Verslas

Asmeninių finansų ekspertas Robertas Kiyosakis prognozuoja, kad jau šį mėnesį pasaulį sukrės tokia finansinė krizė, kokios dar nebuvo. Jis primena, kad tai bus ne tik nuosmukis, bet ir gera proga praturtėti, praneša užsienio žiniasklaida. Bestselerio „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ („Rich Dad Poor Dad“) autorius prognozuoja milžinišką rinkos griūtį, kuri turėtų įvykti spalio mėnesį, ją neva sukels aukso ir sidabro bei kriptovaliutos – bitkoino – kainų smukimas.

Kiekvienas pirkėjas, planuojantis įsigyti naują automobilį, žino, kad, prieš priimant galutinį sprendimą, svarbu pasidomėti ne tik bazine, bet ir pilna jo informacija. Mat daugelis pirkėjų, vedini vidinių baimių pasirodyti mažiau išmanantys, nedrįsta užduoti klausimų pardavėjui, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką, rašoma pranešime spaudai. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 44 mln. eurų pajamų – 24,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (58,5 mln. eurų). Vien rugsėjį įmonės pajamos siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 25 proc. mažesnės nei tą patį 2020 metų mėnesį (6,4 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų veiklos pajamos sausį-rugsėjį buvo 15,5 mln.

Sparčiai kylant Covid-19 atvejų skaičiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu, rašoma pranešime spaudai. „Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.

 Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“  sertifikavimo procesas kol kas nėra baigtas, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Sertifikavimo procesas vyksta. Jis dar nebaigtas“, – trečiadienį sakė A. Merkel, kalbėdama spaudos konferencijoje po Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo Slovėnijoje.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, krepšelis brango 1,59 euro (2,9 proc.) ir kartu buvo 0,19 euro (0,3 proc.) brangesnis, nei praeitų metų rugsėjį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu liko „Maxima“, krepšelio kainą didinusi 2,89 euro iki 50,84 euro.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Ketvirtadienį Vilniuje vyks kasmetinis Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) visuotinis narių susirinkimas. Jame ketinama išsirinkti naują tarybą, kuri ketverių metų kadencijai turėtų suformuoti naują asociacijos vadovybę taip pat pasitvirtinti asociacijos metines finansines ataskaitas bei patikslinti įstatus.  Dabartinis LSA prezidentas Dalius Gedvilas BNS nepaneigė, jog ketina siekti perrinkimo.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Siekiant sumažinti užterštumą Vilniuje svarstoma drausti kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Ketvirtadienį įsigalioja Europos bankininkystės institucijos (EBI) atnaujintos Gairės dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

Rusija neturi nieko bendro su gamtinių dujų kainų augimu Europoje, pareiškė  Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Trečiadienį per pokalbį su žurnalistais D. Peskovo buvo pasiteirauta dėl padėties Europos dujų rinkoje. Jo buvo paklausta, ką Kremlius laiko priežastimi, dėl kurios įvyko kainų šuolis, ir koks „Rusijos bei jos partnerių dujų rinkoje vaidmuo“ tame.

Nuo spalio vidurio pradedami mokėti tiesioginių ir kompensacinių išmokų avansai už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus. Taip iki gruodžio ūkininkus pasieks beveik 443 mln. eurų paramos, praneša Žemės ūkio ministerija. „Išmokėdami didžiausius galimus avansus, siekiame sumažinti dėl COVID-19 pandemijos ūkininkų patiriamus ekonominius ir finansinius sunkumus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.  „Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė premjerė.  Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl valstybės įmonės Lietuvos oro uostų atleidimo nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimo. „Susisiekimo ministerija pateiks papildomą informaciją, kurios reikia Konkurencijos tarybai apie šito sprendimo pagrįstumą“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasiūlymą teikusios Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos. Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  „MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šiol įmonės darbuotojų maitinimui ir pavežėjimui į darbą patiriamas išlaidas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams tol, kol visos šalies mastu dėl COVID-19 yra paskelbta ekstremalioji situacija. Anksčiau ši nuostata galiojo tik karantino metu, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Europos energetikos rinkas apėmusią „isteriją“ nulėmė nepakankamos investicijos į energetikos pramonę, ir tvirtino, kad pasauliui būtina sklandžiau pereiti prie žaliųjų energetikos technologijų. Kalbėdamas per vyriausybės posėdį, V. Putinas teigė, kad dabartinė padėtis, kai Europoje sparčiai kyla gamtinių dujų kainos, iš dalies susiklostė dėl investicijų trūkumo.

