.

Lietuvoje jau kurį laiką vairuotojams, atsikratantiems seno automobilio ir perkantiems naują, mažiau taršų, skiriamos valstybės subsidijos. Vis dėlto, naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva – vis dar viena iš valstybių, kurioje senų automobilių visame parke dalis viena didžiausių Europoje. Palyginti su kitomis ES šalių gyventojais, lietuviai turi gana nemažai automobilių. Tačiau Lietuvoje penktadalis automobilių parko buvo senesnis nei 20 metų.

Penktadienio rytas Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo svarbiu susitarimu. Pasirašyta Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis, kuri vėl uždegė žalią šviesą kone 3 dešimtmečius trunkantiems stadiono statybų darbams. Sutartį pasirašiusios pusės sveikino Vilnių ir Lietuvą dėjus tokį žingsnį, tačiau kiek vėliau pasigirdo ir tokį sprendimą kritikuojančiųjų balsai. Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje pradėtos dar 1987 metais, tačiau dėl įvairių priežasčių vis buvo nutraukiamos.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.

 Lietuvą pasiekė pirmoji Europos Komisijos (EK) finansinės paramos dalis migracijos krizei suvaldyti, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Iš skirtų 37 mln. eurų pervesta 29,6 mln. eurų. „Likusi paramos dalis mus pasieks vėliau. Ji skirta padengti Lietuvos patirtas išlaidas dėl neteisėtos migracijos valdymo bei užtikrinti bazinių paslaugų suteikimą į Lietuvą patekusiems migrantams“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje sieks 641 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su įmonės vadovais, kurie pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą, teigiama Prezidentūros pranešime.

Dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus darbo krūviui visuomenės sveikatos priežiūros specialistai prašo didesnio finansavimo. Visuomenės sveikatos biurų atstovai teigia, kad papildomas darbo krūvis pandemijos metu buvo kompensuotas tik iš dalies: finansavimas skirtas už papildomas funkcijas, bet viršvalandinio darbo apmokėjimui lėšos nenumatytos ir jas siūlyta finansuoti „dirbtinai sumažinus finansavimą kitoms veikloms“. „Pandemijos metu visuomenės sveikatos biurams pavesta daug naujų, i...

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Penktadienį startuoja finansinė parama įmonėms, planuojančioms kurti inovatyvius produktus ar technologijas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Tam viso iš Klimato kaitos programos lėšų yra skirta 2 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Kvietimas teikti paraiškas galios keturis mėnesius – iki kitų metų vasario 8 dienos, arba kol pakaks lėšų skirtų šiai priemonei. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui yra 1 mln. eurų.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį vėl uždegė žalią šviesą nacionalinio stadiono statyboms. Buvo pritarta pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Jau penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su investicijų bendrove „BaltCap Infrastructure Fund“, o tai reiškia, kad netrukus turėtų prasidėti ir stadiono statybos darbai.

Seimui svarstant alkoholio kontrolės pokyčius, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas siūlo neskirstyti, kokį alkoholį gali vartoti asmenys nuo 18 metų. Taip pat siūloma patikslinti reklamą reglamentuojančias nuostatas, pavyzdžiui, reklama nelaikyti įmonių atributikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius pasiūlymus Seimo Pirmininko pavaduotojas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Rusija gerokai aktyviau nei kitos valstybės organizuoja kibernetines atakas pasaulyje, teigiama JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft“ ketvirtadienį paskelbtoje kibernetinio saugumo ataskaitoje. Jos autoriai, išanalizavę vienerių metų laikotarpį iki šių metų vidurio, priėjo išvados, kad 58 proc. kibernetinių atakų, remiamų valstybinių institucijų, užnugaryje buvo Rusija.

Šalies oro uostai šį rugsėjį aptarnavo 326 tūkst. keleivių – tris  kartų daugiau nei pernai tą patį mėnesį, kai sulaukta 100 tūkst. keleivių, bet perpus mažiau negu 2019-ųjų rugsėjį, kai skraidinta 603 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai.  Didžiausia dalis keleivių – daugiau kaip 258 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, o Kauno oro uoste rugsėjį aptarnauta beveik 65,7 tūkst. žmonių.  Rugsėjį per Lietuvos oro uostus skraidinta 1779 tonos krovinių – 4 proc.

