Verslas

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Lietuvos paštas informuoja, kad dėl Australijoje ne pirmą savaitę siaučiančių gaisrų, siuntų ir korespondencijos surinkimas bei paskirstymas šioje šalyje yra komplikuotas. Dėl minėtos priežasties pašto siuntos į Australiją ir iš jos gali vėluoti. Lietuvos pašto atstovai atsiprašo už nepatogumus.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ pranešė stabdantis Kuršių marias, kaip įtariama, teršusios bendrovės „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja? „Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

Kartoną gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ tarša buvo organizuojama ir planuojama ilgą laiką, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ministro teigimu, tarša galimai vyko nuo 2012 metų. Anot jo, teisėsaugos operacija parodė, kad veiksmams „Grigeo Klaipėda“ ruošėsi iš anksto. „Kaip matome iš paskutinės operacijos, tai buvo gerai pasiruošta ir suplanuota.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti ir Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė „Vilniaus vandenims“, valantiems „Grigeo“ nuotekas, pavedęs atlikti visą gamyklos Grigiškėse nuotekų tvarkymo auditą.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Trečiadienį gavusi informacijos apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe Druskininkuose, kai statybvietėje žemės užvirto ant dviejų darbininkų ir vienas iš jų žuvo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kreipiasi į įmonių vadovus, ragindama juos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Trečiadienį popiet paaiškėjo, kad, pirminiais duomenimis, žuvo vienas UAB „Nova" įmonėje dirbusių vyrų.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Vilniaus valdžia sako, kad sostinėje kylančios problemos dėl atliekų išvežimo yra laikinos, tačiau kartu neatmeta galimybės nutraukti sutartis su įmonėmis, jei jos ir toliau nesilaikys grafikų. Pastaruoju metu padaugėjo vilniečių skundų dėl neišvežtų šiukšlių.  Pasak vicemero konservatoriaus Valdo Benkunsko, taip nutiko nuo gruodžio Vilniaus centrinėje zonoje atliekų vežimą iš „VSA Vilnius“ perėmus įmonei „Ekonovus“ – ji šiuo metu aptarnauja tris iš penkių miesto zonų.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.

Planuojama arba jau vykdoma daugiabučio renovacija atneša ne tik teigiamus pokyčius, bet ir nemažai sumaišties į ramią ir jau nusistovėjusią namo gyventojų kasdienybę. Ką daryti, jeigu kyla įtarimų, kad bendrijos pirmininkė ar statybininkai gudrauja ir bando pasipelnyti gyventojų sąskaita? Štai į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietis Kęstutis, kurio name netrukus ketinama atlikti renovaciją. Jos nauda vyras nei kiek neabejoja. Jis pats jau keliasdešimt metų dirba statybų srityje.

Visame pasaulyje daugybė žmonių su nerimu stebi milžiniškus gaisrus Australijoje, kurie pareikalavo žmonių ir dar daugiau gyvosios gamtos aukų. Vis dėlto kilnūs norai pagelbėti kenčiantiems nuo gaisrų Lietuvoje gali atsirūgti. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytojas Matas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kelias dienas jis stebėjo pranešimus apie siaubingus gaisrus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina teisėsaugos tyrimą dėl taršos uostamiestyje ir teigia besidžiaugiąs, jog pagaliau „pajudėjo ledai“. „Svarbu, kiek bus institucinio ryžto deramai įvertinti taršos apimtis, mastą ir po to adekvačiai skirti sankcijas, baudas ir panašius dalykus. Bet iš esmės, svarbu, kad ledai pajudėjo. Pavadinčiau tai proveržiu, lūžiu šitoje istorijoje“, – BNS sakė V. Grubliauskas. „Džiugina ir tai, kad Lietuvos prezidentas išsakė tvirtą ir ryžtingą poziciją.

Valdžia su klimato kaita kovos ne tik botagais, bet ir saldainiais, bent jau taip žada aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Saldainių asortimentą valdžia žada gausinti – siūlys tūkstantines kompensacijas elektromobilių, elektrinių paspirtukų, dviračių ir net transporto bilietų įsigijimui. Dabar gyventojai, atsisakantys seno taršaus automobilio ir perkantys ekologišką transporto priemonę, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.

Atostogų planus gali sugriauti daugybė aplinkybių. Tačiau ką daryti jeigu juos jaukia oro linijos, iš kurių įsigijote bilietus? Štai keleiviai nusipirkę pigių oro linijų „Wizz Air“ bilietus į Islandiją ar tik norintys juos pirkti turės keisti savo atostogų planus. Skrydžių bendrovė paskelbė nutraukianti skrydžius į šios šalies sostinę Reikjaviką. Skrydžių bendrovės internetinėje svetainėje skelbiama, kad paskutinis skrydis numatomas kovo 16 dieną.