Susisiekimo ministerija ieško trijų nepriklausomų kandidatų į valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybą, kuri renkama ketveriems metams. Kandidatai dokumentus atrankai turi pateikti iki spalio 25 dienos.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Nuo 2022 metų įtvirtinant naują elektros rinkos modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) funkcijų stiprinimas bus finansuojamas ne valstybės lėšomis, o nežymiai didinant įkainius vartotojams, sako energetikos viceministrė.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Elektros energiją ir gamtinės dujas gyventojams tiekiančios įmonės turės skolintis, kad galėtų penkeriems metams išdėstyti elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimą, teigia energetikos ministras.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė per tris mėnesius suteikęs pagalbos humanitarinei migrantų krizei stabilizuoti už daugiau nei 500 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – 280,63 tūkst. eurų – skyrė Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacija (IFRC). Organizacijos duomenimis, verslo įmonės pažeidžiamų migrantų humanitariniams poreikiams paaukojo 45 tūkst. eurų, o pagalbos prekėmis bei daiktais (maisto produktais, higienos priemonėmis ir t.t.) suteikė už 182 tūkst. eurų.

Europos Sąjunga turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi.

Prezidento Gitano Nausėdos buvęs patarėjas Aistis Zabarauskas teikia komunikacijos konsultacijų paslaugas Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pranešė portalas delfi.lt, A. Zabarausko bendrovė „Adverum“ teikia konsultacijas ministro Arūno Dulkio komandai. Pagrindinis konsultacijų tikslas – paskatinti visuomenę skiepytis.

Jungtinė Karalystė surado mažiau nei 10 proc. sunkvežimių vairuotojų iš Europos Sąjungos, kuriems norėjo skubiai išduoti trumpalaikes vizas, kad jie padėtų spręsti aprūpinimo degalais krizę, antradienį po prieštaringų pranešimų patvirtino vyriausybė. Šalis planavo išduoti vizas 300 sunkvežimių vairuotojų.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų 12 procentų. Pastarąjį kartą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo nuo 2020 metų – 8,1 procento. Anot pranešimo, sutarta, kad MMA nuo 2022-ųjų didės 70 eurų iki 654 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,48 iki 3,86 euro. 2022 metais minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarys 39,5 proc.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

„Instagram“ šiandien švenčia 11-ąjį gimtadienį. „Facebook“ priklausantis socialinis tinklas pastarąją savaitę švęsti neturėjo kada – masinis „nulūžimas“ ir buvusios darbuotojos paviešinti intriguojantys vidiniai dokumentai neleido atsipalaiduoti. Bet panašu, kad tai jam netrukdo ir toliau būti vienu populiariausių socialinių tinklų pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nei prastėjanti naujų susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso statistika, nei mintinai žinomi reikalavimai dėl būtinų apsaugos priemonių ar vieši gąsdinimai baudomis, panašu, kai kurių žmonių neveikia. Net gyvai aptarnaudami klientus parduotuvėje, kai kurie darbuotojai dėvi kaukes, kurios nieko neapsaugo.

Socialiniuose tinkluose pradėjus sklisti naujienai apie galimai naują nežymėtą policijos žinią patvirtino ir patys pareigūnai. Internete sklido kalbos, jog policijos automobilių parką papildys naujas galingas 5 serijos BMW G30 530D automobilis. „Reidas Official“ portalas pirmasis informavo apie galimą naująjį policijos automobilį ir pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotas naujutėlis „BMW“, o šalia jo matyti ir policijos pareigūnas.

COVID-19 sustabdė pasaulį ir virto ne tik pasauline sveikatos, bet ir ekonomikos problema. Įmonės yra suinteresuotos darbuotojų sveikata ne tik dėl geros valios, bet ir tiesiog dėl to, kad nenori užsidaryti tapusios ligos židiniu. Taigi, skatinamas skiepijimas. Bet kaip tai daro „Tesla“? „Tesla“ atvejis yra įdomus todėl, kad Muskas anksčiau buvo priskiriamas prie skiepų priešininkų. Lygiai prieš metus jis teigė, kad nesiskiepys.

Nuo šių metų rugsėjo 1-osios iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, būtų mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos, rašoma pranešime spaudai. Šiuo sprendimu tikimasi apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje. Gautos vienkartinės išmokos neturėtų įtakos skiriant senjorams kompensacijas už šildymą ir kitas išmokas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Energijos išteklių kainų šuolį sušvelninsiančios priemonės neturėtų tapti rinkos reguliavimo precedentu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vis dėl to ji teigė, kad svarbu padėti mažiausias pajamas turintiems gyventojams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už išgautą vandenį turės mokėti mažiau – teismas sumažino bendrovei skirtą mokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė iš dalies patenkinęs „Agrokoncerno“ skundą Aplinkos apsaugos departamentui dėl padidintu tarifu apskaičiuoto mokesčio už išgautą vandenį ir sumažino jį nuo 5 tūkst. iki 992 eurų. Anot teismo, patvirtintas 5 tūkst.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

Valstybės valdomą bendrovę „Kelių priežiūra“ šiemet paliko apie 70 darbuotojų, nes darbų nuolat gausėja, o algos susitraukė. Darbuotojų teigimu, ieškoti kito darbo verčia menkstanti alga, kuri ypač smarkiai ji traukėsi pastaruosius tris mėnesius. Įmonės darbuotojams atstovaujančio profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko Rimtauto Ramanausko teigimu, didžiausia įmonės problema – penkerius metus nesikeičiantis finansavimas, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.