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų imunizacija siekia 86 proc., periodiškai testuojasi apie 15 tūkst. dirbančiųjų.  „Turime naujausius skaičius apie prekybos sektoriaus darbuotojų imunizaciją. 86 proc. darbuotojų yra imunizuoti“, – penktadienį lrt laidoje „Ryto garsai“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. „Tačiau kadangi pekybos sektoriuje dirba labai daug darbuotojų, virš 110 tūkst. mažmeninėje prekyboje, tai net ir tie likę 14 proc.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) griežtins didžiųjų mokesčių mokėtojų priežiūrą, ekspertai sako, kad tai teisingas žingsnis – jis paskatins šiuos verslus daugiau dėmesio skirti mokestinei drausmei, penktadienį rašo portalas vz.lt.    Į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų metų planuoja papildomai įtraukti bendroves, turinčias per 20 darbuotojų ir didesnę nei 25 mln. eurų apyvartą arba 2 mln. eurų viršijusias mokestines įmokas.

Penktadienį bus pasirašoma nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos sutartis. Sutartį dėl 150 mln. eurų vertės objekto statybų ir valdymo pasirašys trys šalys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – fondas „BaltCap“. Šis fondas užėmė iš projekto rugpjūtį pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų sulaukta 21 paraiškos už 1,7 mln. eurų. Šiam paramos kvietimui iš viso skirta 3 mln. eurų.

Už poros savaičių po rekonstrukcijos atsidarysiantis Palangos oro uostas kelia ne tik jame jau dirbančių oro vežėjų, bet ir naujų oro linijų susidomėjimą, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.  „(...) Vyksta labai intensyvios derybos, diskusija apie galimą naujų krypčių, kurios galėtų atsirasti nuo kitų metų pritraukimą. (...) Kalbėsimės su „Ryanair”, kitais vežėjais, kurie dar nevykdo skrydžių į Palangą.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Nauja Europos Parlamento idėja – visiems vairuoti kaip Paryžiuje. Tiesa, romantikos pasiūlyme mažai. Eismas ten sulėtėjo iki 30-ies kilometrų per valandą, o Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kad tokį greitį bent dalyje miestų zonų turėtų įsivesti visos valstybės. Bendrijai esą sunkiai sekasi kovoti su žūtimis keliuose, o lėtesnis greitis išgelbėtų gyvybes.

Ketvirtadienio popietę „Luminor“ banko klientai susidūrė su nemalonumais: dalis jų negalėjo susimokėti kortelėmis ar išsiimti grynųjų. Kai kurios parduotuvės apie sutrikimus mokant šio banko kortelėmis įspėjo per garsiakalbius. Vėliau pranešta, kad sutrikimai pataisyti.  Dėl trikdžių su „Luminor“ banko atsiskaitymais, šio banko klientai spalio 7 d. galėjo patirti nemalonumų, kaip ir atsitiko vienai vilnietei. Kiek po 16 val.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai taikomų sankcijų tikslas yra sužlugdyti pagrindines įmones, užgniaužti ekonomiką ir išvesti žmones į gatves, tačiau šių sankcijų pasekmes jau pajuto Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. „Sankcijų tikslas – pašalinti tiesioginius konkurentus, sužlugdyti ir sunaikinti pagrindines įmones ir galiausiai pasmaugti Baltarusijos ekonomiką“, – A. Lukašenka sakė susitikime dėl atsako į sankcijas priemonių.

Didžioji Britanija ketvirtadienį nusprendė, kad „British Airways“ ir Airijos oro vežėja „Ryanair“ neprivalo grąžinti pinigų klientams, kurių skrydžiai buvo atšaukti dėl COVID-19 pandemijos. Konkurencijos ir rinkų priežiūros tarnyba (CMA) savo pranešime pridūrė nutraukusi tyrimus abiejų bendrovių atžvilgiu nusprendusi, kad atitinkamo įstatymo nuostatos nėra pakankamai aiškios.