Per ateinančius 10 metų Lietuva įsipareigojo gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nemažai jų išmetama transporto sektoriuje. Kaip tik nuo šių metų vidurio turėtų įsigalioti automobilių registracijos mokestis. Tikimasi, kad jis bent kiek paskatins rinktis mažiau taršius automobilius, bet skeptikai tuo labai abejoja. Neslepiama, kad ateityje transporto priemonių apmokestinimas gali dar didėti.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) praneša, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos taršos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str.

Vienas įtakingiausių Volstryto investuotojų, Byronas Wienas iš investicijų grupės „Blackstone“, įspėja apie „kelias“ mažiausiai 5 proc. korekcijas JAV akcijų rinkoje 2020 metais. B. Wienas nuo 1986 metų kasmet skelbia „dešimties staigmenų“ sąrašą, prie kurio rengimo paprastai prisideda milijardierius George Sorošas.

Avalynės prekybos įmonė „CCC Baltija“ bei namų ir interjero prekių prekybininkė „Jysk Baltic“ nubaustos už nesaugių prekių pardavimą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė „CCC Baltijai“ skyrusi 700 eurų, o „Jysk Baltic“ – 1,3 tūkst. eurų baudas, be to, jos turi įspėti vartotojus, susigrąžinti prekes ir pašalinti jas iš rinkos.

Susisiekimo ministerija leis metams grąžinti žalias rodykles, tačiau neatmeta galimybės, kad kai kuriose sankryžose rodyklės galėtų likti ir daugiau. Priimtas sprendimas leis savivaldybėms geriau pasiruošti eismo reguliavimui be rodyklių, tačiau, anot susisiekimo ministro, labiausiai pasitempti reikėtų sostinei. Galutinai dėl rodyklių tikimasi apsispręsti trečiadienį. Žalių rodyklių situacijos aptarti antradienį susitiko J. Narkevičius ir generalinis policijos komisaras Renatas Požėla.

Mokslininko ir verslininko Vlado Bumelio kontroliuojama „Biotechpharma“ įsteigė biotechnologinės farmacijos kompaniją JAV, Bostone, rašo „Verslo žinios“. Planuojama, kad investicijos sieks apie 25 mln. eurų. Pasak „Biotechpharma“ vadovo Giedriaus Žundos, Bostone įkurta įmonė užsiims panašia veikla kaip „Biotechpharma“, tik ji bus arčiau klientų JAV. Planuojama, kad procesų vystymo laboratorija pradės veikti 2020-ųjų viduryje, o 2021-ųjų pabaigoje prasidės gamyba.

Lenkijoje siaučiant paukščių gripui, užkrėsta mėsa į Lietuvą nepatenka, sako Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji įspėja, jog šalies paukščių laikytojai turėtų imtis papildomų saugumo priemonių. Lenkijoje nuo gruodžio pabaigos iki sausio 6-osios nustatyti septyni paukščių gripo protrūkiai, sunaikinta dešimtys tūkstančių paukščių.

Baldų milžinė „Ikea“ sutiko nuvirtusios komodos JAV mirtinai sužaloto dvimečio berniuko tėvams sumokėti 46 mln. JAV dolerių, pareiškė šeimos advokatai. Kalifornijoje gyvenęs Jozefas Dudekas buvo mirtinai sužalotas, kai jį 2017 metais prispaudė 32 kilogramus sverianti komoda. 2018 metais vaiko tėvai Filadelfijos teisme Švedijos baldų bendrovei pareiškė ieškinį.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos auditorių atliktas auditas europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinime nustatė valdymo trūkumų, dėl kurių kyla rizika, jog bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 metų. Valstybės kontrolės pranešime teigiama, kad projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas šiemet planuoja paskelbti būsimo Konferencijų ir kongresų centro, kuris iškils vietoj Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, rangovo bei operatoriaus konkursus. Šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas.  Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas sako, kad derinti jau pateiktas poveikio aplinkai vertinimas, pirmąjį šių metų ketvirtį bus baigtas rengti techninis projektas ir kreiptasi dėl statybų leidimo.

Vilnių sukausčius spūstims, Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra prašęs Vyriausybės leisti savivaldybei pačiai spręsti, kuriose sankryžose grąžinti ant šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Vyriausybės atstovai ragina sostinės valdžią labiau pasistengti dėl miestiečių ir šiuolaikiškai įrengti šviesoforus sankryžose, o ne rinktis pigiausią būdą: užkabinti skardines žalias rodykles.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Didžiųjų miestų gyventojai nuo šių metų susidūrė su problema, kuri šiandien ypač paaštrėjo po švenčių daugeliui sugrįžus į darbus. Nuo sausio 1 d. nuo šviesoforų nuėmus žaliąsias rodykles, kurios leisdavo pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, daugelis susidūrė su spūstimis.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius neigia prisidėjęs prie lėšų skyrimo asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena jo partijos bičiulis Zbignevas Jedinskis. „Taigi lėšos buvo skirtos ne spalio mėnesį, kaip minėta, o kovo mėnesį (iš tiesų, gegužę – BNS). Aš konkrečiai atsakau: skyrimas lėšų buvo kovo mėnesį, aš pradėjau dirbti nuo rugpjūčio“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius. Pavasarį Susisiekimo ministerijai vadovavo Rokas Masiulis.

Pirmadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius po Susisiekimo ministerijos komentaro apie žaliąsias rodykles feisbuke išdėstė, ką pats mano dėl žaliųjų rodyklių ir ko Vilniaus miestas prašė siekiant palengvinti keliones miesto vairuotojams. „Ką tik kalbėjau su Susisiekimo ministru, išsakiau jam savivaldybės poziciją. Labai džiugu, kad nuspręsta dar kartą įvertinti, ar ministerijos ir Vyriausybės sprendimas atsisakyti žaliųjų rodyklių buvo visais atvejais naudingas.

Didelius kiekius klastotų prekių pardavę „verslininkai“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi lieka pripažinti kaltais, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Nuteistieji turės atlyginti ir tūkstantinius nuostolius, kuriuos dėl jų padarytų nusikaltimų patyrė įmonės bei valstybė.

Patikrinus 22 krovinių vežėjų įmones ir nustačius darbo įstatymų pažeidimų, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siūlo griežčiau reglamentuoti vairuotojų darbą.

Kauno stadioną rekonstruojanti bendrovė „Kayi Construction“ sako dedanti pastangas, kad gruodžio pabaigoje paskelbtas turkų darbuotojų streikas nesutrukdytų darbų. „Stengiamės suvaldyti situaciją, kad ji nepaveiktų progreso statybų aikštelėje“, – BNS atsiųstame komentare sako „Kayi Construction“ projekto vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai beveik vienu balsu pripažįsta, kad kątik pasibaigę 2019-ieji buvo sėkmingi. TV6 laidoje „Statybų gidas“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius bandė paprognozuoti, kokie bus naujieji metai NT rinkoje ir kas laukia didžiųjų Lietuvos miestų.  Anot jo, šie metai gali būti išskirtiniai tuo, kad gali atsirasti daugiau alternatyvų įprastai būsto rinkai.

14 hektarų pramoninės, buvusios „Velgos“ gamyklos, teritorijos plėtros projektas turėtų startuoti 2020 m. antroje pusėje, praneša bendrovė „Akropolis Group“. Eismas judrioje sostinės vietoje gerokai pasikeis. Planuojamas multifunkcinis kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centras „Akropolis Vingis“ bei apie 2500 vietų koncertų salė duris turėtų atverti 2023 m. antroje pusėje. Teritorijoje įmonė „M.M.M. projektai“ taip pat vystys gyvenamųjų namų ir biurų kompleksą.

Žemės savininkams už jų sklypuose esančius elektros stulpus jau išmokėta per 2 mln. eurų kompensacijų.  Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigė BNS, kad nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų gruodžio 23 dienos 23,5 tūkst. žmonių išmokėta daugiau nei 1,6 mln. eurų.  Kita kompensacijas mokanti įmonė – elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ jau yra išmokėjusi apie 444,5 tūkst. eurų daugiau kaip 2 tūkst.

Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.  BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.  „Harmony Link“ – projektas Nr.

Benzinas degalinėse Baltijos šalyse per praėjusius metus pabrango 13-16 proc., dyzelinas – 5-10 proc., rodo šią rinką stebinčios agentūros BNS duomenys. 95 markės benzino kainos „Circle K“ degalinėse Vilniuje pernai pakilo 15,9 proc., Taline – 13,3 proc., Rygoje – 13 proc., o dyzelino – atitinkamai 9,7 proc., 9,8 proc., 5,9 procento. Pigiausias tiek benzinas, tiek ir dyzelinas išliko Lietuvoje, o brangiausi šie degalai – Estijoje.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Žiema – metas, kai iš Lietuvos bėgant nuo vėsumos vykstama atostogauti į šiltesnius kraštus ar tiesiog susigundžius pigių skrydžių pasiūlymais keliaujama pamatyti pasaulio. Kelionės atneša daugybę įspūdžių, tačiau kartais jos net neprasidėjusios gali būti sugadintos dėl pritrūkusių vietų lėktuve. Jauna moteris Aistė spalio mėnesį iš pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ nusipirko bilietus į abi puses iš Vilniaus į Romą, už kuriuos sumokėjo beveik 70 eurų.

Lietuvoje daugėja verslui ir valstybės pareigūnams būtinų tarptautinių skrydžių, tačiau ekspertai sako, jog šalis vis dar yra skrydžių zonos pakraštyje. Todėl šaliai svarbu gerinti oro susisiekimą, ypač su Prancūzijos ir Vokietijos didmiesčiais bei Jungtinėmis Valstijomis.

Ar lietuvius galime vadinti turtingais? Štai šalies komerciniuose bankuose gyventojų laikomi indėliai siekia rekordines sumas. O per pastaruosius metus lietuviai vis dažniau įsigyja ir naujus keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius automobilius. Ekonomistai tikina, kad indėliai bankuose ir į skolą perkami automobiliai neatspindi tikrosios gyventojų finansinės situacijos. Arti 30 tūkst.