Seime kelią skinantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko inicijuotai lošimų verslo pertvarkai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką. Tokią antikorupcinį vertinimo išvadą STT šią savaitę Seimui pateikė prieš paskutinį balsavimą dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų.

Vokietijos automobilių gamintojos BMW („Bayerische Motoren Werke“) pasauliniai automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį susitraukė dėl puslaidininkių stygiaus, sudavusio smūgį gamybai visuose regionuose. Bendrovė pranešė, kad pasauliniai BMW, MINI ir „Rolls-Royce“ automobilių pardavimai, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumenko 12 proc., o parduota 593 189 transporto priemonių. Visgi per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pardavimai išaugo 18 proc. ir sudarė 1,9 mln.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.  Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, teigiama ministerijos pranešime.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad dalinėse prastovose šiuo metu yra apie 60 darbuotojų. Pasak „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko, gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, todėl dalį rugsėjo bei spalį dirbama daliniu pajėgumu. Situacijai gamtinių dujų rinkoje ir toliau prastėjant, lapkričio bei gruodžio mėnesiais gali tekti gamyklą stabdyti.

„Porsche“, kaip ir kiti automobilių gamintojai, turi galvoti apie elektrinę ateitį. „Porsche“ tas perėjimas bus nelengvas, nes pirkėjai iš „Porsche“ sportinių automobilių tikisi ne tik greičio, bet ir pojūčių. Anksčiau buvo teigiama, kad 911 bus elektrifikuotas paskutinis. Kompanija saugos savo pagrindinį modelį, mažindama poveikį aplinkai kitais būdais. Bet kada nors nutils ir legendinis 911. Išlaikyti vidaus degimo variklį yra įmanoma, ypač mažesnėse gamybos serijose.

JAV automobilių gamintoja „General Motors“ išsikėlė ambicingus finansinius tikslus artimiausiems metams, įskaitant planus iki 2030 metų daugiau nei dvigubai padidinti gaunamas pajamas. Be to, bendrovė ketina sustiprinti savo pozicijas elektromobilių rinkoje ir tikisi, kad laikui bėgant taps lydere pagal elektromobilių pardavimus JAV.

„Google“ trečiadienį paskelbė planus investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į prieigos prie interneto bei startuolių plėtrą Afrikoje. Penkerius metus truksianti investicija apims finansavimą „Google“ povandeninio kabelio „Equiano“ tiesimui – dideliam privačiam infrastruktūros projektui, kurio bus siekiama padidinti interneto greitį žemyne.

Lietuvai pradėjus kontroliuoti elektros pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis, Astravo atominės elektrinės (AE) elektra į Lietuvą nebepatenka, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Astravo elektra šiai dienai į Lietuvą nebepatenka. (...) Šiandien galiu garantuoti 110 procentų.

 Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje trečiadienio vakarą dėl trikdžių Baltarusijos muitinės informacinėje sistemoje susidarė ilgos vilkikų eilės, ketvirtadienį pranešė vežėjų ir muitinės atstovai.  Kelių šimtų vilkikų eilės driekiasi visuose pasienio kontrolės punktuose, abiejų valstybių pusėse.

Vašingtone susitikęs su JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ atstovais Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė bendrovės padalinio „Starlink Lithuania“ veiklą ir bendrovės planus pradėti teikti palydovinio interneto paslaugas Lietuvos vartotojams jau kitų metų pradžioje. Taip pat aptartos tolesnės palydovinio interneto plėtros perspektyvos Lietuvoje ir regione, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą pervesta beveik 3,9 mln. eurų už įsigytus pensijų anuitetus, o nuo veiklos pradžios – per 15 mėnesių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Iš šių pinigų investavimui skirta daugiau kaip 8,8 mln. eurų. Kuo sėkmingesnės investicijos, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje pensijų anuitetų išmokos didės, rašoma pranešime spaudai.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.